Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Paslaugos
Renginiai
Klausimai
miskasodis
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
A.Juozapavičiaus g. 9, 09311 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius
„Natūra 2000“

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2012 m. lapkričio 30 d.

Kam knieti sustabdyti medienos eksportą

Polikarpas RAGOŽIS
„ŪP“ korespondentas
2012-11-28

Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo iki šiol nesiliauja priekaištai valstybinių miškų pareigūnams. Labiausiai jais nepatenkinti medienos perdirbėjai, nuolat aimanuojantys dėl žaliavų stygiaus ir įsigijimo tvarkos. Bene aštriausiai juos žeidžia apvaliosios medienos aukcionai, kuriuose jos gali įsigyti tas, kuris pasiūlys didesnę kainą. O kaip norėtųsi pramonininkams pirkti medieną pusvelčiui. Kai dabar galiojančios prekybos mediena tvarkos (aukcionų) nepavyksta pakeisti sau naudingesne tvarka, pradedama visu balsu šaukti, kad valstybiniai miškai nuolat didina kirtimus ir užsienin gabena ne tik Lietuvoje nepanaudojamus popiermedžius, bet ir apvaliąją padarinę medieną.

 Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, pagal nuosavybės formas 49,4 proc. Lietuvos miškų yra valstybiniai, 38,4 proc. – privatūs ir 12 proc. – rezervuoti nuosavybės teisėms atkurti. Kasmet Aplinkos ministerijos (AM) Miškų departamentas, suderinęs su kitomis miškininkystės mokslo ir praktikos institucijomis, nustato kirtimo normas. Derėtų prisiminti, kad per visą nepriklausomybės laikotarpį nė vienais metais nebuvo iškirsta daugiau medienos negu jos per metus priauga.

Daugiausia (5,2 mln. kub. m) valstybiniuose miškuose buvo iškirsta 1995 m. Tačiau tuomet dar nebuvo net įpusėjęs miškų grąžinimo teisėtiems savininkams procesas ir valstybei priklausė daugiau negu trečdalis miškų. Privačiuose miškuose tais metais buvo iškirsta tik 800 tūkst. kub. m medienos.
Praėjusiais metais medienos ruošos apimtys valstybiniuose miškuose siekė 3,7 mln. kub. m , o privačiuose – 3,3 mln. kub. m medienos. Tiek pat medienos valstybiniuose miškuose numatyta paruošti ir šiemet bei ateinančiais metais.
Iš viso abiejuose miškų ūkio sektoriuose – valstybiniame ir privačiame – 2011 m. iškirsta 7 mln. kub. m apvaliosios medienos. Iš jų 1,812 mln. kub. m (27,7 proc.) išgabenta į užsienį.
Generalinio urėdo pavaduotojo Gintaro Visalgos teigimu, praėjusiais metais iš valstybinių miškų urėdijų eksportuota tik 300 tūkst. kub. m medienos. O kai kurie pramonininkai manipuliuoja būtent tuo bendru apvaliosios medienos eksporto kiekiu. „Tuo norima pabrėžti, kokios blogos urėdijos, kaip neefektyviai jos naudoja valstybės turtą – miškus. Tačiau nutylima, kad 2011 m. iš urėdijų buvo išvežta tik 300 tūkst. kub. m, arba 10 proc. medienos, o likusius daugiau nei 1,5 mln. kub. m užsienin pardavė privačių miškų savininkai. Kas jiems beliko daryti, kai vietiniai pramonininkai nenorėjo mokėti jiems už medieną realios rinkos kainos?“ – sako G. Visalga.

Medienos rinkos tyrinėtojo prof. Antano Morkevičiaus duomenimis, medienos prekių eksportas per metus išaugo 14 proc., pagerėjo užsienio prekybos balansas. Tačiau apvaliosios padarinės medienos eksportas per tris šių metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 99,2 mln. Lt. Mažiau nei už 10,8 mln. Lt eksportuota malkinės medienos.
Per tris 2011 m. ketvirčius padarinės medienos eksportuota 445 tūkst. kub. m, o šiemet per tą patį laikotarpį – 347 tūkst. kub. m. Padarinė mediena išgabenta į Latviją (105 tūkst. kub. m), Švediją (91 tūkst. kub. m), Lenkiją (67 tūkst. kub. m), Suomiją (36 tūkst. kub. m), Vokietiją (11 tūkst. kub.m), Kiniją (8 tūkst. kub. m) ir kitas šalis (29 tūkst. kub. m).

Kaip matyti iš prof. A. Morkevičiaus pateiktų skaičių, į Kiniją eksportuota mažiausiai lietuviškos padarinės medienos – tik 8 tūkst. kub. m, o skambinta visais varpais, kad mūsų šalies miškuose jau šeimininkauja kinai, kurie už padarinę medieną moka tiek, kiek neturi galimybių mokėti mūsų medienos perdirbėjai. Buvo paskleista informacija, kad 2010 m. planuota eksportuoti 2,5 mln. kub. m lietuviškos medienos, iš šio kiekio 1,5 mln. kub. m bus išplukdyta į Aziją, daugiausia į Kiniją.
Bet gandai nepasitvirtino. Generalinės urėdijos duomenimis, iš valstybinių miškų 2010 m. išgabenta į užsienį 308 tūkst. kub. m medienos, iš jų 208 tūkst. kub. m – popiermedžiai. 2011 m. pirmąjį pusmetį iš viso eksportuota 172 tūkst. kub. m medienos, iš jų 114 tūkst. kub. m – popiermedžiai.

Tačiau eksportuojama ne vien tik padarinė mediena, bet ir gaminiai iš medienos: baldai, stalių dirbiniai, pjautinė mediena, medinė tara ir padėklai, parketas, faneros lakštai ir kiti gaminiai.
Lietuviška mediena ir jos gaminiai šiemet eksportuojami į Vokietiją, Rusiją, Švediją, Norvegiją, Didžiąją Britaniją, Daniją, Latviją, Lenkiją, Prancūziją ir Olandiją.
Bet turint galvoje ir bendrą medienos eksportą iš Lietuvos abiejų nuosavybės formos miškų, mūsų eksporto rodikliai mažiausi Baltijos šalyse. Statistikos departamento duomenimis, 2011 m. Estijos medienos eksportas siekė 2,6 mln. kub. m, arba 40 proc., o Latvija į užsienį išgabeno net 4,5 mln. kub. m (35,4 proc.). Beje, latviai pernai iškirto net 12,7 mln kub. m medienos.
Pramonininkai teigia, kad medienos pasiūla netenkina paklausos, o tai lemia ne miškų trūkumas, o medienos supirkimo tvarka. Jie niekaip negali susitaikyti su faktu, kad taip reikalinga pramonei mediena iškeliauja svetur, o privačių miškų savininkai ją eksportuoja tiems, kurie moka daugiau, o valstybinių miškų urėdijos, rengdamos aukcionus, neapsaugo vidaus rinkos nuo importuotojų.

Savaime suprantama, pramonininkai norėtų, kad būtų kaip anais „gerais“ laikais, kai medienos apdirbimo įmonėms žaliava buvo paskirstoma. Tačiau dabar gyvename laisvosios rinkos sąlygomis. Kas moka brangiau, tam ir parduodama. Lietuva įstojusi į Pasaulinę prekybos organizaciją ir yra Europos Sąjungos narė, todėl negali savavališkai nustatyti eksporto muito mokesčius ar uždrausti eksportą. Gal tik šiek tiek jį galima būtų pareguliuoti, pagerinti eksporto apskaitą. Įdomu tai, kad Lietuvos statistikos departamentas negali pasakyti, kiek medienos eksportuojama iš valstybinių ir iš privačių miškų atskirai. Nepaisant to, kad šiuo metu naudojamasi elektroninėmis skaičiavimo sistemomis, vis dar nesutvarkyta apskaita, įvairiuose šaltiniuose pateikiami apskaitos duomenys nevienodi.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2012 11 30
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
Valstybinių miškų vertė

ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai