Generalinė miškų urėdija Smolensko g. 15,
03201 Vilnius, Lietuva
Tel. (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004 El.paštas: info@gmu.lt
Prieš spausdinami įsitikinkite, kad tai yra būtina. Taupykime popierių, taupykime išteklius.

Žiniasklaida

Svetainės medis Žiniasklaida



2012 m. lapkričio 19 d.

Skaidri prekyba mediena sulaukė atakos

2012 lapkričio mėn. 17 d.
www.respublika.lt
Vidmantė PETRAUSKAITĖ

Verslininkai mielai sugrįžtų į tuos laikus, kai susitarimai dėl valstybinio turto „prichvatizavimo“ vykdavo už uždarų durų. Toks įspūdis gali susidaryti matant žiniasklaidoje pradėtą plačią viešųjų ryšių kampaniją, nukreiptą prieš Lietuvos miškininkus, neįtinkančius verslininkams, kurie medieną pageidautų pirkti lengvatinėmis sąlygomis.

Spaudimui nepasidavė

Lietuvos miškininkų sąjungos prezidento Edmundo Bartkevičiaus teigimu, stambieji medienos perdirbėjai įvairiais būdais bando siekti sau naudos. Šioje srityje nuolat pasižymi „Vakarų medienos grupė“, pastaruoju metu smarkiai išplėtusi veiklą Baltarusijoje.

Į šalį kaimynę „Vakarų medienos grupė“ patraukė po to, kai nepavyko išsireikalauti privilegijų Alytuje planuotam statyti fabrikui: ne mažiau nei 500 tūkst. kubinių metrų per metus pigesnės nei kitiems pirkėjams medienos iš valstybinių miškų, ES paramos garantijų, mažesnių nei kitiems rinkos dalyviams mokesčių.

Žiniasklaidoje buvo skelbta, kad šios grupės vadovas Sigitas Paulauskas prieš keletą metų miškininkams girdint esą viešai svarstė, ar užtektų milijono litų, kad valstybiniuose miškuose būtų įvesta stambiesiems medienos perdirbėjams naudinga tvarka.

„Matyt, tas milijonas dirba, gal dar nesibaigė...“ - svarstė E.Bartkevičius, mat valstybinius miškus tvarkančios įmonės ir miškininkai periodiškai vis puolami ir kritikuojami, kad nesudaro vietiniams medienos perdirbėjams, nuolat didinantiems gamybos apimtis, išskirtinių sąlygų pigiai apsirūpinti žaliava.

Jo teigimu, jeigu tenkinant nežabotus pirkėjų poreikius miškininkams tektų kirsti vis daugiau miško, valstybei būtų padaryta labai didelė žala.

„Kiek iš miško paimi, tiek reikia ir atiduoti, - „Respublikai“ sakė E.Bartkevičius. - O jeigu nieko nesodinsi, neprižiūrėsi, po šimto metų miško Lietuvoje neliks. Prakeiktų mus mūsų anūkai, kitos ateinančios kartos, jei leistume išnykti miškams. Bet kol kas, manau, tai negresia - Lietuva kaip tik neseniai pasaulinio lygio mokslininkų buvo pripažinta geriausiai savo miškuose besitvarkančia valstybe“.

JAV Jeilio universiteto mokslininkai paskelbė išvadą, kad Lietuvos miškai yra geriausiai išsaugoti viso pasaulio mastu. Pastarąjį dešimtmetį krašto miškingumas padidėjo nuo 30,9 iki 33,2 proc.

Kritika dėl lengvatų?

Savo tikslų siekiančių verslininkų kritikos sulaukė ir Apvaliosios medienos elektroninė prekybos sistema (AMEPS), per kurią nuo šių metų vasario vykdoma visa didmeninė prekyba valstybiniuose miškuose pagaminama apvaliąja mediena. E.Bartkevičiaus teigimu, AMEPS užtikrina sandorių skaidrumą, nes nė vienas pirkėjas nežino, su kuo varžosi aukcione, ir eliminuojama užkulisinių susitarimų galimybė.

„Akivaizdūs ir elektroninės sistemos patogumai pirkėjams - jiems nereikia vykti, kaip anksčiau, į urėdijose vykusius aukcionus, kai būdavo atplėšiami vokai su pasiūlymais, - sakė E.Bartkevičius. - O šios sistemos kritikai, mano galva, siekia mesti šešėlį tik tam, kad išsikovotų lengvatų. Reikėtų visiems suprasti, kad tokie laikai jau praėjo ir nebegrįš“.

Eksportuojama 10 proc. medienos

„Vakarų medienos grupės“ vadovas S.Paulauskas „Respublikai“ pasakojo, kad kalbos apie milijoną litų - aiškiai išsigalvotos. „Kaip Lietuvos pilietis turiu teisę kritikuoti vieną ar kitą sistemą, niekada nevengiu diskusijų. Bet niekada niekas nematė mano arba mano kompanijos užsakytų straipsnių, kurie ką nors menkintų, šmeižtų“, - tvirtino verslininkas.

Jis teigė visada sakysiantis, kad blogis išvežti iš Lietuvos 1,5 mlrd. kubinių metrų medienos, kurią galima perdirbti, pagaminti brangesnį produktą, suteikti žmonėms darbo. „Atrodome kaip kokia Afrikos valstybė, iš kur žaliava dieną naktį kolonomis gabenama į Klaipėdos uostą ir iš ten keliauja į Švediją, Suomiją, Kiniją“, - lygino S.Paulauskas.

E.Bartkevičiaus nestebina medienos perdirbėjų skundai. „Kiekvienas verslininkas nori kuo pigiau nupirkti ir kuo brangiau parduoti, tai ir kaltina miškininkus, kad daug medienos eksportuojama. Iš tiesų eksportuojama tik ta mediena, kuri Lietuvoje neturi jokios paklausos - tai popiermedžiai, naudojami popieriaus ir celiuliozės gamybai“, - aiškino E.Bartkevičius.

Oficiali statistika rodo, kad iš valstybinių miškų eksportuojama tik apie 10 proc. medienos, likusi į užsienį iškeliauja iš privačių miškų.

Pasak E.Bartkevičiaus, riboti medienos išvežimą draudžia ES priimti dokumentai, ginantys konkurenciją ir laisvą prekių judėjimą. Be to, konkurencija tarp medienos pirkėjų naudinga ir pačiai valstybei.

„Miškų urėdijos yra valstybės įmonės, siekiančios pelno, ir medieną parduoda tam, kas daugiau moka. Tuomet ir valstybei mokesčių pavidalu atseikėjama daugiau“, - dėstė miškininkų atstovas ir priminė, kad šiuo metu nė viena ūkio šaka nemoka valstybei tiek mokesčių, kiek miškininkystė - apie 42 proc. visų gautų pajamų.

Biokuro kaina išliko stabili

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Vytauto Stasiūno teigimu, 500 tūkst. kubinių metrų medienos per metus, kuri neskaidriomis sąlygomis neatiteko VMG, pakako aprūpinti pigesne šiluma tokius miestus kaip Mažeikiai, Tauragė, Utena, Šilutė, Raseiniai ir Varėna.

„Rinkoje išsaugojus 500 tūkst. kubinių metrų medienos, biokuro kaina išliko stabili ir neaugo - nekilo šilumos kainos vietiniu kuru šildomuose miestuose. Valstybinis požiūris, dėl kurio mediena buvo ne pusvelčiui atiduota plokštinės medienos gamintojams, o skaidriai parduota ir panaudota šildymui, Lietuvai davė du kartus didesnę pridėtinę vertę ir leido sukurti dvigubai daugiau darbo vietų“, - įsitikinęs V.Stasiūnas. Anot jo, medienos perdirbėjų nuogąstavimai, esą, besiplečiant biokuro naudojimui šilumos gamyboje, medienos gali pritrūkti pramonei, yra laužti iš piršto. Lietuvos energetikos institutas pagal miškininkų pateiktus duomenis yra suskaičiavęs pamečiui iki 2020 m., kiek užaugs biomasės ir kiek jos bus sukūrenama.

„Suskaičiuota, kad per metus miškuose biomasės kūrenti užauga daugiau kaip 1 mln. tne, o pagal esamą katilinių potencialą sunaudojama apie 0,3 mln. tne. Biomasės, kurios 1 tne kainuoja apie 650 litų, miškuose yra apstu, todėl kuro biokuro katilinių plėtrai tikrai nepritrūks. Biokuras - net tris kartus pigesnis už dujas, kurių 1 tne kainuoja apie 2000 litų“, - lygino V.Stasiūnas.

Nauda akivaizdi

Šiuo metu biokurą šilumai gaminti plačiai vartojančiuose Lietuvos miestuose šiluma vidutiniškai kainuoja 21 ct/kWh. Miestų, kurie šildomi vartojant brangias importuojamas gamtines dujas, gyventojai už šilumą vidutiniškai pakloja apie 31 ct/kWh.

V.Stasiūno įsitikinimu, jeigu Lietuva pasuks prie biokuro, tai duos papildomų įplaukų į valstybės biudžetą. Pirmiausia - sukurs apie 10 tūkst. papildomų darbo vietų, susijusių su biomasės gamyba, transportavimu, po kūrenimo likusių pelenų tvarkymu ir t.t.

Galbūt jų skaičius nepranoks dirbančiųjų medienos apdirbimo pramonėje, bet šios darbo vietos teks provincijos gyventojams, kur nedarbas šiuo metu pats didžiausias.

Be to, kaip ir medienos perdirbėjai, eksportuojantys didumą savo produkcijos, šilumos iš biokuro gamintojai pagerins šalies importo ir eksporto balansą ir sutaupys Lietuvai 8 mlrd. litų, kurie dabar atitenka Rytų kaimynams už importuojamus energetinius resursus.
 
Parengta pagal dienraštį "Respublika"

2018.06.25 05:06 Atspausdinta iš "Generalinė miškų urėdija" tinklalapio.
Adresas: http://www.gmu.lt