Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2012 m. spalio 12 d.

Pavojingi kenkėjai Anoplophora spp. toliau plinta Europoje

„Mūsų girios“2012/09
Audrius Grinskis
Valstybinės augalininkystės tarnybos
Fitosanitarijos skyriaus vyriausiasis specialistas

Dvi rūšys – panašumai ir skirtumai
Pastaruoju metu kaip kenksmingieji organizmai identifikuojamos dvi vienos genties ūsuočių rūšys – citrinmedinis ūsuotis (Anoplophora chinensis (Forster) ir rytinis ūsuotis (Anoplophora glabripennis (Motschulsky). Suaugėliai vabalai sudeda apie 200-300 kiaušinėlių medžio žievėje, iš jų išsiritusios lervos (iki 6 cm ilgio) minta mediena. Medis, ypač po pakartotinių užkrėtimų, nudžiūna. Pažymėtina, kad įprastinėmis sąlygomis citrinmedinis ūsuotis gyvena apatinėje lapuočių medžių dalyje, o rytinis – viršutinėje. Vizualiai abu vabalai panašūs, tik skiriasi baltų dėmelių išsidėstymas antsparniuose. Šie kenkėjai gali pasirinkti augalais šeimininkais klevus, tuopas, gluosnius ir daugelį kitų lapuočių medžių bei krūmų rūšių. Europos šalyse jų išplitimo prognozės bei aptikimas gali būti skirtingas.

Atsiradimas ir plitimas
Kenkėjų gimtinė – Azija (ypač Kinija, Korėja, Japonija). Iš čia su kroviniais medinėse pakuotėse bei pervežant augalus (ypač mažaūgius bonsus) atkeliavo į Šiaurės Ameriką, vėliau – ir Europą. Vietinis plitimas perskrendant nėra didelis – nuo 600 m iki 2 km.
Italams, kurie ūsuočius aptiko 2000 m., buvo sunku paruošti kovos su šiais kenkėjais planą, nes neturėjo svarių praktinių duomenų apie jų biologiją ir elgseną, negalėjo remtis kitų šalių patirtimi. Naikinant šiuos medžių kenkėjus Italijoje nuo 2001 m. iki 2012 m. išleista 18 mln. eurų. Pažaboti šiuos kenkėjus iki nulinio lygio tikimasi tik iki 2031 m. Olandijoje aptikti 5 kenkėjų židiniai. Šveicarija, Vokietija, Austrija, Kroatija, Jungtinė Karalystė ir kitos šalys taip pat jau pranešė apie aptiktus kenkėjus.

Įprastinės ir naujos kovos priemonės
Pagal naujausią Europos Komisijos sprendimą 2012/138/ES, aptikus citrinmedinį ūsuotį, šalis privalo paskelbti demarkacinę zoną, užkrėstoje zonoje sunaikinti visus augalus šeimininkus 100 m spinduliu aplink užkrėstąjį augalą, o buferinėje zonoje (2 km spinduliu) taikyti griežtas fitosanitarinės kontrolės priemones. Tyrimai toje vietovėje vykdomi ketverius metus.
Svarbiausias veiksnys užkirsti kelią kenkėjams plisti – juos laiku aptikti. Tam naudojami įvairūs būdai. Pvz., Austrijoje užkrėstose vietovėse padeda specialiai dresuoti šunys užuosti kenkėjus Anoplophora spp. (kada reikia aptikti kenkėjų požymius, kol šie dar neišskrido į kitas teritorijas) bei palengvina darbą, tikrinant importuotą medinę pakavimo medžiagą sandėliuose, uostuose, prie vandens. Italijoje kenkėjų aptikimui ankstyvoje stadijoje naudojama „elektroninė nosis“ (elektroninis aparatas su jutikliais) – imami oro mėginiai iš medžio ertmių ir molekuliniame lygyje tiriami laboratorijoje. Gauti duomenys parodė, kad įmanoma atskirti užkrėstus medžius nuo neužkrėstų, tačiau dėl patikimumo reikia tolimesnių tyrimų. Taip pat buvome informuoti apie medžio pjuvenose (išgraužose) likusių vabalų lervų ląstelių DNR analizę, kuri padėtų identifikuoti būtent šias dvi ūsuočių rūšis.
Olandijoje vykdomi dendrochronologijos tyrimai: pagal metines medžio rieves (pažeistos formuojasi kitaip) galima atsekti, kada buvo padėti kenkėjo kiaušinėliai, kada išsirito suaugėlis. Tai svarbu, norint išsiaiškinti vabalų gyvenimo ciklų ypatumus Europos sąlygomis, kurie yra skirtingi šiaurės ir pietų regionuose.
Jungtinėje Karalystėje sukurtas ir panaudotas garso detektorius su programine įranga, kuris padeda aptikti medienoje besimaitinančias lervas pagal tam tikrus specifinius garsus. Toks identifikavimo metodas būtų naudingas, tikrinant importuojamus itin vertingus bonsus (nereikėtų daryti taip vadinamų „ardomųjų mėginių“).
JAV, kur labiausiai išplitęs rytinis ūsuotis, gyvenantis dažniausiai medžių lajose, naudojami feromoniniai spąstai, kurių karantino zonoje gali būti net iki 500 vnt. Prancūzijoje atlikti tyrimai su natūraliais biologiniais ūsuočių priešais parodė, kad vienintelis realus mažiausiai polifaginis parazitoidas yra Aprostocetus anoplophora, parazituojantis Anoplophora spp. kiaušinėliuose. Tačiau ir šioje srityje reikia laukti daugiau tyrimų rezultatų.
Nemažos problemos iškyla su užkrėstais medžiais istorine prasme itin jautriose vietovėse. Tam tikrose archeologiškai svarbiose Romos (Italija) centro vietose medžiai nebuvo pjaunami, o tiesiog uždengiami tinklais, skarda arba plėvele. Kai kuriuos nupjautus kelmus, kamieno dalis, kurių negalima pašalinti, specialistai užbetonavo. Monitoringo duomenimis, tai pasirodė efektyvu – nuo 2008 m. iš 39 užkrėstų medžių iki 2011 m. teliko 2 užkrėsti. Įsidėmėtina tai, kad inspektoriams teko naudoti keltuvus arba samdyti aukštalipius, kad demarkuotoje zonoje būtų galima apžiūrėti visus įtarimą keliančius medžius.

Planavimas ir kontrolė
Simpoziume organizatoriai pristatė kontrolės plano pavyzdį, kuris susideda iš 4 pagrindinių dalių: veiklos planavimas (informacija savivaldybėms; susitikimas su visomis suinteresuotomis pusėmis; darbinio žemėlapio kūrimas), augalijos inspektavimas, teritorijos stebėjimas (itin jautrių, padidintos rizikos vietovių), visuomenės švietimas. Ruošiant kontrolės planą, vienas iš reikšmingiausių ir efektyviausių darbų yra visuomenės informavimas. Lietuvoje Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos išleido keletą informacinių lankstinukų bei plakatų šia tema, o artimiausiu metu Vilniaus, Kauno bei Palangos tarptautiniuose oro uostuose bus įrengti stendai, informuosiantys keleivius apie šių kenkėjų keliamą grėsmę mūsų miškams ir žaliosioms erdvėms.
Nors pirmieji šių kenkėjų židiniai Europoje užfiksuoti 2000 m., bet vis dar trūksta statistiškai ir praktiškai patikimų tyrimų duomenų apie jų biologiją, vystymosi ciklus, elgseną. Skirtumai ypač ryškūs tarp pietų ir šiaurės Europos regionų, todėl sudėtinga paruošti vienodas instrukcijas šalims, kaip aptikti ir kovoti su itin žalingais mūsų lapuočiams augalams citrinmediniu ūsuočiu (Anoplophora chinensis (Forster) ir rytiniu ūsuočiu (Anoplophora glabripennis (Motschulsky).

„Mūsų girios“ info

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2012 10 12
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai