Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2012 m. rugpjūčio 10 d.

Genetiniai draustiniai – unikalus palikimas

Gintarė Plungienė, žurnalas “Miškai”
2012 m. rugpjūtis

Siekdami ateinančioms kartoms palikti unikalų gamtos paveldą, miškininkai steigia genetinius draustinius. Juose specialistų prižiūrimi auga patį geriausią genofondą turintys medžiai.
Šilutės miškų urėdijoje 1993 m. išskirti 8 genetiniai draustiniai, viename iš jų augančių ąžuolų amžius siekia net 115 metų. Žinant, kad iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos Šilutės kraštas istoriškai priklausė Prūsijos regionui, galima manyti, jog šiandien taip vertinamus genetinius draustinius užveisė ir saugojo prūsų kraujo turintys miškininkai.

Genetiniai draustiniai – beveik 40 ha
Vienas iš draustinių, esantis Pagėgių girininkijoje, neoficialiai ir vadinamas Prūsų mišku. Čia ąžuolai auga kiek trumpesnį, tačiau ne ką mažiau įspūdingą laiko tarpą – 105 metus.
Bendras genetinių draustinių plotas Pagėgių, Norkaičių ir Švėkšnos girininkijose sudaro 36,3 ha. Pagėgių girininkijoje išskirti 1,2 ha karpotųjų beržų, 3,8 ha ąžuolų ir 6,2 ha pušų genetiniai draustiniai. 3,7 ha genetinio pušų draustinio yra Švėkšnos girininkijoje.
Čia taip pat prižiūrima ir 10,1 ha genetinio ąžuolų draustinio. Dar trys sklypai, kuriuose auga saugotino genofondo ąžuolai, po 2,2, 4,9 ir 4,2 ha saugomi ir Norkaičių girininkijoje. Būtent čia jie auga seniausiai – net 115 metų.
Norkaičių girininkijoje dar galima pamatyti ir paprastąjį buką. Nedideliuose mišriuose medynėliuose bukai auga Ašpurvių miške. Didžioji dalis Norkaičių girininkijoje tarpstančių bukų auga pušynuose ir ąžuolynuose.

Bukai mėgsta šilumą
Vakarų Lietuvoje šiltesnius orus mėgstantiems bukams sąlygos gana geros net žiemos metu, kadangi jie nepakelia šalčio. Bukai gerai auga drėgno pajūrio klimato sąlygomis, mėgsta purius derlingus drėgnokus priemolius ir priesmėlius.
Tiesa, pasak Šilutės miškų urėdo Stepo Bairašausko, šių medžių augavietės į genetinių draustinių teritoriją bent jau kol kas neįtrauktos, nors miškininkai juos saugo ne ką mažiau nei ąžuolus, pušis ir kitus medžius.

Dabar ūkininkaujama ne prasčiau
Šilutės miškų urėdas įsitikinęs, kad urėdijose šiuo metu ūkininkaujama ne prasčiau nei ankstesniais laikais, kai ir buvo pasodinti genetiniai draustiniai. Jų reikšmė šiandienos miškininkystei išties ypatinga.
„Vykdydami urėdijoms priskirtą ūkinę veiklą, iškirtę miško kvartalus medienai norime, kad atsikuriantis miškas būtų ne blogesnis, o geresnis. Todėl renkame medžių sėklas iš genetinių draustinių, sėklinių miško plantacijų, sėklinių medynų, sodiname jas į atskirus sklypus, auginame genetiškai patvarių medžių palikuonis“, – pasakojo S. Bairašauskas.

Genetika lemia medienos kokybę
Miškininkams genetiniai draustiniai pasitarnauja ne tik kaip galimybė išsaugoti gamtos paveldą, bet yra svarbūs ruošiant medieną. Jeigu, pavyzdžiui, ąžuolas auga tiesus, jo šakos grakščios, mediena būna itin geros kokybės.
Miškininkai taip pat veisia prieš daugelį metų pasodintų genetinių medynų tiesioginius palikuonis – nuo geriausių medžių nuėmus jų šakutes auginami įskiepiai, kurie vėliau sodinami į sėklines plantacijas, o iš ten keliauja į tuos pačius genetinius draustinius ir kitur. Tokiu būdu dauginamas medžio palikimas.
Kad neišnyktų patys genetiniai draustiniai, jie taip pat želdinami natūraliu būdu – sėkloms savaime krentant į žemę. Genetiniuose draustiniuose toks želdinimo būdas tinkamas, tačiau tokio statuso neturinčiuose sklypuose, norint gerinti juose augančių medžių kokybę, miškininkams tenka pridėti ir savo rankas.

Natūraliuose miškuose prastesni medžiai
„Paveldimumas svarbus tiek žmogui, tiek medžiui. Jei miškininkai prie miško atkūrimo proceso nepridėtų savo rankos, turėtume gerokai prastesnės kokybės miškų. Tuose miškuose, kurie išaugę natūraliai, auga prastesnės kokybės medžiai, ne koks ir medžių tankumas. Todėl naudodami iš tam tikrų sklypų atrinktas sėklas kuriame geresnius, gražesnius ir našesnius miškus“, – pasakojo Šilutės miškų urėdas.
S. Bairašauskas svarstė, kad ateityje, mažiausiai po 100 metų, tie sėkliniai sklypai, kuriuose auga rinktiniai geros kokybės medžiai, taip pat gali būti pripažinti genetiniais draustiniais.

Dar neaišku, kodėl džiūsta ąžuolai
Kalbėdamas apie miškininkų vykdomą genetinių draustinių apsaugą, Šilutės miškų urėdas neslėpė, kad kol kas nepavyksta valdyti kai kurių gamtoje vykstančių procesų. Galbūt dėl užteršto vandens, oro ar dėl kitų priežasčių, kurių iki galo dar neįvardino ir tuo besidomintys mokslininkai, itin džiūsta girių galiūnai ąžuolai.
Šiuo metu praretėjęs ir Pagėgių girininkijos genetinis ąžuolų draustinis. Džiūstant 32 metrus į aukštį išsistiebusiems medžiams juos dar puola ir šernai. Tad miškininkai draustinį aptvėrė tvora, kad šernai neėstų gilių ir vyktų natūralus miško atsikūrimas.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2012 08 10
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai