Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Paslaugos
Renginiai
Konkursai į valstybės tarnybą
Konkursai į VĮ miškų urėdijų vadovų pareigas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2013 m. balandžio 15 d.

Miškasodžio savaitė

Liucija Svaldenienė,
„MIŠKAI“, 2013 / balandis

Dirvos paruošimas
Iškirtus mišką kirtavietė tvarkoma tol, kol nelieka sulaužyto pomiškio, stambių šakų ir kirtimo atliekų. Tai paruošiamasis miško atkūrimo etapas. Sutvarkius kokybiškai ruošiama dirva ir želdomas miškas.
„Dirva medeliams sodinti paruošiama plūgu ar freza. Ariamos eilės, atstumas tarp jų priklauso nuo sodinukų skaičiaus hektare. Ten, kur paklotė nėra tanki, naudojama freza (daugiausia pušynuose), o kur paklotė tankesnė, labiau suvelėnėjusi, ariama plūgais. Paprastai naudojamas PKL-70 plūgas arba neseniai įsigytieji lenkiški plūgai“, – apie dirvožemio ruošą pasakoja Švenčionėlių miškų urėdas Nauris Jotautas.
Dirvos ruošimas – tai kūrybinė girininko ir inžinieriaus veikla. Vis dėlto tradiciškai dirva ruošiama eilėmis. Grupėmis sodinama tada, kai miške, konkrečiame medyne, norima sukurti biologinę įvairovę. Kai biržė nėra vienalytė, o miškas sodinamas kalvotoje vietovėje, žemumos gali būti užmirkusios arba ten vyrauti visai kita augavietė. Ant kalnelių dažniau esti smėlis. Tokiose vietose irgi sodinama grupėmis: ant kalnelių – pušys, žemumose – juodalksniai, šlaituose – eglės. Grupinio sodinimo būdu išnaudojami paviršiaus nelygumai ir biržės augaviečių skirtumai.

Sodmenų paruošimas
Dar iki miškasodžio pradžios miške verta pasiruošti daubą sodmenims laikyti. Į aukštesnėje vietoje iškastą metro gylio duobę priverčiama sniego, jis suminamas. Ant viršaus apie 5 cm storiu užpilama pjuvenų ar durpių, pabaigai – plonas žemių sluoksnis. Duobė uždengiama eglišakėmis. Taip paruoštoje duobėje sodmenys nekais ir neapdžius. Pervežant sodmenis taip pat reikia saugoti, kad jie neapdžiūtų, nebūtų mechaniškai pažeisti ar paveikti tiesioginių saulės spindulių.
„Jautriausiai sodmenys reaguoja į drėgmės pokyčius. Jei paliksim saulėje arba kažkur skersvėjyje, šaknys perdžius, ir viskas – sodinukai netinkami sodinti. Todėl juos reikia dėti į maišus, užrišti, konservuoti. Atvežti į mišką, jei bus sodinama už paros, dviejų ar trijų, sodinukai dedami į duobę, tiesiog užkonservuojami, kad būtų palaikoma kuo žemesnė temperatūra ir drėgmė, kad kuo mažiau judėtų oras“, – pataria Švenčionėlių urėdas. Sodinukai reaguoja į kylančią temperatūrą: pajutę šilumą pradeda sprogti pumpurai, augti ūgliai.
Prieš sodinant sodinukus svarbu tinkamai paruošti. Valstybiniuose medelynuose parduodami jau sodinti paruošti sodmenys: jie būna pamirkyti molio ar kitoje specialioje tyrėje. Taip sodmenys ilgiau neišdžiūsta ir lengviau prigyja.

Miškasodžiui – 1–2 savaitės
„Sodinti stengiamės tik nutirpus sniegui ir išėjus pašalui, kol dirva dar drėgna, primirkusi polaidžio vandens. Tuo laikotarpiu reikia greitai pasodinti mišką, tam turime savaitę, daugiausia dvi. Tai vyksta balandžio pradžioje ir viduryje, – pasakoja urėdas. – Augavietėse, kur gausu vandens, daromi kauburėliai. Dirva ruošiama ant to kauburio, ant priverstos velėnos, o ne į arimo dugną. Tokiu būdu daugiausia sodinamos eglės.“ Pušys užmirkusiose augavietėse nesodinamos, jų dirva – smėlis, priesmėlis. Atkuriant pušynus labai aktualu kuo anksčiau pradėti sodinimo darbus, kol neišdžiūvusi dirva ir dar nebirus smėlis.

Rūšys parenkamos pagal taisykles
Nors urėdijose parduodama įvairių rūšių sodinukų, pastaruoju metu labiausiai visi domisi ąžuolais, kietaisiais lapuočiais. Už juos miškus įveisiantys savininkai gauna didesnes išmokas iš Europos Sąjungos fondų. „Ąžuolai mišrinami su eglėmis ir liepomis. Kadangi vykdoma ąžuolynų atkūrimo programa, tai ąžuolų būna daugiau negu penkiasdešimt procentų. Liepų gali ir nebūti, o eglių paprastai sodinama kartu su ąžuolais, nes eglės ąžuolus saugo nuo šalnų, labiau skatina augti į viršų“, – žiniomis dalijasi N. Jotautas. Miškas gali būti įvairiai mišrinamas: eglės sodinamos kartu su juodalksniais ir beržais, pušynuose taip pat sodinamos lapuočių juostos, įveisiama ornitochondrinių medžių: šermukšnių, laukinių obelų ar slyvų.
Vis dėlto medžių rūšys atkuriamam miškui parenkamos remiantis ne vaizduote, o miško atkūrimo taisyklėmis. Jų reikia labai griežtai laikytis, nes, tarkime, ąžuolų negalima sodinti ten, kur jie augtų, bet nebūtų labai produktyvūs. Toks medynas brandos amžių pasieks gerokai vėliau negu toje dirvoje, kur jis tikrai gali augti ir jo produktyvumas bus pats didžiausias. „Kiekvienai augavietei parenkamos medžių rūšys. Nurodyta, kokiose augavietėse ir kokiuose dirvožemiuose gali augti tam tikros medžių rūšys, kokias medžių rūšis galima atkurti arba įveisti“, – sako Švenčionėlių miškų urėdas.

Reikia mokėti sodinti
Kad medeliai prigytų, reikia tinkamai juos pasodinti: svarbu neapdžiovinti šaknų, iškasti pakankamo dydžio duobę, gerai užspausti šaknis gruntu, sodinti ne giliau kaip iki šaknies kaklelio. Želdinių augimas labai priklauso nuo priežiūros ir apsaugos. Pasodinus pirmaisiais metais ypač pavojingi žoliniai augalai, avietės, menkaverčių rūšių atžalos. Jas būtina naikinti, ypač svarbu nepavėluoti atlikti šiuos darbus. Paprastai želdinius nuo stelbiančių žolinių augalų ir minkštųjų lapuočių reikia prižiūrėti 6–8 metus.
Kirtavietėse pasodintus spygliuočių želdinius saugant nuo ypač žalingų straubliukų naudojamos įvairios mechaninės ir cheminės apsaugos priemonės. Kanopiniai žvėrys taip pat gali ne tik pakenkti, bet ir sunaikinti želdinius. Todėl patariama želdinius aptverti tvora, medelius tepti repelentais ar naudoti mechanines apsaugos priemones.

Straipsnių ciklo partneriai: Delfi.lt , Generalinė miškų urėdija

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2013 04 15
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai