Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2012 m. rugpjūčio 3 d.

Miškas – ne morkų lysvė

„Mūsų girios“, 2012 m. liepa

   Po ilgų svarstymų, derinimų ir tobulinimų LR Vyriausybė š. m. gegužę patvirtino Nacionalinę miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012-2020 m. programą. Šis strateginės reikšmės dokumentas svarbus ne tik miškininkams, bet ir plačiajai visuomenei. Mat patvirtintoje programoje suformuluotas pagrindinis miškų ūkio plėtros tikslas – didinti miškų teikiamą įvairiapusę naudą visuomenei atsižvelgiant į ilgą miško augimo trukmę ir nuosavybės formų skirtumus bei sąveiką, taip pat užtikrinant darnaus miškų ūkio principų įgyvendinimą visuose šalies miškuose. Strateginiame dokumente išskiriami keturi miškų ūkio plėtros tikslai: 1) išsaugoti ir gausinti Lietuvos miškus ir jų išteklius, 2) užtikrinti racionalų Lietuvos miškų išteklių naudojimą ir didinti medynų produktyvumą, 3) didinti miškų ūkio ekonominį efektyvumą ir konkurencingumą, 4) išsaugoti ir didinti miško ekosistemų tvarumą, atsižvelgiant į jų ekologinį ir socialinį vaidmenį, klimato kaitos įtaką. Šiuos glaudžiai susijusius tikslus siekiama įgyvendinti ir valstybiniuose, ir privačiuose miškuose.
   Nors programoje išvardintus miškų ūkio plėtros tikslus valstybinių miškų valdytojai – miškų urėdijos – sėkmingai įgyvendina nuo pat nepriklausomybės atkūrimo, tačiau valstybinio sektoriaus miškų ūkiui ypač pastaraisiais metais vis dažniau metamas nepagrįstas kritikos šešėlis dėl per mažo ekonominės veiklos efektyvumo, nedidelės valdomo turto grąžos ir pan. Tokio pobūdžio išgalvoti kaltinimai ne kartą buvo publikuojami šalies žiniasklaidoje. Taip visuomenės akyse siekiama diskredituoti darniai veikiančią valstybinių miškų sistemą.

Ginčytini teiginiai

   Šalies Vyriausybei pristatytoje Ūkio ministerijos ataskaitoje „Lietuvos valstybės valdomų įmonių veikla 2011 metais“ Miškininkystės skyriuje apžvelgiama praėjusių metų miškų urėdijų ūkinė veikla. Nuo 2011 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Miškų įstatymas padidino miškų urėdijoms privalomuosius atskaitymus į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką nuo 5 proc. iki 10 proc., kitiems atskaitymams, skirtiems bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti, liko galioti 5 proc. tarifas. Nežiūrint naujo papildomo finansinio krūvio, miškų urėdijos sugebėjo pasiekti gerų ekonominių rezultatų, todėl ir minėtame dokumente pakankamai aukštai vertinami miškininkystės sektoriaus įmonių pasiekimai.
   Vis dėlto su kai kuriomis ataskaitoje pateiktomis išvadomis iš esmės sutikti negalima. Joje teigiama, kad miškininkystės sektoriaus nuosavo kapitalo grąža 2010 m. buvo 2,1 proc., o 2011 m. – 2,7 proc. Nors Generalinė miškų urėdija (GMU) ne kartą kreipėsi į Ūkio ministeriją su pastaba dėl neteisingo miškų ūkio sektoriaus kapitalo grąžos skaičiavimo, tačiau ir 2011 m. ataskaitoje neatsižvelgta į pateiktus siūlymus. Remiantis A. Stulginskio universiteto, LAMMC Miškų instituto filialo mokslininkų, akademiko prof. A. Buračo kūrybinės grupės išvadomis, valstybinių miškų ūkio gaunamų pajamų ir pelno dydis bei veiklos efektyvumas priklauso nuo metinės kirtimo biržės ir struktūros. Metinę kirtimo biržę tvirtina LR Vyriausybė, nustatydama maksimaliai leistiną iškirsti medienos kiekį. Todėl miškų urėdijų kapitalo ir turto vertėje nelogiška apskaityti tuos medynus, kuriais ji negali disponuoti ūkinėje veikloje. Gi skelbiant valstybės įmonių finansines ataskaitas, taikoma ši ydinga metodika, įtraukiant į valstybinių miškų kapitalą ir turtą 3,1 mlrd. Lt augančių medynų vertę. Tai iš esmės iškreipia ekonominio efektyvumo rodiklius ir verčia daryti klaidingas išvadas.
   A. Stulginskio universiteto darbo grupės siūlymu (jam neprieštaravo LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetas) turto grąžą, tenkančią miškų urėdijų naudojamam ir pajamas uždirbančiam (per vienerius metus) ilgalaikiam turtui, reikėtų vertinti atsižvelgiant į miškų urėdijų ilgalaikį materialųjį turtą bei metinę faktiškai iškirsto miško vertę, apskaičiuotą nenukirsto valstybinio miško kainomis. Turto grąžos dydis atspindimas sumokėtų veiklos ir pelno mokesčių apimtimi.
   Ekonomistų nuomone, miškų urėdijų kapitalo grąža dar labiau padidėtų, jei būtų atsižvelgiama į ekologines bei socialines ūkinės veiklos sąnaudas (apie 25 mln. Lt per metus): miško selekcijos plėtros bei miško genetinių išteklių išsaugojimo ir miško įveisimo; miško priešgaisrinės, sanitarinės apsaugos; miško pažaidų prevencinių priemonių; retų rūšių laukinės gyvūnijos gausinimo ir laukinės gyvūnijos apsaugos; nuosavybės teisių atstatymui rezervuotų miškų apsaugos ir priežiūros; miško mokslinio tyrimo ir mokymo objektų įrengimo ir priežiūros; aplinkosauginių, rekreacinių objektų įrengimo ir tvarkymo; valstybinės reikšmės miškų teisinės registracijos valstybės vardu.
   Aplinkos ministerija šalies Vyriausybei taip pat pareiškė savo nuomonę dėl valstybinių miškų vertės skaičiavimo metodikos. Joje rašoma, kad, remiantis šiuo metu galiojančio Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įvertinant miškų urėdijų kapitalą, žemė ir miškas vertine išraiška į apskaitą neįtraukiami. Todėl nepakeitus Miškų įstatymo, valstybinės reikšmės miškų ir miško žemės, kaip valstybės turto, įtraukimas į finansinę apskaitą negalimas. Ministerija pasiūlė pirmiausia per 2-3 metus užbaigti valstybinės reikšmės miškų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre procesą, vėliau keisti minėtas Miškų įstatymo nuostatas ir tik tuomet priimti sprendimus dėl valstybinių miškų ir miško žemės įtraukimo į finansinę apskaitą. Pereinamuoju laikotarpiu siūloma valstybinių miškų vertę apskaityti pagal Lietuvos miškų valstybės kadastro duomenis, kuriais disponuoja Valstybinė miškų tarnyba.
   LAMMC filialo Miškų instituto mokslininkų nuomone, skaičiuojant miškų ekonominę vertę, reikėtų įtraukti ir tą jų teikiamą šalutinę naudą, kuri kol kas nėra prekinių piniginių santykių objektas ir neatspindima nacionalinių sąskaitų sistemoje. Miškų teikiamai šalutinei naudai siūloma priskirti grybavimą, uogavimą, vaistažolių rinkimą, poilsiavimą miške, anglies dvideginio sunaudojimą, biologinės įvairovės apsaugą, miško apsauginį poveikį. Miškų urėdijų indėlis, puoselėjant ir gausinant miškų šalutinės naudos šaltinius, akivaizdus ir neabejotinas.
Būtina pastebėti, jog šiuo metu Lietuvos valstybinių miškų sektoriaus generuojama kapitalo grąža yra viena iš didžiausių tarp Europos Sąjungos šalių(žiūr. lentelę).    
Šių metų sausio mėnesį Ūkio ministerijos parengtose Nuosavybės gairėse numatoma, jog per 2011-2015 m. visų valstybės valdomų įmonių kapitalo grąža padidės nuo 5 iki 8,8 proc. Miškų urėdijų kapitalo grąža, GMU duomenimis, 2010 m. jau siekė 13 proc., 2011 m. – 17 proc., o 2013 m. numatoma pasiekti net 18,5 proc.

Nukentėtų nedidelės įmonės


   Vertindama Apvaliosios medienos elektroninę pardavimo sistemą (AMEPS), Ūkio ministerija ataskaitoje konstatuoja, kad „diegiant šią medienos pardavimo sistemą, nebuvo įgyvendintas vienas pagrindinių medienos pirkėjų norų – centralizuoti visų miškų urėdijų prekybą mediena. Šiuo metu medienos pirkėjai, norėdami įsigyti didelį medienos kiekį, yra priversti bendrauti su atskiromis miškų urėdijomis ir keliose vietose pirkti sąlyginai nedidelius medienos kiekius. Centralizuota sistema ne tik supaprastintų didelio medienos kiekio pirkimą, bet ir leistų atskiroms miškų urėdijoms atsisakyti perteklinių darbuotojų, atliekančių vienodas funkcijas“. Generalinė miškų urėdija nesutinka su tokiais teiginiais, nes ilgą laiką viena asociacija ir kelios stambios įmonės įvairiapusiais siūlymais, kurie tenkina jų atstovaujamų 5-7 medienos pirkėjų interesus, siekia susikurti savo asmeninio verslo plėtrai tinkamą materialinę bazę ir jiems palankias apvaliosios medienos prekybos taisykles. Ūkio ministerija keletą kartų informavo Aplinkos ministeriją dėl paskirų nuostatų taikymo prieštaringai skaičiuojant netesybas pirkėjų sutartinių įsipareigojimų taikyme. Formuojasi nuomonė, kad Ūkio ministerija viešojoje erdvėje gina tik vienos asociacijos ir kelių stambių įmonių  interesus. GMU nuomone, dabar esanti medienos transporto logistikos sistema Lietuvoje atstovauja taip pat smulkųjį ir vidutinį verslą. Todėl esamos rinkos sąlygų sutrikdymai ir skuboti, kartais nelogiški sprendimai išbalansuotų ir galėtų visiškai sužlugdyti tokių įmonių veiklą.
   Kelios nevyriausybinės organizacijos taip pat nesutinka su Ūkio ministerijos siūlymais centralizuoti prekybos mediena sistemą. Privačių miškų savininkų asociacija pareiškė, kad „ centralizavus prekybą, medienos įsigijimas bus palengvintas keliems stambiems pirkėjams, mažės parduodamos medienos kaina, o smulkūs perdirbėjai liks be medienos arba bus priversti ją įsigyti iš stambiųjų“. Medienos perdirbėjų asociacijos nuomone, „negali būti jokių „didžiųjų“ įmonių protegavimo. Jei tokios sąlygos bus sukurtos, vėl kreipsimės į LR Vyriausybę“. Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ kreipimesi pažymima, „kad mažiesiems pirkėjams, perkantiems medieną tik viename regione, toks centralizuotas medienos pirkimas sukeltų daug biurokratinių nepatogumų“. Medienos prekybos asociacija nuo pat savo veiklos pradžios pasisakė ir toliau pasisako už kuo paprastesnę žaliavinės medienos prekybos platformą bei vienodas sąlygas visiems rinkos dalyviam.
* * *
Šiame straipsnyje atkreiptas dėmesys į du bene labiausiai Ūkio ministerijos ataskaitoje „Lietuvos valstybės valdomų įmonių veikla 2011 metais“ miškų ūkio sektoriaus vertinimo kritikuotinus teiginius. Daug vertingos informacijos apie į rezultatus orientuoto valdymo patirtį valstybinių miškų sektoriuje galima rasti neseniai išleistame leidinyje „Miškų urėdijų veiklos efektyvumo įvertinimo alternatyvų tyrimai“.
Visada prisiminkime prof. Vytauto Landsbergio žodžius, pasakytus pirmajame nepriklausomos Lietuvos visuotiniame girininkų suvažiavime 1996 m. gruodžio 13 d.: „Miškas – ypatingas dalykas. Tačiau mes išgyvename laiką, kai daugelis į mišką žiūri iš vartotojo pozicijų, kaip į daržą, morkų lysvę. Iš dalies taip yra, nes miškas teikia naudą. Tačiau giria – tai ne morkų lysvė...“. Šie teiginiai neprarado aktualumo ir po penkiolikos metų. Tad gal pagaliau leiskime miške tvarkytis profesionalams...

Valstybės

Kapitalo  (be miško vertės) grąža

Lietuva

16,1

Latvija

11,6

Estija

8,7

Lenkija

10,4

Švedija

*

Suomija**

13,9

Žemutinė Saksonija

10,5

* - negalima apskaičiuoti, nes miško vertė viršija nuosavo kapitalo vertę.
** - pateikiama visoms veiklos rūšims.

MG inf. 

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2012 08 03
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai