Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2012 m. gruodžio 11 d.

Lietuvos miškų pažangą vertinu labai teigiamai

“Verslas ir politika”, 2012 m. lapkritis, Nr. 11(36)
Kalbėjosi Jolanta TAMAŠAUSKIENĖ


Gerbiamas profesoriau, spalio mėnesį tyrėjai iš JAV, sudarydami Aplinkos gerovės indeksą iš 132 pasaulio valstybių, geriausiai miškus prižiūrinčia valstybe paskelbė Lietuvą, tuo tarpu Estija įrašyta tik 54-uoju numeriu. Kodėl taip atsiliko mūsų kaimynai ir kaip vertinate Lietuvos miškų pažangą?

Lietuvos miškų pažangą vertinu labai teigiamai, aukšto lygio įvertinimas pripažintas pagal kompleksinius rodiklius, kurie atitinka tikrovę. Lietuvos miškų plotai ir medienos tūriai nuolat didėja, nes kertama gerokai mažiau nei priauga, iškirsti miškai laiku atsodinami, gerėja medynų amžiaus struktūra, jų stabilumas ir produktyvumas.
Remiantis tais pačiais rodikliais, nustatyta Ir Estijos vieta. Tačiau mes jokiu būdu negalime pasakyti, kad Estijos miškuose ūkininkaujama blogai.
Tie skirtumai tarp įvairių šalių gali būti labai nežymūs. Kaip, pavyzdžiui, ir bėgikai finišuodami vienas nuo kito atsilieka tūkstantosiomis laiko matų dalelėmis…

Miškas yra neįkainojamai vertingas biologinės įvairovės požiūriu, jis yra ypatingas Lietuvos turtas. Ką dar turėtume nuveikti, kad didėtų jo ekonominė, ekologinė bei socialinė vertė?

Negalima biologinės įvairovės iškelti virš visko. Mūsų miškai yra labai turtingi savo biologine įvairove, ir tuo galime džiaugtis. Tai įrodo ir sertifikacijos. O ar paukščiuku yra daugiau, ar mažiau, niekas to nesuskaičiavo.
Lietuvos miškuose šiandien taip ir ūkininkaujama, kad didėtų jų ekonominė, ekologinė ir socialinė vertė. Auginame našius medynus, kad jie teiktų kuo didesnį medienos tūrį. Tas tūris mūsų miškuose didėja, tuo pačiu didėja ir pajamos.
Miško socialinė vertė yra ta, kad urėdijos – atviros visuomenei. Tarkim, miškuose įrengiami rekreaciniai objektai, į juos investuojama nemažai lėšų, ir tokie objektai yra žmonių pamėgti, gausiai lankomi.
Studijos, kurią šiemet parengė Aleksandro Stulginskio universiteto, Miškų instituto ir akademiko prof. Antano Buračo vadovaujama mokslininkų grupė, duomenimis, didžiausia Europoje yra Lietuvos valstybinio miško sektoriaus generuojama nuosavo kapitalo grąža - 16,3 procento. Lenkijoje ji tėra 10,4, Suomijoje - 13,9 procento.

Pastaraisiais metais urėdijos į šalies biudžetą sumoka net 16 kartų daugiau negu 1996 metais (atitinkamai 114 mln. ir 7 mln. Lt). Iš viso valstybės mokesčiams atseikėjama 42 proc. gautų pajamų. Tai didžiausias procentas Europoje.

Mūsų miškininkai Europoje pirmauja ir kitais rodikliais. Lietuvos valstybinių miškų žinybos miškininkai vieninteliai Europoje miško gaisrus gesina patys ir turi sukūrę veiksmingą gaisrų stebėjimo bei gesinimo sistemą. Pastaraisiais metais ji modernizuota - įdiegta automatinė antžeminė gaisrų stebėjimo sistema, kuri padeda efektyviai lokalizuoti gaisrų židinius.

Jeilio universiteto specialistai Lietuvai suteikė geriausiai miškus prižiūrinčios valstybės vardą, tuo tarpu, anot judėjimo „Už gamtą“ vadovo , tai yra tik statistinė propaganda…„Šiuo metu džiaugiamasi, kad Lietuvos miškingumas didėja, tačiau ranka numojama į tai, jog iškertami brandūs miškai“, – teigia A. Knystautas. Kaip reikėtų vertinti tokias oponentų kalbas?

Tokių kalbų nėra ko nė vertinti, nes jas išsako žmogus, nesusipažinęs su mūsų miškų sistema. Reikia ne vertinti tokias kalbas, o paprasčiausiai nekreipti į jas dėmesio.
Atėjus brandai, medis yra nupjaunamas – tokia mūsų sistema, toks yra dėsnis, kurio niekas negali paneigti. Jūsų paminėtos A. Knystauto mintys visiškai neatitinka tikrovės, dėl jų net diskutuoti neverta.
Prieš beveik dešimtmetį priimta Miškingumo didinimo programa, kurioje buvo numatyta iki 2020 metų padidinti šalies miškingumą 3 proc., jau - įgyvendinta. Daugėja miškų - didėja ir valstybės turtas bei jo vertė. Jau vien dėl to, kad buvo neiškertamas visas medienos prieaugis ir atkuriami bei sodinami nauji miškai, per pastaruosius 10 metų Lietuvos valstybinių miškų vertė padidėjo milijardu litų.

Per tą laiką pasodinta beveik 12 tūkst. ha naujų miškų. Valstybiniai miškininkai daug investuoja į modernius medelynus. Juose užauginama daugiau nei 90 proc. visų sodmenų miškams atkurti ir naujiems įveisti.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2012 12 11
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai