Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2013 m. balandžio 23 d.

Urėdijas smaugia mokesčių kilpa

 

Vilma Kasperavičienė
Veidas
2013-04-22

Šalies urėdijos vis labiau jaučiasi užspeistos į kampą. Jų vadovai tvirtina, kad Lietuvos valstybinių miškų sektoriaus į biudžetą mokami mokesčiai akivaizdžiai per dideli. Jei jie nebus sumažinti, miškininkai nepajėgs vykdyti būtinų miškų ūkinių darbų.

Miškininkai teigia nesuprantantys, kodėl jie suplakami į vieną katilą kartu su energetikais bei transportininkais ir iš jų reikalaujama panašaus pelno. Eglynų kirtimo amžius – 70 metų, tačiau kertami tik 81-ų, pušynai užauga per 100 metų, o kertami 112-os, ąžuolynams prireikia dar ilgesnio laiko. Iš tiesų miškininkystė nėra orientuota į trumpalaikį pelną, todėl į tai ir derėtų atsižvelgti jį skaičiuojant. Tačiau miškininkų šauksmas tėra šauksmas… miške, o mokesčiai jiems jau tapo virve ant kaklo.
Pasirodo, miškų urėdijos moka 15 proc. pajamų mokestį už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, o nuo gaunamo pelno – 50 proc. dydžio mokesčius. Tuos papildomus mokesčius būtų galima įvardyti kaip gamtos išteklių mokestį, kurį gauna šių išteklių savininkas. Per pastaruosius ketverius metus valstybinių miškų sektoriaus į valstybės biudžetą mokami specialūs mokesčiai padidėjo 3,2 karto, pasiekė 30 proc. šių išteklių vertės ir yra šešis kartus didesni nei mokesčiai už kitų gamtos išteklių naudojimą.
Kitos įmonės, kurios naudoja valstybės išteklius – žvyrą, smėlį, net naftą, moka gerokai mažesnius, beveik simbolinius mokesčius. Už kubinį metrą žvyro mokama 0,6 Lt, o urėdijos už tą patį kiekį medienos moka 18,5 Lt. Durpininkai, nors jų pajamos mažesnės buvo vos du kartus, 2011 m. už gamtos išteklius sumokėjo 1,5 mln. Lt, o visos miškų urėdijos – 75 mln. Lt.
Atkreiptinas dėmesys, kad miškininkai moka pelno, turto, aplinkos taršos, gyvūnijos išteklių, kelių priežiūros ir dar, kaip ir kitos šalies įmonės, – pridėtinės vertės, gyventojų pajamų mokesčius, įmokas „Sodrai“.
Be to, miško ištekliams atnaujinti, neskaitant valstybinių miškų administravimo išlaidų, kasmet panaudojama 50 proc. šių išteklių vertės. „Sudėjus visus mokesčius paaiškėja, kad valstybei atiduodame per 40 proc. pajamų. Tokių didelių mokesčių nemoka nė vienos ES valstybės valstybinių miškų valdytojai“, – tikina Kaišiadorių miškų urėdas Stasys Truskauskas.
Ūkio ministerija mūsų šalies miškininkams dvejus metus kaip pavyzdį pristatinėjo Latvijos valstybinių miškų sektoriaus mokesčių politiką, tačiau palyginus 2009–2012 m. statistiką paaiškėjo, kad Lietuvoje šių mokesčių į šalies biudžetą sumokama 25 proc. daugiau nei Latvijoje.
Kritika, kad valstybinių miškų sektorius Lietuvoje dirba neefektyviai, žeidžia tiek vadovus, tiek miško darbininkus, juk, palyginti su 2005 m., valstybės gaunama nauda iš miškų padidėjo du kartus. Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai suskaičiavo, kad Lietuvos valstybinio miško sektoriaus generuojama nuosavo kapitalo grąža yra 16,1 proc., o Švedijos, kuri kartu su Latvija buvo nurodoma kaip sektinas pavyzdys, – tik 11 proc.
Jeilio universitetui 2012 m. paskelbus aplinkos gerovės indeksą, Lietuva iš 132 pasaulio šalių pagal miškų išsaugojimo rodiklius pripažinta geriausia pasaulyje. Pabrėžtina, kad nustatant aplinkos gerovės indeksą buvo vertinami ne vien aplinkosaugos dalykai, bet ir ekonominiai – miškingumo didėjimas, medienos naudojimas ir produktyvumas miškų ploto vienetui.

Lėšų – tik būtiniausiems darbams

Kaišiadorių miškų urėdija, prižiūrinti 26 tūkst. ha valstybinės reikšmės miškų, – vidutinio dydžio urėdija, jos rodikliai atitinka vidutinius 42 Lietuvos miškų urėdijų rodiklius. Trijose savivaldybėse – Kaišiadorių, Elektrėnų, Trakų – išsidėstę miškai suskirstyti į septynias girininkijas, kiekviena jų vidutiniškai prižiūri po 3700 ha valstybinės reikšmės miško.
„Miškininkai vaikšto siauru lieptu: iš vienos pusės puola aplinkosaugininkai, esą per mažai saugoma gamta, iš kitos pusės speičia pramonininkai ir perdirbėjai, tvirtindami, kad per mažai kertama medžių. Iš tiesų mes atiduodame iš miško maksimaliai, kiek galime. Jei kirstume daugiau – jau būtų žala gamtai. Urėdijos negauna dotacijų, išskyrus 100–150 tūkst. Lt Kelių fondo lėšų, taigi išsilaiko iš „kubinių metrų“, kuriuos pagamina ir parduoda“, – aiškina Kaišiadorių miškų urėdas.
Per metus Kaišiadorių miškų urėdijoje iškertama apie 90 tūkst. kubinių metrų medienos, kurios vertė, skaičiuojant nenukirsto valstybinio miško kainomis, sudaro 5,7 mln. Lt, ir gauna apie 11 mln. Lt pajamų. Valstybinio turto grąža sudaro 16 proc.
Kaišiadoriečiai kasmet atkuria apie 200 ha miškų, o įveisia po 80 ha naujų miškų. Be to, urėdija gaisrus gesina ne tik valstybiniuose, bet ir privačiuose bei rezervuotuose miškuose, užtikrina sanitarinę apsaugą, prižiūri sėklines plantacijas ir želdinius, rūpinasi keliais bei rekreaciniais objektais. Visa tai daroma būtent iš pajamų, gautų pardavus medieną.
„Gana sudėtinga viską sustyguoti. Šiais metais jau esame užspeisti į kampą. 2012-aisiais iš mūsų urėdijos reikalavo 4,9 proc. pelno maržos, o šiais metais – jau 6 proc. Pernai turėjome gauti 640 tūkst. Lt pelno, o šiemet – 950 tūkst. Lt. Gyvenimas vis sunkėja, nes medienos kaina nedidėja, o degalai brangsta“, – vardija S.Truskauskas.
Pasak jo, miškininkai pirmieji pajuto recesiją. Per pačią ekonominę krizę iš Kaišiadorių miškų urėdijos, kaip ir kitų urėdijų, buvo pareikalauta padidinti mokėjimus į šalies biudžetą. Vadovaudamasi Generalinės miškų urėdijos nustatytais miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų prioritetais, 2009–2010 m. urėdija vykdė tik pirmo būtinumo darbus, tačiau atidėti darbai niekur nedingo – pagerėjus ekonominei situacijai juos tenka atlikti.
2006 m. urėdijoje dirbo 120 darbuotojų, o šiuo metu jų telikę 82. Atlyginimo dydis dar negrįžo į 2007 m. lygį ir sudaro 88 proc. buvusio mokos fondo, tačiau mokėjimai į biudžetą, arba miško grąža valstybei, kaip savininkui, pralenkė 2007–2008 m. lygį net tris kartus.
O štai urėdijos darbų apimtys – padidėjo, nes, be kita ko, gaunama žemių miškui įveisti. Ankstesniais metais urėdijos šiam darbui sulaukdavo ES paramos, tačiau šiemet 80 ha miško teks įveisti savomis lėšomis.

Rezervų pajamoms padidinti neliko

Kaišiadorių miškų urėdas sako suprantąs, kad miškininkai, valdydami valstybės turtą, turi solidariai padėti valstybei išgyventi sunkius laikus. „Urėdijas, kaip ir techniką, gali laikinai priversti dirbti forsuotu režimu, iki minimumo sumažinant priežiūros išlaidas, tačiau vieną dieną rezultatas bus negrįžtamas. Todėl tikimės, kad, atsižvelgiant į bendrą ekonominę situaciją, šie mokesčiai bus peržiūrimi“, – viliasi S.Truskauskas.
Krizės laikotarpiu valstybiniams miškams buvo iškeltas tikslas siekti kuo didesnio pelno. Pasak Kaišiadorių miškų urėdo, didesnis pelnas gaunamas dviem būdais – didinant pajamas ir mažinant išlaidas. Padidinti pajamas urėdijos turi ribotas galimybes. Valstybinių miškų valdytojai dirba pagal griežtai nustatytas kirtimo apimtis, kurios apskaičiuojamos sudarant miškotvarkos projektą. Todėl gauti daugiau pajamų didinant kirtimo apimtis neįmanoma.
Vienintelis rezervas – nuosavybei atkurti palikti miškai. Tačiau vargu ar bus ryžtasi juos perduoti miškų urėdijai. „Be to, į miškininkų pajamas jau taikosi ir medienos perdirbėjai. Jie nori, kad vietiniai gamintojai turėtų pirmumo teisę pirkti iš valstybinių miškų parduodamą medieną. Be abejo, būtų pasiektas didesnis šalies BVP, biudžetas gautų didesnes pajamas, tačiau dalis urėdijų pajamų virs pelnu medienos perdirbėjų kišenėse. Į tai taip pat turėtų būti atsižvelgiama nustatant urėdijoms pelningumo normą“, – įsitikinęs Kaišiadorių miškų urėdas.
Mažinant išlaidas šioje urėdijoje dugnas pasiektas dar krizės laikotarpiu. Pasak S.Truskausko, tolesnis išlaidų mažinimas atsilieps ilgalaikiams rezultatams: blogės medynų rūšinė sudėtis, bendra miškų infrastruktūra – keliai, poilsiavietės ir pan. Kitaip tariant, taupymas vyks ateities sąskaita.

Įkirta

Kaišiadorių miškų urėdas S.Truskauskas: „Sudėjus visus mokesčius paaiškėja, kad valstybei atiduodame per 40 proc. pajamų. Tokių didelių mokesčių nemoka nė vienos ES valstybės valstybinių miškų valdytojai.“

Šalis (2005 m. duomenys)

Pajamos, EUR/ha

Išlaidos, EUR/ha

Pelnas, EUR/ha

Įmokos į biudžetą už valstybinio miško naudojimą, EUR/ha

Skiriamos dotacijos iš biudžeto, EUR/ha

Valstybės gaunama nauda, EUR/ha

Kapitalo (be miško vertės) grąža, proc. (2011 m. duomenys)

Švedija

199,94

188,26

11,68

6,18

11,76

–5,58

11,0

Latvija

63,97

47,68

16,26

11,14

6,8

4,34

11,6

Lietuva

103,5

93,4

10,08

6,78

1,68

5,1

16,1

Kaišiadorių miškų urėdija (2012 m. duomenys)

 

142

133,83

8,17

31,75

1,89

29,86

15,8

Komentaras

Gintaras Visalga, generalinio miškų urėdo pavaduotojas
Mokesčių našta yra per didelė ir tuoj taps kritinė valstybiniams miškams. Ypač mokesčiai padidėjo krizės laikotarpiu: nuo 149 mln. Lt 2008 m. iki 207 mln. Lt 2012 m. Vertinant Lietuvos valstybinių miškų į valstybės biudžetą sumokamus bendrus mokesčius, jie yra didžiausi tarp kitų ES valstybių.
Vyriausybė 2012 m. gruodžio 12 d. priėmė nutarimą „Dėl valstybės valdomų įmonių nuosavo kapitalo kainų nustatymo“, kurio antru punktu patvirtino miškų urėdijų 2013–2015 m. siektiną vidutinį metinį ne mažesnį kaip 97 mln. Lt grynojo pelno rodiklį. Siekiant įgyvendinti nutarimo nuostatas ir subalansuoti miškų urėdijų ekonomiką, 2013 m. miškų urėdijos dar labiau turės sumažinti privalomų miškininkystės darbų vykdymą.
Akivaizdu, kad ankstesnė Vyriausybė 2013–2015 m. valstybinių miškų ūkio sektoriui iškėlė pernelyg ambicingus reikalavimus, kuriuos įgyvendindamos miškų urėdijos negalėtų užtikrinti Miškų įstatyme joms nustatytų funkcijų, o išskirtinai ekonominio rezultato siekimas gali lemti neigiamas pasekmes šalies miškų ūkiui. Pagrindinės – miško atkūrimo, apsaugos – darbų apimtys sumažėtų iki minimalių. Laikinai būtų sustabdyti kai kurie genetinių miško išteklių išsaugojimo ir selekcinės sėklininkystės plėtros darbai, sumažėtų miško jaunuolynų ugdymo kirtimų apimtys. Urėdijoms tektų gerokai apriboti investicijas, mažinti miško kelių infrastruktūros priežiūrą ir plėtrą. Be to, egzistuoja reali grėsmė, kad bus nepanaudota didelė dalis ES paramos.
Tokiu atveju kiltų pavojus, kad bus sustabdyti miškų urėdijoms išduoti tarptautiniai FSC miškų tvarkymo sertifikatai. Šalies medienos perdirbimo įmonės nebūtų aprūpintos sertifikuota žaliavine mediena, o jų produkcija taptų nekonkurencinga eksporto rinkose.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2013 04 23
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai