Ir miške reikia sveikos logikos

Kaip ir kasmet artėjant rudeniniams urėdijų skelbiamiems apvaliosios medienos pardavimo konkursams užverda diskusijos apie medienos prekybos trūkumus.
Perdirbėjų vardu kalbantys stambių įmonių atstovai ieško lengvatinių sąlygų savo įmonėms apsirūpinti mediena. Didžiųjų perdirbėjų standartinius siūlymus galima prognozuoti vos net iš anksto - drausti medienos eksportą ir suteikti pirmumo teisę tam tikroms įmonių grupėms ar pramonės sektoriams gauti valstybės miškuose užaugintos medienos.
Ne nusipirkti, o gauti kaip senais gerais laikais gaudavome paskyrą šaldytuvui ar kilimui. Nors Europos Sąjungos direktyvos ir teisės aktai nustato laisvą prekių judėjimą ES teritorijoje, perdirbėjai siūlo nuo konkurentų atsitverti muitais ir ribojimais. Norime pasakyti, kad siekimas apsirūpinti pigesne žaliava valstybiniuose miškuose yra pirmiausia ne pridėtinės vertės kūrimas Lietuvos ūkiui, o savo kišenei.
Iš kaimyninių šalių medienos eksportą riboja tik Baltarusija ar Rusija, tačiau kaip parodė patirtis šie ribojimai nesukliudė susikurti konkurencingam ir moderniam medienos perdirbimo sektoriui.
Valstybinės miškų urėdijos yra svarbus ir pagrindinis žaidėjas Lietuvos žaliavinės medienos rinkoje. Dirbtinis kainų sumažinimas, prekybos ribojimas skaudžiai atsilieptų ir privačiuose miškuose išauginamos medienos kainai.
Mūsų šalyje medienos perdirbimo pramonė nėra labai išvystyta, nėra celiuliozės pramonės, todėl miško savininkai už savo produkciją gauna labai varganas sumas. Medienos prekybos suvaržymai dar labiau sumažintų investicijų patrauklumą į šią šaką, sudarytų išskirtines sąlygas keliems privatiems stambiems verslininkams ir pristabytų miškininkystės sektoriaus plėtrą dešimtmečiams.

Parengta pagal Privačių miškų savininkų asociacijos direktoriaus Ryčio Kuliešio informaciją, spausdintą 2012 m. lapkričio 5 d. „Verslo žiniose“