Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Paslaugos
Renginiai
Konkursai į valstybės tarnybą
Konkursai į VĮ miškų urėdijų vadovų pareigas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2013 m. gegužės 10 d.

Žievėgraužis tipografas gali egzaminuoti miškininkus

„Mūsų girios“, 2013 – 04
Virgilijus Vasiliauskas Valstybinės miškų tarnybos
Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjas

Žievėgraužis tipografas (Ips typographus L.) priskiriamas ypač pavojingiems miško kenkėjams. Jam plisti palankiausi našūs mūsų eglynai: nuo 50-60 metų ir vyresni, I-II boniteto, 0,7 ir aukštesnio skalsumo, gryni ar su nedidele kitų medžių rūšių priemaiša. Nuo XX a. pradžios Lietuvoje eglynų džiūvimai kartojosi po 4-5 kartus per šimtmetį. Vienas didžiausių iš visų registruotų buvo 1993-1997 m.

Žievėgraužių plitimo sąlygos
Sveikame eglyne žievėgraužiui tipografui vystytis tinkamiausi medžiai yra šviežios vėjavartos ir vėjalaužos bei šaknų – stiebo puvinių pažeistos eglės. Jis koncentruojasi kirtavietėse, vėjavartų – vėjalaužų susidarymo vietose, kituose pažeistuose medynuose, kur yra nusilpusių, išverstų ir išlaužtų medžių, nenužievintos miško produkcijos. Medyne susirasti vystymuisi tinkamiausius medžius naudoja išvystytą signalinę sistemą.
Užpultame medyje pažeidžia gyvybiškai svarbius audinius, kuriais apsirūpinama vandeniu ir maistinėmis medžiagomis. Todėl tik laiko klausimas, kada pažeistas medis nudžius. Šie kenkėjai platina ir patogeninius grybus iš Ophiostoma ir Ceratocystis šeimų, kurie dar labiau pagreitina medžio džiūtį, sukelia medienos mėlynavimą ir puvinius bei gerina lervučių gyvenimo sąlygas. Per vieną vegetacijos sezono eigoje gali išvystyti 2 pagrindines ir 2-3 seserines generacijas, kai būna palankios sąlygos: daug vėjavartų – vėjalaužų, sausi ir šilti orai bei netinkamas ūkininkavimas.
Medynuose visada yra liemenų kenkėjų foninis kiekis. Todėl nuolat išsilaiko rizika per 1-2 metus jiems pagausėti iki masinio židinio plitimo pradžios. Židiniai apima vėjo, šaknų puvinių, drėgmės deficito, užmirkimo ir įvairiais kirtimais ,,nuvargintus” bei vyresnius sveikus medynus. Žievėgraužis tipografas eglių – pušų vėjavartų pažeistuose nesutvarkytuose miškuose kartu su kirpikais gali sudaryti kompleksinius plitimo židinius su dar apie 20 palydovinių rūšių. Lietuvoje gali apnikti visų rūšių egles, rečiau – pušis, maumedžius.
Staigų žievėgraužių židinių plitimą kažkas vaizdžiai pavadino ,,šaltuoju” gaisru, kurie Lietuvoje gerokai lenkia tikruosius gaisrus pagal kasmet apimamus plotus bei žalos dydį.

Gerai dirbti nelengva       
Žievėgraužių naikinimo būdas žinomas nuo XIX a., paremtas vabzdžio vystymosi ciklais ir yra labai paprastas. Reikia tik laiku aptikti šių kenkėjų šviežiai apniktus medžius, juos nupjauti ir paruoštą medieną su joje besivystančiais žievėgraužiais išgabenti iš spygliuočių medynų. Svarbu į mišką nepaleisti naujos žievėgraužių kartos. Tai privalome vykdyti, laikydamiesi miškų priežiūrą ir sanitarinę apsaugą deklaruojančių teisės aktų.
Praktinėje miškininkystėje pažeistos eglės dažniausiai sanitariniais kirtimais kertamos pavėluotai, kai kenkėjai jau būna jas palikę ir pasklidę miške. Kai nurodau pavėluotus kirtimus, įvairias pareigas užimantys valstybiniai miškininkai dažnai teisinasi, kad privatininkai savo miškus prižiūri blogiau. Bet ar turime lygintis į blogiausius? Taip pat skundžiamasi, kad ,,sunku ir neįmanoma” vykdyti miško sanitarinės apsaugos teisinius reikalavimus. Bet kaip visuomenei pasakyti, kad miškininkui pasidarė ,,sunku” vaikščioti miške ir stebėti jo būklę? Tokiu požiūriu į miškų apsaugą valstybiniai miškininkai patys atiduoda kozirius tiems, kas nori griauti esančią valstybinių miškų priežiūros sistemą, motyvuojant jos neveiksmingumo pavyzdžiais.

Keiskime požiūrį į sanitarinius kirtimus 
Sanitarinių kirtimų pagrindinis tikslas turi būti ne medienos gamyba, bet šalinimas iš miško tų medžių, kurie yra arba gali būti pavojingų vabzdžių ir grybinių ligų platinimo šaltiniu. Žievėgraužio tipografo atveju, tai eglės, kuriose vystosi šio kenkėjo naujoji karta. Kol ji vystosi, egles turime surasti, nupjauti ir išgabenti iš miško. Nuo pastebėjimo praktiškai būna likę 2-4 savaitės apniktų eglių sutvarkymui. Kitas sanitarinių kirtimų tikslas – šalinti iš miško žalias eglių vėjavartas –vėjalaužas, kad jos netaptų žievėgraužių dauginimosi ir plitimo šaltiniu.
Jeigu apniktų eglių nesugebėjome iškirsti laiku, suvėluotas kirtimas sanitariniu požiūriu yra betikslis, jokios teigiamos įtakos medynų sveikatingumui jis nebeturi. Bet dažnokai tenka matyti skubant iškirsti egles, kuriose dar yra ,,likučiai” ligų ir parazitų pažeistų žievėgraužių. Sveika žievėgraužių karta tokias egles jau palikusi ir pasklidusi miške. Iškirtę ,,likučius”, kuriuose baigia vystytis žievėgraužius parazituojantys vabzdžiai, tik sumažiname žievėgraužių natūralių priešų skaitlingumą ir didiname židinių sveikumą. Sutinku, kad iš tolo ,,akis bado” eglės be spyglių ar rudais byrančiais spygliais, be žievės, genių baigiama nulupti žieve. Pagal Miško sanitarinės apsaugos taisykles, sausuolius kirsti neprivaloma. Tokių eglių kirtimas yra tik neūkiškumo ir aplaidžios miško sanitarinės apsaugos reikalavimų laikymosi maskavimas. Sausuolių kirtimas man primena sodininką, laiku neskinantį obuolių, laukiantį, kol sunokę jie patys nubyrės. Nukritusius surinkti lengviau, bet kokia iš to nauda?

Pamatyti nematomus požymius
Žvalgant medynus reikėtų pamatyti po žalių eglių žieve pasislėpusias kinivarpas. Tipografo židinius aptikti sunku dėl to, kad šių kenkėjų apniktos eglės savo lajomis gali ilgai išoriškai niekuo nesiskirti nuo sveikų. Sausą vasarą lajose džiūstantys spygliai gali blykšti ir birti žali, net neįgavę gelsvos ar rudos spalvos. Kenkėjus išduoda tik rudos išgraužos, byrančios iš po eglių žievės. Tai pagrindinis išorinis požymis. Žvalgyti pavėlavus, išgraužos patamsėja, dalį jų nuplauna lietus, jos tampa sunkiau pastebimos.
Papildomas požymis – vabalų įsigraužimo angos, kurios slepiamos po žievės žvynais ir nelygumuose. Patašius tokių eglių žievę, išgraužtuose takuose randama kenkėjų. Jei žievės paviršiuje matosi daug ovalių ir apskritų angelių, tai požymis, kad medį pažeidusių kenkėjų naujoji karta jį jau paliko. Jei lupasi žievė, tai medis jau žuvo, nesvarbu, kokia yra spyglių spalva ir kiek jų esama lajoje. Beveik 100 proc. tikimybė, kad medis apniktas vabzdžių, jei jo kamieną stuksena geniai.
Skiriant medynus atrankiniam ar plynam kirtimui, kiekvieną medį individualiai įvertinti reikia laiko bei kvalifikacijos.

Prieš žievėgraužius – visas miškų urėdijos kolektyvas
Su masiniais žievėgraužių židiniais vieni girininkijų ir urėdijų miško apsaugos darbuotojai ,,susidoroti” niekada nepajėgs. Tam visas miškų urėdijos kolektyvas turi dirbti kaip vieninga komanda – lyg ,,šveicariškas laikrodis”. Girininkijų specialistų pagrindinė užduotis – eglynų žvalgymas (laiku surasti žievėgraužių apniktas egles ir jas pažymėti). Toliau atsakomybę turi perimti miško kirtimo organizavimu ir medienos realizacija – prekyba užsiimantys specialistai. Atsižvelgiant į eglynuose staigiai didėjančias sanitarinių kirtimų apimtis, operatyviai turi būti perorganizuojamas ar stabdomas plynų pagrindinių ir retinimų bei einamųjų kirtimų vykdymas. Turiu pažymėti, kad žievėgraužių žvalgymui ir operatyviam kirtimui palankiausias laikas būna gegužė – rugsėjis, o labiausiai įtempti mėnesiai – birželis ir rugpjūtis. Palankūs sausi, šilti – karšti orai, kai tinkamiausias laikas atostogauti ir gaisrams kilti.
Taikant žievėgraužių mažinimo priemones, efektui pasiekti reikia reguliarių ir laiku vykdomų priemonių, o ne vienkartinių ,,vajų”. Be to, būtini veiksmai tuo laiku, kurį „diktuoja“ žievėgraužių vystymosi specifika ir židinių susidarymo gamtiniai ciklai. Svarbiausia, labai operatyviai reaguoti ir medynuose sanitariniais kirtimais skubiai iškirsti šviežiai kenkėjų apniktas egles kartu su besivystančiais kenkėjais.

Patirtis ateina dirbant
Nesutinku su teigiančiais, kad neįmanoma laiku pastebėti ir iškirsti žievėgraužių šviežiai apniktų eglių. Prieš 20-25 m. per masinį eglynų džiūvimą dirbau girininkijoje, nuo pradžios iki galo mačiau žievėgraužių masinių židinių vystymosi procesą natūroje, tai sekiau su ,,kleimu“ rankoje. Praktiškai įsitikinau, kad laiku pašalinę apniktų eglių židinius sustabdėme 1-1,5 metų anksčiau už kaimynus. Tuomet į tuos pačius kvartalus per metus tekdavo grįžti po 2-3 kartus. Nors sklido kalbos, kad gali nubausti už sanitariniais kirtimais kertamas žalias egles, joks tikrintojas manęs nenubaudė. Be to, nepatogiose vietose (pvz., šlaituose) nemažai apniktų eglių buvo leista išsikirsti vietos gyventojams ir besikuriantiems ūkininkams. Prisimenu tik tokią problemą: dėl medienos realizacijos sunkumų dalis žievėgraužių grįžo į mišką iš laiku neišvežtos medienos rietuvių. Tuo metu girininkijose trūko informacijos apie šį kenkėją, jo elgseną ir veiksmingas priemones jo žalai mažinti. Todėl patirties teko įgyti iš židinių priežiūros praktikos. Vabzdžiagaudės medienos ir feromoninių gaudyklių dėstymas bei jų priežiūra leido sekti kenkėjų gausą ir vystymosi ypatybes.
Iš darbo girininkijoje metų teigiamai vertinu praktiką, kai kiekvieno mėnesio pabaigoje atliktų darbų kiekį ir kokybę patikrindavo miškų urėdijos inžinierius. Tik tuomet būdavo galima pildyti paskyras – aktus, o nuo įvertinimo rezultatų priklausė miško darbininkų mėnesio ir girininkijos specialistų ketvirtinės premijos. Mano supratimu, tai buvo realiai įgyvendintas vidinis auditas, kuris vertė nuolat pasitempti. Be to, miškininkystėje kelių dešimčių metų praktinio darbo patirtį turinčio specialisto patarimai buvo vertingi jaunesniems kolegoms.

Laikas ruoštis ateities kovoms
Turtingos šalys, tokios, kaip JAV ir Japonija, vykdo visuomenės ir atitinkamų tarnybų civilinės saugos mokymus tornadų ir žemės drebėjimų atvejui. Mūsų šalies miškininkai taip pat turėtų numatyti savo veiksmus ateičiai, kad gausus žievėgraužių apniktų eglių atsiradimas miškų urėdijose netaptų netikėta stichine nelaime. Generalinei miškų urėdijai reikėtų visoms miškų urėdijoms paruošti tipinius veiksmų planus, o urėdijos turėtų juos prisitaikyti prie savo specifinių vietos sąlygų.
Turimos informacinės priemonės, GPS technika leidžia tiksliai orientuotis ir nustatyti medynų plotus, informaciją gauti ir perduoti visą parą. Todėl nelabai įtikina išsakomas  argumentas, kad etatų sumažinimas trukdo laiku atlikti būtinas miško sanitarinės apsaugos priemones. Tai gali kompensuoti geresnis darbų organizavimas ir motyvacija dirbti.

Mokykimės iš kaimynų patirties ir klaidų
Europinėje Rusijos dalyje žievėgraužiai masiškai išplito 2010-2011 m. dėl gamtinių ir ūkinių priežasčių, pernai buvo pažeisti vyresni eglynai. Labiausiai nukentėjo Maskvos srities miškai, kur kenkėjai apėmė 100 tūkst. ha. Ekstremalios gamtos sąlygos (2008-2010 m. uraganai, sniegolaužos, lediniai lietūs, 2010 m. anomali kaitra ir sausra) sudarė sąlygas greitai vystytis žievėgraužių židiniams. Pokyčiai miškų ūkyje nesudarė sąlygų laiku reaguoti ir tvarkyti židinių, nes dėl Miškų kodekso ir kitų teisinių aktų pakeitimų ankstesnioji miškų priežiūros sistema nebeveikia. Miškų ūkinėms priemonėms vykdyti būtini ilgi, keletą mėnesių trunkantys derinimai, todėl nebėra galimybės laiku atlikti neatidėliotinus miško sanitarinės apsaugos darbus ir kenkėjų židinių vystymasis buvo paliktas savieigai.
Baltarusijoje eglynų džiūvimas suintensyvėjo 2010 m. Plynais sanitariniais kirtimais iškirsta 791 tūkst. m³, 2011 m. – 59 tūkst. m³, 2012 m. – 1,5 mln. m³ pažeistų eglynų. Šių metų pirmą pusmetį prognozuojamas 800 tūkst. m³ džiūvimas. Pasak ministerijos vyr. specialistės V. Filippovič, eglynai, kai prasidėjo ankstesnysis jų džiūvimas, nuo 1996 m. nuolat miško pramonės vadovybės kontroliuojami ir taip išliks ateityje. Per tą laiką ministerija eglynų džiūvimo problemai spręsti užsakė 8 mokslo tyrimų darbus, pasitelkdama svarbiausias miško profilio mokslo įstaigas. Pagal jų rezultatus papildė ir pakeitė normatyvinius techninius teisės aktus ir miško apsaugos reglamentus. Ministerija nuolat kontroliuoja eglynų būklės duomenis ir jų sveikatingumui taikomas priemones. Kas mėnesį visuose miškų ūkiuose vykdomi vyresnių kaip 40 metų eglynų žvalgymai. Pažeistų eglynų tvarkymas atitinka jų džiūvimo tempus, pažeidimo židiniai likviduojami per mėnesį, neleidžiamas neįvykdytų sanitarinių priemonių plotų didėjimas. 2012 m. birželį eglynų džiūvimo klausimai detaliai išnagrinėti ministerijos kolegijoje. Nustačius eglynuose nepalankią situaciją, nurodyta plyniems kirtimams leidimus išduoti per 7 dienas, o medynus sutvarkyti per mėnesį nuo jų gavimo.
Didelės eglynų džiūvimo apimtys yra Ukrainos Karpatuose. Ši nelaimė palietė ir Slovakiją. Ten vykdomas eglynų atgaivinimo procesas, nes manoma, kad eglės buvo sodinamos jų augimui nebūdingose vietovėse. Prie tokių išvadų linksta ir Baltarusijos mokslininkai.
Dalyvaujant tarptautiniuose pasitarimuose, stebina Lenkijos regioninių miškų urėdijų vadovų ir siauresnės specializacijos specialistų, girininkijų darbuotojų aukštas profesionalumas miško kenkėjų masinio išplitimo židinių sekimo, prognozavimo ir naikinimo srityje. Tai galima pasiekti tik daugiametės praktikos dėka. 
Lietuvoje trūksta iliustruotos šiuolaikinės literatūros miško ir sumedėjusių augalų sanitarinės apsaugos bei priežiūros klausimais. Originalius leidinius išleisti nelengva ir užtrunka. Per kelerius paskutiniuosius metus Lenkijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Latvijoje išleista nemažai šios srities žinynų, atlasų, apibūdintojų, vadovėlių, mokomosios ir verstinės literatūros. Mano galva, kam vargti kuriant naują ,,dviratį”, jei galima pasirinkti iš geriausių pasaulio modelių ir jį ,,tautiškai” perdažyti –  išversti į lietuvių kalbą.

Gamtos pokyčiai verčia stengtis
Didžiosios Britanijos sinoptikai prognozuoja, kad šių metų vidutinė temperatūra viršys 2012 m. lygį, o tokios sąlygos būtų palankios žievėgraužių židiniams staigiai gausėti. Todėl reikėtų būti pasiruošusiems užkardyti šio kenkėjo plitimą – laiku iš eglynų šalinti kinivarpų šviežiai apniktas egles. Ir ekonominės naudos turės operatyviausi, realizuojant kenkėjų nesugadintą medieną. O neracionaliai dirbantiems teks tenkintis kinivarpų puotos likučiais – sausuoliais. 
Jeigu  susidarys palankios sąlygos masiniams židiniams kilti, gamtinių pokyčių mes nenugalėsime, tačiau kryptingomis sutelktomis pastangomis galima suvėlinti masinių židinių kilimo pradžią, taip pat žymiai sumažinti jų mastą ir pagreitinti „užgesimą“.

Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyrius šiemet parengė lankstinuką apie žalingiausią eglių liemenų kenkėją – žievėgraužį tipografą. Jame pateikiama trumpa informacija apie šį kenkėją, jo keliamą pavojų, nurodomos būdingos dauginimosi vietos, pakenkimo požymiai ir priemonės žievėgraužio tipografo skaičiui mažinti.

 

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2013 05 10
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai