Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2012 m. liepos 24 d.

Justinas Urbanavičius: „Negalima spekuliuoti dėl abejotinų politinių dividendų“

„Ūkininko patarėjas“
2012 m. liepos 19 d., Nr. 84
Polikarpas Ragožis

Paskutiniame Seimo pavasario sesijos plenariniame posėdyje patvirtintas naujasis Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) pirmininkas Justinas Urbanavičius. Kai kurie parlamentarai tiesiog stebėjosi, kodėl iki Seimo rinkimų likus tik trims mėnesiams konservatoriams prireikė keisti Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką Joną Šimėną, šiame poste išbuvusį beveik visą kadenciją?

Ką apie tai mano naujasis AAK vadovas, kokios svarbiausios šiandien šalies aplinkosaugos problemos, su Justinu Urbanavičiumi kalbėjosi „ŪP“ korespondentas Polikarpas RAGOŽIS.

-  Aplinkos apsaugos komitete dirbate nuo kadencijos pradžios – 2008-ųjų lapkričio 18 d., vadovaujant J. Šimėnui. Jums buvo gerai žinoma komiteto pirmininko veikla, tad kokios, Jūsų nuomone, darbo klaidos lėmė buvusio komiteto vadovo atstatydinimą?

- Nuo kadencijos pradžios dirbu Aplinkos apsaugos komitete, kur buvo priimta daug svarbių ir reikšmingų įstatymų pakeitimų bei kitų dokumentų energetinio saugumo, saugomų teritorijų, miškų, atliekų tvarkymo, oro taršos ir kitose srityse. Komiteto nariai kuruoja tam tikras sritis, o galutinius sprendimus priimame kartu, tad visi vienodai ir esame atsakingi. Kaip šio komiteto narys negalėčiau įžvelgti esminių klaidų, už kurias reikėtų atstatydinti komiteto vadovą. Gaila, kad taip įvyko,  tačiau šį sprendimą daugiausia lėmė koalicijos partnerių ir opozicijos politinis susitarimas.

- Esate jaunas, bet aktyvus Seimo narys, kelių komisijų ir parlamentinių grupių narys, nuoseklus kovotojas už valstybinių miškų išsaugojimą, jų neprivatizavimą. Už pastarąją veiklą esate apdovanotas aukščiausiu Generalinės urėdijos prie Aplinkos ministerijos apdovanojimu – medaliu „Auksinis ąžuolo lapas“. Kokius darbus užsimojote nuveikti iki šio Seimo kadencijos pabaigos?

- Drauge su komiteto nariais tęsime pradėtus darbus. Nemažai problemų yra atliekų tvarkymo, saugomų teritorijų, namų renovacijos, energetikos srityse.

- Kokias neišspręstas aplinkosaugos problemas paliksite kitos kadencijos Seimo Aplinkos apsaugos komitetui?

- Komitetas stengiasi išanalizuoti kuo daugiau teisės aktų, parengtų naujų įstatymų projektų įvairiose aplinkosaugos srityse, tačiau kai kurie klausimai reikalauja ilgalaikio ir tęstinio darbo dėl besikeičiančių gyvenimo sąlygų, modernėjančių technologijų, Europos Sąjungos priimamų naujų sprendimų ir kt. Tad kiekvienos kadencijos Seimo komitetams tenka prisiimti atsakomybę už pradedamus naujus bei ankstesnių kolegų tęsiamus darbus.

- Laikraščio skaitytojams būtų įdomu žinoti Jūsų nuomonę dėl Visagino AE. Kaip patartumėte balsuoti referendume dėl jos statybos?

- Prieš ketverius metus daugiau nei milijonas Lietuvos piliečių jau pasisakė už branduolinės energetikos tęstinumą.
Kartu su Seimo rinkimais 2008 m. spalį vyko ir referendumas, ar „pritarti, kad Ignalinos atominės elektrinės darbas būtų pratęstas iki techniškai saugių terminų, bet ne ilgiau, negu kol bus pastatyta nauja atominė elektrinė“. Daugiau nei milijonas gyventojų, arba 91 proc., pasisakė už atominės energetikos tęstinumą. Visos didžiosios parlamentinės partijos savo rinkimų programose 2008-2012 metais Seimo kadencijai išreiškė paramą branduolinės energetikos tęstinumui. Dėl to Seimas taip pat ne kartą apsisprendė savo balsavimuose tiek praeitoje, tiek jau šioje kadencijoje pritardamas Atominės elektrinės įstatymui, koncesijos sutarčiai su „Hitachi“, taip pat energetinės nepriklausomybės strategijai, kurioje nauja Visagino atominė elektrinė yra esminės svarbos, norint realizuoti  joje išsikeltus tikslus. Todėl TS-LKD ragina nerizikuoti Lietuvos energetinės nepriklausomybės ateitimi, nesikratyti rinkėjų pasitikėjimu suteiktos atsakomybės ir išlaikant ankstesniais sprendimais parodytą nuoseklumą nepritarti referendumui dėl VAE.
Dėl abejotinų politinių dividendų negalima spekuliuoti energetikos projektais, nuo kurių priklauso Lietuvos energetikos ateitis ir galimybė vartotojams užtikrinti žemas elektros kainas. Galutinius sprendimus dėl naujos Visagino elektrinės statybos bus galima priimti po kelių metų, kai bus aiškios visos investavimo sąlygos, finansiniai šalių įsipareigojimai ir kai nevyks rinkimų kampanija.

- Ar šiandienių aplinkosaugos teisės aktų kokybė gali laiduoti gerai organizuotą apskritai visų atliekų tvarkymą?

- Prie šio įstatymo buvo dirbama beveik visą kadenciją, tai labai svarbus projektas. Šiuo metu yra parengta teisinė bazė, reglamentuojanti atliekų tvarkymą. Mūsų tikslas – sumažinti atliekų srautą į sąvartynus. Kitas žingsnis turėtų būti visuomenės skatinimas rūšiuoti atliekas „savo virtuvėje“ bei jas perdirbti paliekant švaresnę aplinką ateities kartoms.

- Kas darytina, kad pagaliau būtų išgyvendinta miškų, pakelių, paupių tarša?

- Reikėtų įrengti daugiau konteinerių miško aikštelėse, upių pakrantėse, taip sudarant sąlygas išmesti šiukšles. Skatinti perdirbti įvairesnę tarą, kad žmonės būtų suinteresuoti savo atliekas ne išmesti, bet priduoti į supirkimo punktus. Reikėtų daugiau kalbėti su visuomene, kad kiekvienas suprastų, kokią žalą daro aplinkai.

- Ar neatrodo, kad per mažai rūpinamasi oro tarša, ypač miestuose?

- Šis klausimas nėra galutinai išspręstas. Reikėtų labiau kontroliuoti įmones, teršiančias miestų orą. Siektina, kad įmonėse būtų įrengti modernūs filtrai, mažinantys oro taršą.

- Esate miškininkas, todėl labai gerai žinote šią ūkio sritį. Kodėl nevienareikšmiai vertinama valstybinių miškų valdymo struktūra? Tarp pačių pareigūnų nėra vieningo požiūrio į miškų valdymą. Kas kursto tokį miškininkų nesusikalbėjimą? Sunku tikėti, kad jis kilęs iš vidaus.

- Egzistuoja suinteresuotos grupės, kurios nori miškus privatizuoti, juos iškirsti bei pasipelnyti, todėl šie vertina miškų struktūrą neefektyvia vien tik tam, kad galėtų pasiekti užsibrėžtus tikslus. Kiti nori juos išsaugoti, gausinti, bei palikti ateities kartoms. Todėl ir apie miškų valdymą kalbama skirtingai. Negalėčiau pasakyti, kad tarp miškininkų yra kažkoks nesusikalbėjimas, mano manymu, jie vieningai, teigiamai vertina gerai veikiančią valstybinių miškų sistemą.

- Ką, Jūsų nuomone, reikėtų keisti valstybinių miškų valdymo sistemoje?

- Manau, kad dabartinė miškų valdymo sistema dirba efektyviai: racionaliai prižiūrimi valstybiniai miškai, didinami jų plotai, auga valstybės turtas. Be to, valstybės biudžetas gauna gana nemažą dalį iš urėdijų mokamų mokesčių. Todėl manau, kad valstybinių miškų sistemoje nieko keisti nereikia.

- Kodėl vis dar dominuoja plynieji kirtimai?

- Miškotvarkos medžiagoje numatyta tam tikra dalis plynųjų kirtimų, tačiau miškininkai nusiteikę šiuos kirtimus mažinti, juos pakeičiant atvejiniais ir atrankiniais kirtimais.

- Ar, Jūsų nuomone, Aplinkos ministerija teisingai skirsto ES ir mūsų šalies biudžeto lėšas?  Pavyzdžiui, meldinių nendrinukių lizdelių apsaugai - 7,5 mln. Lt.

- Meldinių nendrinukių lizdelių apsaugai lėšos buvo skirtos iš Baltijos aplinkosaugos forumo per specialią Life+ programą. Prie šių lėšų skirstymo neprisidėjo nei Aplinkos ministerija, nei kitos Lietuvos institucijos. Ši globaliai nykstanti rūšis gyvena penkiose šalyse, Lietuvoje  ji paplitusi gausiausiai. Todėl tarptautinės ornitologijos organizacijos pasiūlytas lėšas įsisavino Lietuva. Manau, kad tai svarbus ir būtinas projektas tam, kad galėtume išsaugoti šią nykstančią rūšį.

- Kodėl nespartinamas gyvenamųjų namų renovavimas (apšiltinimas)?

- Šiuo metu nenorėčiau to komentuoti – artimiausiu metu komitetas susitiks su ministerijos atstovais ir išsamiau aptarsime šį klausimą.
Mano nuomone, šiame projekte galėtų dalyvauti ir privatūs gyvenamieji namai, ne tik daugiabučiai.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2012 07 24
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai