Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2013 m. sausio 4 d.

Pagerbti valstybinių miškų ugdytojai

„Mūsų girios“ 2012/12

Respublikinei vertinimo komisijai apibendrinus šiemet skelbto konkurso „Geriausiai ugdomuosius miško kirtimus atliekančiai girininkijai išaiškinti“ rezultatus, lapkričio 28 d. Prienų rajone, Vazgaikiemyje (visuomenės harmonizavimo centro viešbutyje ,,Simboly“) surengtas Lietuvos miškininkų sąjungos išplėstinis valdybos posėdis, kuriame miškininkų bendruomenei pristatyti ir pagerbti konkurso nugalėtojai bei laureatai. Jame dalyvavo šio konkurso vertinimo komisijos nariai, Aplinkos ministerijos Miškų departamento, Generalinės miškų urėdijos, Miškų instituto atstovai, Girininkų bendrijos tarybos nariai, miškų urėdijų, kurių girininkijos konkurse laimėjo prizines vietas, miškų urėdai ar jų pavaduotojai.
LMS prezidentas doc. Edmundas Bartkevičius ir šio konkurso organizatorius, respublikinės komisijos pirmininkas, LMS viceprezidentas prof. Antanas Juodvalkis pasveikino ir įteikė apdovanojimus konkurso nugalėtojams bei laureatams.
Konkurse pirmoji vieta skirta Pakruojo miškų urėdijos Rozalimo girininkijai (girininkas Mindaugas Gudas), antroji vieta – Radviliškio miškų urėdijos Gudžiūnų girininkijai (girininkas Darius Povilauskas), trečioji vieta – Marijampolės miškų urėdijos Šunskų girininkijai (girininkas Virgilijus Rudzevičius).
Dar 5 girininkijos tapo konkurso laureatėmis: Druskininkų miškų urėdijos Kabelių (girininkas Marijonas Sinkevičius), Jonavos miškų urėdijos Pageležių (girininkas Albinas Urbonas), Kaišiadorių miškų urėdijos Paparčių (girininkas Aidas Steponkevičius), Šakių miškų urėdijos Klevinių (girininkas Mindaugas Jankauskas) ir Tauragės miškų urėdijos Pagramančio girininkija (girininkas Žydrūnas Samoška).
LMS prezidentas taip pat įteikė padėkas konkurso respublikinės komisijos nariams.
Už svarų asmeninį indėlį Lietuvos valstybiniams miškams bei profesinę pagalbą konsultuojant miškų urėdijų specialistus ASU profesorius – emeritas Antanas Juodvalkis paskatintas Generalinės miškų urėdijos aukščiausiu apdovanojimu – medaliu „Auksinis ąžuolo lapas“, kurį įteikė generalinio miškų urėdo pavaduotojas Petras Kanapienis.
Renginio dalyvius improvizuota programa pasveikino menininkas Arvydas Barysas, parodė 2008 m. sukurtą savo videofilmą ,,Trakų istorijos muziejus“.

Kiek reikėtų kasmet ugdyti medynų?

LMS valdybos posėdyje prof. Antanas Juodvalkis padarė apžvalginį pranešimą, kuriame pažymėjo ugdomųjų kirtimų svarbą šalies miškų auginime, apžvelgė nuo 1960 m. iki šių dienų ugdomųjų kirtimų vykdymo raidą šalies miškuose, kas 10 metų išryškėjusias miškininkavimo tendencijas bei pernai ,,Mūsų giriose“ įvairių autorių keliuose straipsniuose šiuo klausimu išsakytas mintis ir problemas.
Didžiausios ugdomųjų kirtimų apimtys konstatuotos 1960-1980 m.: 1961-1970 m. tarpiniame miško naudojime šie kirtimai sudarė 38 proc., 1971-1980 m. – net 52 proc. ir atitinkamai 21 proc. ir 23 proc. bendrame miško naudojime. Šiais kirtimais kasmet buvo išugdoma vidutiniškai po 50 tūkst. ha medynų. Tuo metu šalies miškuose vykdytas ,,tūrio ugdymo“ vajus, kai išugdyti kuo daugiau medynų girininkui buvo ir pareiga, ir garbė. Vėlesniais laikotarpiais pastebima šių kirtimų apimčių mažėjimo tendencija. Tai lėmė atsisakymas visuotinės ,,tūrio ugdymo“ politikos, po 1990 m. prasidėjusi šalies miškų privatizacija, ženklus valstybinių miškų sumažėjimas, iki 40 proc. padidėjęs miškų atkūrimas žėliniais, jaunuolynų iki 7-erių metų priskyrimas želdinių priežiūrai, sanitarinių kirtimų padidėjimas, likviduojant eglynų, uosynų, ąžuolų džiūtis, 2010 m. rugpjūčio škvalo padarinius miškuose bei 2009-2010 m. ekonominė krizė, normatyvinių teisės aktų keitimasis, kitos priežastys. Pvz., dėl ekonominių sunkumų 2009-2010 m. planuotus retinimų kirtimus 100 proc. įvykdė tik 8 miškų urėdijos; 75-99 proc. – 15; 50-74 proc. – 12 miškų urėdijų, likusios – 25-49 proc. Po 2010 m. rugpjūčio škvalo nukentėjusios miškų urėdijos buvo laikinai sustabdžiusios einamuosius kirtimus.
Nuo 2011 m. įsipareigojus valstybiniuose miškuose 230 tūkst. m3 padidinti metines ugdymo kirtimų apimtis, Generalinė miškų urėdija sudarė pamečiui 2011-2015 m. patikslintas retinimų ir einamųjų kirtimų užduotis miškų urėdijoms pagal plotą ir projektines apimtis pagal iškertamą tūrį. Padidėjusiomis šių kirtimų apimtimis buvo nepatenkintos kai kurios miškų urėdijos. Pasisakyme generalinio miškų urėdo pavaduotojas Petras Kanapienis patikino, kad esant pagrįstai būtinybei galima inicijuoti šio projekto nuostatų pakeitimus miškų urėdijose.
Posėdyje diskutuota, ar nesumažės po 2015 m. bendros ugdymo kirtimų apimtys miškų urėdijose, kiek reikėtų kasmet išugdyti medynų ateityje, kokiais kriterijais vadovautis, projektuojant šių kirtimų apimtis.
Prof. A. Juodvalkio manymu, nustatant metines ugdymo kirtimų apimtis miškų urėdijoms, reikėtų vadovautis miškotvarkos projektu, o ne kiek savo nuožiūra siūlo viena ar kita miškų urėdija, paskiri autoriai. Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškininkystės skyriaus vedėjo Stanislovo Žebrausko pastebėjimu, konkurse dalyvavusių 50-ties girininkijų darbų apžiūros parodė, kad bendra ugdymo kirtimų kokybė yra gera, bet daug kur galėjo būti ugdoma intensyviau, ypač lapuočių medynuose. Anot S. Žebrausko, miško auginimas niekada nebuvo ir vargu ar kada bus miškų urėdijai pelningas darbas. Bet ekonominiais sumetimais neturėtume ateityje mažinti ugdymo kirtimų apimčių, jei siekiame išauginti našesnius medynus. Konkurso respublikinės komisijos narys, akademikas Leonardas Kairiūkštis taip pat pasisakė už intensyvesnius ugdymo kirtimus, ypač žėliniais atkurtuose medynuose. Kad šiuos kirtimus vykdyti miškų urėdijoms ekonomiškai apsimokėtų, akademikas siūlė daugiau iškertamos nelikvidinės medienos panaudoti biokuro ruošai, plečiant vietinės energetikos ūkį.

MG informacija

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2013 01 04
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai