Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Paslaugos
Renginiai
Klausimai
miskasodis
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius
„Natūra 2000“

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2013 m. balandžio 3 d.

Norvegai skatina orų darbą Lietuvoje


„MŪSŲ GIRIOS“, 2013/2
ALGIRDAS RAUKA, Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkas

Projektų vykdymą ir finansavimą fondas vykdo per ,,Inovation Norway” organizaciją. Lietuvai iš minėto fondo 2013-2014 m. skyrė per 0,4 mln. eurų trišalio dialogo ir oraus darbo plėtotei.
Žodis orus tapo populiariu mūsų kasdienybėje. Dažnai girdime sakant – norime gyventi oriai. Darbuotojai iš darbdavių reikalauja oraus darbo ir uždarbio, kad darbas būtų labiau vertinamas ir geriau apmokamas. Senjorai pasigenda orių pensijų.

Lietuvos įmonės ir organizacijos pateikė 19 paraiškų. Iš jų šešios, tarp kurių – ir Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija, gavo 90 proc. projekto vertės finansavimą. Dalyvauti projekte mus paskatino profesinių sąjungų narių apklausos rezultatai. Nariai pageidauja, kad būtų įtraukti į veiklą ir jaustųsi reikalingi. Apklausa išryškino ir kai kurias negeroves. Pavyzdžiui, net profesinės sąjungos nariai ne visi yra perskaitę įmonės kolektyvinę sutartį, vidaus darbo taisykles, nors ir pasirašę, kad supažindinti.
Projektą pavadinome ,,DESWOOD”, kur DE simbolizuoja orų (decent) darbą, S – socialinį dialogą ir WOOD – miško, medienos pramonę.
Projekte dalyvauja ir remia mūsų kolegos iš Norvegijos ,,Industri Energi” (industrijos energetikos) federacijos bei Generalinė miškų urėdija. Siekiame skatinti darbuotojus miškų urėdijose, įmonėse ir organizacijose gilinti žinias padoraus darbo ir socialinio dialogo klausimais. Suplanuoti seminarai, darbuotojų ir darbdavių konferencijos, susitikimai – diskusijos prie apskrito stalo regionuose ir įmonėse. Sieksime keistis gera patirtimi, pasirašant kolektyvines sutartis ir vystyti dialogą, kuriame nėra pralaimėjusių, o laimi ir darbuotojai, ir darbdaviai.
Projekte keliamiems klausimams aptarti vasario 8 d. į Birštoną susirinko per 30 federacijos tarybos narių, profesinių sąjungų pirmininkų bei socialinių partnerių iš Generalinės miškų urėdijos ir ,,Industri Energi” federacijos atstovai – Generalinės miškų urėdijos vyriausias patarėjas Andrius Vancevičius, Ekonomikos, finansų ir apskaitos skyriaus vedėja Vitalija Charačidienė, kolega Ole Kristian Paulsen iš Norvegijos. Federacijos pirmininko pavaduotoja projekto vadovė Inga Ruginienė visus detaliai supažindino su „DESWOOD” projektu, jo tikslais, siekiamais rezultatais, kuriuos vainikuotų šakinės kolektyvinės sutarties su Generaline miškų urėdija pasirašymas.
Svečias Ole Kristian iš „Industri Energi” pranešime išryškino Norvegijos patirtį, organizuojant orų darbą baldų įmonėse. Jis atkreipė dėmesį į projekto svarbą ir sėkmę, kuri priklausys nuo visų jame dalyvaujančiųjų pastangų.

A. Vancevičius pranešime plačiau apžvelgė oraus darbo sampratą ir kas lemia šio darbo plėtrą. Jis pabrėžė, kad „orus darbas – tinkamos darbo sąlygos, pakankamos pajamas už kokybiškai atliekamą darbą, kurios garantuoja pagrindinius ekonominius, socialinius ir šeimos poreikius, taip pat Darbo kodekso paisymas, pagarba vienas kitam. Orumas – tai asmenybės bruožas, rodantis jos nuolatinį pasirengimą ginti, saugoti, palaikyti savo žmogiškąją vertę.”
Ar galima darbą vadinti oriu, jei dirbantis darbuotojas negali išmaitinti šeimos, darbo sąlygos blogos, nepakenčiamas psichologinis klimatas ir pan. Žinoma, ne. A. Vancevičius atkreipė dėmesį ir į kolektyvinių sutarčių svarbą. „Kolektyvinė sutartis yra efektyvus instrumentas darbuotojų ir darbdavių tarpusavio darbo bei su juo susijusiems santykiams reguliuoti. Miškų urėdijų kolektyvinėje sutartyje šalys derybų keliu nustato darbo, profesines, socialines ir ekonomines sąlygas bei garantijas, kurios nėra reglamentuotos įstatymų, kitų norminių teisės aktų (papildomos darbo apmokėjimo sąlygos, darbų ir darbuotojų tarifikavimas, pašalpų skyrimo tvarka, papildomos nemokamos mokslo ar papildomos kasmetinės ir t.t.) atostogos“, – pažymėjo pranešėjas. Jis paminėjo pagerėjusias darbo sąlygas miškų urėdijose, ypač gaisrų stebėtojų, įrengus automatizuotą gaisrų stebėjimo sistemą.

Generalinės miškų urėdijos Ekonomikos, finansų ir apskaitos skyriaus vedėja Vitalija Charačidienė pranešime „Nauja darbo užmokesčio sistema VĮ miškų urėdijose” atspindėjo oraus darbo giluminę prasmę ir sulaukė dalyvių susidomėjimo. Adekvatus darbo apmokėjimas yra svarbiausia oraus darbo sudedamoji dalis.
Miškų žinyboje dauguma žmonės dirba įtemptai, yra profesionalai. Tai rodo ir Jeilio (JAV) universiteto mokslininkų paskelbtas Lietuvos valstybinių miškų įvertinimas. Galime pasidžiaugti, kad net ekonominė krizė buvo įveikta civilizuotai ir kai kurių politikų siekiai išdraskyti Lietuvos valstybinių miškų sektorių tapo bevaisiais. Valstybiniai miškininkai tyliai dirbo ir dirba Lietuvos miškų labui.
Žinoma, nebuvo lengva dirbant sugretintas 2-3 pareigybes, kurios reikalauja neretai labai skirtingų žinių ir pasiruošimo, o darbo užmokestis buvo susimažintas vidutiniškai 27 proc. (visoje Lietuvoje vidutiniškai darbo užmokestis sumažintas vos 4-5 proc.). Miškų urėdijos pastaraisiais metais didžiąją dalį gaunamo pelno perveda į valstybės iždą, dažnai nepasilikdamos lėšų (ar neliekant) ne tik darbuotojų socialinėms reikmėms, bet ir miško būtiniems darbams. Ar tai teisinga? Ar tai galime vadinti oriu darbu? Niekad pelno neduos gamtosauga, miško sodinimas, želdinių priežiūria, jaunuolynų ugdymas, kelių priežiūra, miško priešgaisrinė ir sanitarinė apsauga, kiti miškų ūkiui vystyti būtini darbai, anksčiau vadinti biudžetiniais. Pelną gali duoti tik parduodama mediena. Bet ir tai yra susiję su jos paklausa rinkoje, medienos kokybe bei Vyriausybės patvirtintais kirtimo limitais.

Apie orų – padorų darbą pasisako ir Tarptautinė darbo organizacija (TDO). Tai darbo galimybė, kuri yra naši ir užtikrina pakankamas pajamas, saugumą darbo vietoje, socialinę apsaugą šeimoms, geresnes perspektyvas tobulėti ir socialinei integracijai, o taip pat reikšti savo nuomonę, dalyvauti sprendimų, kurie turi įtakos jų gyvenimui, moterų ir vyrų lygybė. TDO tikslas: siekti visiško ir našaus užimtumo visiems visais lygiais.Oraus darbo būtinybė ir siekiai susiduria su Globalizacijos pasipriešinimu. Sakykime, kad šalies vyriausybė imasi pastangų sukurti orių – padorių darbo vietų su oriu užmokesčiu. Tuo pat metu globalios jėgos verčia vyriausybę mažinti darbo užmokestį ir socialines garantijas bei išmokas. Daugiašalės įmonės perkelia gamybą į šalis, kur atlyginimai ir socialinės garantijos žemiausios, darbuotojų teisės mažai apsaugotos. Kitais žodžiais tariant, ten, kur nėra stiprių kovotojų už orų darbą.
Orus darbas – problema, aktuali visame pasaulyje. Jis, be išsakytų aspektų, apima ir diskriminaciją bei migraciją, vaikų darbą, klimato kaitos problemas, skurdą ir judėjimą prieš skurdą. Tai buvo akcentuota dar 1995 m. Kopenhagos pasaulio valstybių viršūnių susitikime, kuriame pabrėžta, kad turtingame pasaulyje yra tiek daug kraštutinio skurdo sąlygomis gyvenančių žmonių.
Lietuva iki šiol neratifikavo TDO 102 Konvencijos, kurioje numatytos minimalios gyventojų ekonominės – socialinės garantijos, todėl visi oraus darbo klausimai mums labai aktualūs.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2013 04 03
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
Valstybinių miškų vertė

ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai