Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2012 m. rugpjūčio 17 d.

Darnaus miškų ūkio monitoringo ekspertų pasitarime

„Mūsų girios“, 2012 m. liepa
Prof. Andrius Kuliešis
Valstybinė miškų tarnyba

Pirmą kartą Rusijos federacijoje, Sankt-Peterburge gegužės 22-24 d. surengtas Jungtinių tautų ekonominės komisijos Europai ekspertų darnaus miškų ūkio monitoringo klausimais pasitarimas. Jame įvertintos labai ryžtingos Rusijos federacijos pastangos patikslinti iki šiol sunkiai aprėpiamus Rusijos miško išteklius, pasitelkiant moderniausią ir efektyviausią nacionalinę miškų inventorizaciją atrankos metodu.

Pasitarime nagrinėti du svarbiausi klausimai:
– Europos miškų ūkio būklė 2011 m pagal darnaus ūkio kriterijus ir indikatorius bei problemos, susijusios su šio globalinės svarbos proceso monitoringu, jo efektyvumo didinimo paieškomis;
– Europos šalių nacionalinių korespondentų uždaviniai, susiję su pasiruošimu globalinei miškų apskaitai FRA-2015 bei jos atlikimu.
Europos šalių, regionų miškų ūkio būklė 2011 m. įvertinta pagal 6 kriterijus bei 35 kiekybinius jų indikatorius. Vertinimo tikslas – suteikti informacijos visuomenei, politikams bei atkreipti šalių dėmesį į silpnąsias miškų ūkio veiklos sritis, siekiant ūkininkauti pagal darnaus ūkio principus. Pasitarime daug diskutuota apie tai, kaip parinkti indikatorius tam tikrai veiklai vertinti, ypač kai veikla daugiaplanė ir jos rezultatus gali charakterizuoti ne vienas rodiklis. Tuomet šalies pasiekimai gali priklausyti nuo vertinimui parinkto rodiklio. Pasitarime pasisakyta už kompleksinį, keleto rodiklių panaudojimą vertinimui. Vertinimas daug priklauso ne tik nuo šalies miškų ūkio pasiektų rezultatų, bet ir nuo tradicijų, programinių sprendimų, todėl kai kurių šalių 2011 m. pasiekimų vertinimai nėra vienareikšmiai. Išanalizavus vertinimo rezultatus pasirodė, jog negali būti vienodai vertinamos šalių pastangos didinti miškingumą, kai faktinis miškingumas skiriasi iki kelių kartų. Priklausomai nuo gamtinių sąlygų, nacionalinių tradicijų, siekimo didinti miškų produktyvumą kai kurios šalys neįsivaizduoja gerų rezultatų be dirbtinio želdinimo, nors aukščiausiu balu buvo vertinamos šalys, atkuriančios miškus, naudodamos savaiminio žėlimo būdą. Trūkstant žaliavų medienos pramonei, tenkinant beribius energetikos poreikius atsinaujinantiems ištekliams negali būti teigiamai vertinamas menkas medienos prieaugio panaudojimas, betikslis medienos išteklių kaupimas ir sukauptos iš atmosferos anglies atpalaidavimas pūvant medienai miške. Diskusijose išryškėjo, jog visais šiais ir kitais atvejais siekimas darniai ūkininkauti visuose Europos miškuose duotų žymiai geresnius rezultatus, jei kiekviena šalis, atsižvelgiant į jos gamtines klimato sąlygas, ūkio pasiekimus, priimtų tam tikru laipsniu suderintus su visos Europos siekimais programinius įsipareigojimus ir pagal jų vykdymą būtų vertinamas šalies indėlis į Europos darnaus ūkio aruodą. Šia prasme ypač buvo pabrėžta šalių prisiimtų miško valstybinių programų svarba, jų vykdymo monitoringas darnaus ūkio kontekste.

Suomijos atstovas Jari Parviainen pasitarime pristatė leidinį apie Suomijos miškų būklę 2011 m. darnaus ūkio kriterijų kontekste. Šios šalies miškų sektorius daugiau kaip 50 metų yra orientuojamas pagal tarpusavyje subordinuotas programas: nacionalinė miškų programa (2015 m.) parengta, glaudžiai bendradarbiaujant visoms interesų grupėms; Pietų Suomijos miškų biologinės įvairovės programa (2008-2016 m.); regioninės miškų programos, reglamentuojančios miškų auginimo tikslus, jų tvarkymą ir naudojimą, atnaujinamos kas 3-ejus metus, paskutinį kartą – 2011 metais. Strategine miškų sektoriaus programa (Darbo ir ekonomikos ministerija, 2009-2011 m.) siekiama padidinti miškų sektoriaus pelningumą ir konkurencingumą. Be to, Suomijos nacionalinė miškų strategija suderinta mažiausiai su 7-omis kitomis nacionalinėmis strategijomis: Suomijos nacionaline darnaus vystymosi strategija (2006 m.), biologinės įvairovės konservavimo Suomijoje nacionaline strategija bei veiksmų planu (2006-2016 m.), siekiančiais užtikrinti nenutrūkstamą biologinės įvairovės naudojimą; nacionaline klimato ir energijos strategija (2008 m.); prisitaikymo prie klimato kaitos nacionaline strategija (2011 m.); gamtos išteklių strategija (2009 m.); invazinių rūšių nacionaline strategija; pelkių ir durpynų darnaus ir atsakingo naudojimo bei apsaugos nacionaline strategija (2011 m.).

Norvegijos ir Lietuvos (Stein Tomter, Andrius Kuliešis) pranešime apibendrinti duomenys apie Europos miškuose išauginamą medienos kiekį ir jo panaudojimą. Atkreiptas dėmesys į tai, jog kai kurių šalių (Austrija, Suomija, Švedija) bendrasis tūrio prieaugis 1990-2010 m. padidėjo 10-25 proc., kitų išliko nepasikeitęs, natūralūs miško auginimo nuostoliai konkrečiose šalyse kinta labai nedaug (nuo 1-9 iki 15-23 proc.). Kyla daug klausimų dėl šalyse taikomų inventorizacijos metodų, normatyvų palyginamumo. Pasiūlyta prieaugio struktūros įvertinimo schema, pagal kurią prieaugio panaudojimo efektyvumas, įskaitant atskirai miško auginimo (žuvusių nepanaudotų medžių stiebų ir bendrojo tūrio prieaugio santykis) ir miško ruošos (nepanaudotos stiebų tūrio dalies santykis su iškirstų stiebų tūriu) nuostolius, būtų vertinimas tam tikram periodui per visą miško auginimo laikotarpį (1 pav.). Sudaryta darbo grupė medienos bendrojo prieaugio inventorizacijos ir apskaitos metodiniams klausimams spręsti bei tobulinti. Siekiant apskaitos metu pateikti įvairesnę ir detalesnę informaciją pagal Europos lygmenyje apibendrintus miško tipus, analogiška darbo grupė buvo sudaryta Europos miško tipų sistemai tobulinti.

Ir toliau labai aktualūs išlieka klausimai, kaip įvertinti kiekvienos šalies miškų ūkio darnumo laipsnį, kokio dydžio miško plotai atitinka darnaus ūkio kriterijus ir kur jie yra, ar pakankamai kiekviena šalis skiria dėmesio miškų politikai ir institucinei sąrangai, reikalingai įgyvendinant darnaus ūkininkavimo principus?
FAO Miškų komitetas patvirtino kitos pasaulinės miškų apskaitos datą – 2015 m. Siekiant sumažinti darbo sąnaudas, išvengti dubliavimo, surinkti tikslesnius ir patikimesnius duomenis, pasitarime pasiūlyta, jog teikiant šalims duomenis pasaulinei ir regioninėms miškų apskaitoms, tikslinga unifikuoti klausimynus tokiu būdu, kad juose pateikiami duomenys tiktų visoms tuo metu organizuojamoms apskaitoms.

Aptartas pasaulinės miško apskaitos 2015 m. laiko grafikas. 2012 m. pabaigoje bus suderinti duomenų teikimo formatai. 2013 m. balandžio – gruodžio mėn. šalys pateiks užpildytus klausimynus. Prieš pradedant duomenų teikimą 2013 m. balandį planuojamas visų šalių nacionalinių korespondentų pasitarimas. Duomenų analizei, tikslinimui, apibendrinimui ir ataskaitos parengimui skirti 2014 m. Pasaulinės miškų apskaitos 2015 m. ataskaitą planuojama paskelbti Pasauliniame miškų kongrese Durbane (Pietų Afrika), įvyksiančiame 2015 m. rugsėjį.
Pasitarime pristatytas antrasis leidinys apie pasaulio miškus, parengtas FAO ir JAV miškų tarnybos 2011 m. Jis parengtas 4 kalbomis, skirtas moksleiviams supažindinti su pasaulio miškų ištekliais, miškų augmenija ir gyvūnija, biologine įvairove, ūkininkavimo, miškų išsaugojimo ir atkūrimo problemomis, kaip pasaulio miškai įvairiuose kontinentuose atitinka darnaus ūkininkavimo kriterijus. Rekomenduojamas mokykloms, kaip mokomoji medžiaga, nemažai šalių leidinį yra išleidusios nacionaline kalba.

Pasitarimo dalyviai buvo supažindinti su Rusijos federacijos miškuose vykdomais nacionalinės miškų inventorizacijos atrankos metodu darbais (1 nuotrauka). Nacionalinė miškų inventorizacija pradėta 2007 m., visoje Rusijoje turi būti atlikta per 12 metų. NMI vykdo 12 miškotvarkos įmonių, apimančių visą šalies teritoriją. Iš viso suplanuota išskirti ir nuolat matuoti 72000 pastovių, atsitiktinai, paskirai išdėstytų, slaptų, 500 m2 dydžio apskaitos barelių. Dabar apmatuota trečdalis barelių. Leningrado srities miškuose (6 mln. ha) visų barelių matavimai jau užbaigti.
Pasitarimo dalyviai aplankė garsųjį Linduluko maumedyną (2 nuotr.). Jis pradėtas veisti 1738 m. pagal caro Petro I, besirūpinančio Rusijos laivynui ateityje reikalinga aukštos kokybės mediena, įsakymą. Tai seniausias Europoje maumedynas, turintis valstybinio gamtinio botaninio draustinio statusą, įregistruotas UNESCO objektu. Maumedynas buvo veisiamas daugiau kaip 30 metų, vėliau plečiamas jau XX a. Seniausi medynai jau pasiekę gamtinę brandą, jų vidutinis aukštis apie 40 m, geriausiai išsilaikiusiose vietose sukaupta apie 1000 m3/ha stiebų tūris.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2012 08 17
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai