Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2012 m. rugsėjo 20 d.

Verslininkų kaltinimai įžeidė miškininkus

PRANAS SATKUS
Lietuvos žinios, 2012 09 19

UAB „Vakarų medienos grupė“ (VMG) stato trijų medienos plokščių ir faneros fabrikų kompleksą prie Mogiliavo - į rytus nuo Minsko, prie Dniepro upės, netoli sienos su Rusija.

VMG valdybos pirmininkas Sigitas Paulauskas sakė, kad šis fabrikų kompleksas taps strateginiu tiekėju Švedijos koncerno „Ikea“ parduotuvėms Rusijoje. Nors šis kompleksas atidarytas bus kitų metų pradžioje – beveik metais vėliau, negu planuota, S.Paulauskas tvirtino, kad jame jau dirba apie tūkstantis vietos žmonių, investuota apie 265 mln. litų. Pagrindinis finnasavimo šaltinis - „Ikea“.

S.Paulausko žodžiais, ši įmonė galėjo būti pastatyta Lietuvoje, tačiau Baltarusijos vyriausybė pasiūlė geresnes sąlygas negu Lietuvos valdžia. „Šis kompleksas buvo suplanuotas statyti Alytuje. Bet investicijos iškeliavo į Baltarusiją, nes ten yra žaliavos, o šalies vyriausybė su mumis pasirašė investicinę sutartį, sutvarkė kelius, infrastruktūrą, komunikacijas. Tuo metu iš Lietuvos kaip iš kokios bananų respublikos pernai neperdirbant buvo išvežta 1 mln. 800 tūkst.kubinių metrų medienos žaliavos“, - piktinosi S.Paulauskas.
Jo skaičiavimu, dėl to Lietuva neteko apie tūkstančio naujų darbo vietų.

Urėdijos eksportuoja mažiau

Lietuvos statistikos departamentas (LSD) patvirtino, kad 2011 metais iš Lietuvos buvo eksportuota 1 mln. 812 tūkst. kubinių metrų lietuviškos kilmės padarinės medienos. Pasiteiravus, kiek eksportuota iš valstybinių ir kiek – iš privačių miškų, LSD atsakė tokios informacijos neturintis. Keista, kad valstybinė statistikos žinyba nesidomi tokiu svarbiu rodikliu.

Generalinės miškų urėdijos (GMU) Miško resursų ir prekybos mediena skyriaus vedėja Ieva Krikštaponienė LŽ informavo, jog iš valstybinių miškų urėdijų 2011 metais buvo eksportuota 350 tūkst. kubinių metrų medienos. Vadinasi, likusią padarinės medienos dalį - 1 mln. 450 tūkst. kub.metrų eksportavo privačių miškų savininkai? Tai maždaug 4 kartus daugiau negu iš valstybinių miškų.

Kita vertus, S.Paulausko žodžiai, jog investicijos medienos perdirbimo kompleksui statyti „iškeliavo į Baltarusiją, nes ten yra žaliavos“ yra ne be pagrindo.

Valstybinių miškų prižiūrėtojai teigia, jog būtent nežinojimas, ar dideliems VMG fabrikams nestigs Lietuvoje žaliavos, labiausiai ir trukdė 2008 metais apsispręsti dėl jų statybos mūsų šalyje.

Tuomet buvo svarstoma: o jei pastačius šį kompleksą teks intensyviau kirsti miškus ir jie bus nualinti? Miškų mūsų krašte yra daug mažiau negu Baltarusijoje.

VMG planavo būsimame komplekse prie Alytaus kasmet perdirbti apie 500 tūkst. kubinių metrų medienos. Įskaitant tuo metu veikusias bendroves „Girių bizonas“, „Grigiškės“ ir „Klaipėdos medieną“, kurios taip pat gamino medienos plokštes, būtų reikėję kasmet patiekti apie 1 mln. 700 tūkst.kubinių metrų malkinės ir plokščių medienos.

GMU pasiūlė statybos iniciatorei VMG pirmiausia parengti išteklių studiją - ar užtektų naujajam VMG kompleksui žaliavos mūsų giriose.

Siekė išskirtinių lengvatų

Tuomet VMG pasibeldė į tuometinės socialdemokratų Vyriausybės duris – paprašė įpareigoti urėdijas sudaryti su VMG ilgalaikę, 10 metų, medienos tiekimo būsimajam medienos perdirbimo kompleksui sutartį, ir ne mažesniam kaip 500 tūkst. kubinių metrų. Dalį šio kiekio reikalauta tiekti popiermedžiais.

Popiermedžiai gerokai brangesni už plokščių gamybai naudojamą malkinę medieną, tad dalis urėdijų būtų priverstos prekiauti nuostolingai ir galbūt bankrutuotų.

Pasak GMU, tokiomis sąlygomis ilgalaikės sutartys valstybinių miškų prižiūrėtojams būtų tapusios kilpa po kaklu, nes tais metais, kai medienos priauga mažiau negu tikėtasi, miškininkai būtų patyrę didžiulių nuostolių.

Europos Sąjungoje įprasta, kad tokiais atvejais gelbsti rinkos kainos: prasto prieaugio metais medienos kaina šokteli. Tačiau VMG padiktuotos sąlygos nebūtų to leidusios. GMU nuomone, VMG siekė pirkti medieną iš Lietuvos valstybinių miškų pagal sovietinį planinį modelį, o savo pagamintą produkciją - pardavinėti pagal vakarietiškąjį modelį.

VMG nepretendavo į tokias pat ilgalaikes sutartis su privačių miškų savininkais – medienos mažesne kaina norėjo gauti tik iš valstybinių miškų. Galbūt suvokė, jog privačių miškų savininkams diktuoti savo sąlygas neįmanoma?

VMG prašė ir kitų lengvatų: išnuomoti lengvatinėmis sąlygomis 30 ha sklypą kompleksui statyti, parduoti pigiau, negu kitiems vartotojams, elektros energiją, garantuoti ES struktūrinių fondų paramą, sumažinti mokesčius.

Lietuvos konkurencijos taryba, Europos teisės departamentas, kai kurios medienos verslo asociacijos tada šalies Vyriausybę įspėjo: įvykdžius šiuos VMG norus, būtų pažeisti mūsų šalies įstatymai ir ES direktyvos, galbūt žlugtų daug smulkiųjų ir vidutinių verslininkų, o tūkstančiai žmonių, mokyklų, ligoninių ir kitų įstaigų, kurios naudoja būstų šildymui biokurą, pristigtų malkų. O būtent šiuos vartotojus urėdijos įpareigotos aprūpinti pirmiausia.

Vyriausybė VMG pageidavimus atmetė. Tada S.Paulausko vadovaujama medienos pramonės įmonių asociacija „Lietuvos mediena“ paprašė tuometinį Seimo Audito komitetą, jog šis pavestų Valstybeė kontrolei atlikti miškų urėdijų veiklos efektyvumo auditą. Verslininkų noras buvo įvykdytas, tačiau didelių klaidų Valstybės kontrolė nerado.

Kartūs prisiminimai

Valstybiniai miškininkai paprašė VMG pateikti išteklių studiją dar ir todėl, kad turėjo pagrindo nepasitikėti šiuo koncernu. Urėdijos prisimena karčią ankstesnio bendradarbiavimo su asociacijos „Lietuvos mediena“ ir VMG bendrovėmis patirtį. 2002 metais šios bendrovės miškų urėdijoms buvo skolingos 54 mln. litų.

Pasak miškininkų, didžioji šios sumos dalis nuskendo, dirbtinai inscenizavus bendrovių bankrotus. Pavyzdžiui, šitaip pradingo VMG priklausančio „Girių bizono“ pirmtakė „Eglė“ ir nusinešė į dugną 1,36 mln. litų skolą Tytuvėnų miškų urėdijai. Netrukus vietoje „Eglės“ buvo sukurta UAB „Girių bizonas“ ir net gavo 50 milijonų litų europinę paramą naujai įmonei statyti.

Panašiai bankrutavo milijonus miškų urėdijoms skolingos „Interflex“, „Rietavo baldai“ ir kitos VMG bendrovės.

Kai Aplinkos ministerija nusprendė nuo 2002 metų nebeparduoti medienos toms bendrovėms, kurios nėra atsiskaičiusios su miškininkais, stambiųjų medienos perdirbėjų reakcija buvo audringa, jie varstė Seimo ir Vyriausybės duris.

GMU nuomone, būtent todėl ir nuo tada nesibaigia atakos pries valstybinius miškus, o šių atakų formos įvairios: Laisvosios rinkos instituto siūlymai privatizuoti valstybinius miškus, įsteigti vieną valstybinę įmonę, didinti urėdijoms mokesčius ir t.t.

Miškininkai prisimena ir kas GMU padėdavo VMG gauti skolon medieną. Tai – tuometis generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Gibas. Šiaulių miškų urėdas Stasys Pališkis pasakojo, kaip G.Gibas įkalbinėjo tiekti skolon medieną VMG priklausančiai bendrovei „Rietavo baldai“, nors pastaroji tada jau vos laikėsi. „Būkite patriotai, neparduokite medienos svetimtaučiams. Saviškiai tikrai sumokės“, - buvo garantuojama.

Šį G.Gibo raginimą prisiminė ir tuometis Ignalinos miškų urėdas Edmundas Kapturauskas. „G.Gibas kalbėjo daug ir mes patikėjome – patiekėme „Rietavo baldams“ skolon dar medienos, tačiau įmonė vis tiek nesumokėjo, skola dar padidėjo. O netrukus išgirdome, kad „Rietavo baldai“ bankrutuoja“, - sakė buvęs urėdas.

Kitame savo rašte urėdams G.Gibas barė juos, kad jie nepakankamai aprūpina fanermedžiu VMG valdomą „Klaipėdos medieną“.

GMU prisimena G.Gibą ir kaip pareigūną, neatsakingai dedantį savo parašą: 2000 metais jis leido pakeisti miškų ūkio paskirtį žemės sklype Kaišiadorių rajone į namų valdą ir čia buvo pastatytas gyvenamasis namas. Ši procedūra – ne GMU, o Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijoje.

Paaiškėjus šiems ir kitiems faktams, G.Gibas paliko darbą GMU. Tada jį priglaudė VMG. Tame koncerne dirbdamas G.Gibas ragino valstybinių miškų prižiūrėtojus pardavinėti mediena stačiu mišku. Miškininkai atsisakė, nes būtų turėję didelių nuostolių.

Dar vėliau G.Gibas buvo tapęs tuometės žemės ūkio ministrės Kazimiros Prunskienės patarėju. Ši ministerija sieke perimti iš Aplinkos ministerijos valstybinių miškų valdymą, tačiau Seimas tam nepritarė.

Sprendimas pasiteisino

Ekonomisto Kęstučio Jaskelevičiaus nuomone, VMG vadovo S.Paulausko priekaištai yra ne kas kita, kaip kerštas nepavykus gauti čia išskirtinių sąlygų savo verslui.

„Tai, kad VMG visais metais vėluoja Baltarusijoje paleisti savo fabrikus, rodo, kad vis dėlto net ir toje šalyje nelengva gauti privilegijų, kokių VMG norėjo Lietuvoje“, - pastebėjo K.Jaskelevičius.

Jis priminė, kaip plėtėsi bankrutavusios UAB „Eglės“ įkurtas „Girių bizonas“: kad gautų europinę paskolą, ši bendrovė, pasak K.Jaskelevičiaus, pateikė nerealią išteklių studiją ir dėl to vėliau turėjo nemažų problemų – pritrūkus žaliavos, bendrovė dirbo neritmingai, dalį žmonių teko atleisti. Nuo galimo bankroto „Girių bizoną“ išgelbėjo švedų koncernas „Ikea“, nupirkęs jo akcijas. „Vadinasi, Lietuvai skirti europiniai pinigai atiteko Švedijai“, - daro išvadą K.Jaskelevičius.

Valstybiniai miškininkai įsitikinę, jog jų sprendimas nenusileisti VMG spaudimui ir teikti prioritetą aprūpinimui biokuru vietos gyventojams, savivaldybėms, remti smulkiuosius bei vidutinius verslininkus pasiteisino. Biokurą naudojančių katilinių šalyje daugėja, todėl Lietuva tampa mažiau priklausoma nuo dujas didžiule kaina mums parduodančio Rusijos „Gazpromo“.

O ir darbo vietų skaičius didėja. Pasak Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidento Remigijaus Lapinsko, vien pastaraisiais metais vystant biokuro naudojimą sukurta 2000 darbo vietų, ateityje tikimasi jų turėti apie 10 tūkstančių. Tai gerokai daugiau, negu Lietuvai žadėjo VMG ir S.Paulauskas. Be to, vis daugiau neperdirbtos medienos panaudojama Lietuvoje.

Citata: VMG siekė pirkti medieną iš Lietuvos valstybinių miškų pagal sovietinį planinį modelį, o savo pagamintą produkciją - pardavinėti pagal vakarietiškąjį modelį.


Susiję straipsniai:

„Verslininkus vilioja Baltarusija“
„Beliackis Baltarusijai buvo parduotas?“

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2012 09 20
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai