Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2013 m. birželio 4 d.

Miškus patikimai saugo gaisrų stebėjimo kameromis


Jolita Žurauskienė VL žurnalistė
„Valstiečių laikraštis“
2013 m. birželio 1 d.

Pasak VĮ Šalčininkų miškų urėdijos vyriausiojo miškininko Dariaus Žutauto, laiku nepastebėjus gaisro židinio, urėdijoms nepavykdavo išvengti didelių uostolių. „Per pastaruosius penkerius metus didžiausią mūsų urėdijos miškų plotą – net 57,22 ha – ugnis buvo nusiaubusi 2008 m. Dėl gaisrų patirti nuostoliai – daugiau nei 100 tūkst. Lt. Šalčininkų miškų urėdijoje įdiegus antžeminę automatinę miško gaisrų stebėjimo sistemą, iki šių metų gegužės pabaigos kilo 3 miško gaisrai. Ugnis apėmė tik 0,42 ha, nuostoliai – 602 Lt“, – pasakojo vyriausiasis miškininkas D.Žutautas.

Sumažėjo gaisrų
VĮ Šalčininkų miškų urėdijos valstybinės reikšmės miškams būdingas didelis gamtinis degumas: apie
52 proc. visų miškų ploto yra didelio, 25 proc. – vidutinio ir 23 proc. – mažo gamtinio degumo. Vidutinė degumo klasė – 1,7. „Degiausi urėdijoje yra Dieveniškių girininkijos miškai (vidutinio degumo klasė – 1,5), kurių gaisringumą didina spygliuočių jaunuolynų plotas, Š, N hidrotopų ir a, b trofotopų augaviečių spygliuočių medynai. Kitų urėdijos girininkijų miškai yra panašaus gamtinio degumo“, – pasakojo VĮ Šalčininkų miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas. Pasak D.Žutauto, 2004 m. generalinio miškų urėdo įsakymu Šalčininkų miškų urėdijos veiklos teritorijoje esantys miškai priskirti I gaisrų rizikos laipsniui. Pastebėta, kad gaisrų skaičius beveik tiesiogiai priklauso nuo sezono meteorologinių sąlygų. Gaisrai dažniausiai įsiplieskia esant sausiems, karštiems orams. Per paskutinius penkerius metus daugiausia gaisrų VĮ Šalčininkų miškų urėdijoje kilo 2009 m. „Tais metais teko gesinti net 37 gaisrus, nukentėjo 27 ha miško, nuostoliai buvo beveik 150 tūkst. Lt. Dar daugiau nuostolių dėl gaisrų patirta 2010 m. Nuo 2011 m. gaisrų ėmė mažėti. Praėjusiais metais kilo tik 8 gaisrai, per kuriuos išdegė 3,6 ha miško, patirta tik 5 tūkst. Lt nuostolių“, – pasakojo D.Žutautas.

Žala gamtai
Pasak VĮ Šalčininkų miškų urėdijos vyriausiojo miškininko, gaisrų miškuose kyla dėl vienokios ar kitokios žmogaus veiklos. Svarbiausia jų įsiplieskimo priežastis – neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi. Miškininkai pabrėžia, kad pavojingiausias yra viršūninis gaisras, kai ima degti medžių viršūnės. Jį sunkiausia sustabdyti. „Pastaraisiais metais Šalčininkų urėdijos prižiūrimuose miškuose vyravo žemutiniai gaisrai, kurių padaryta žala miškui, palyginti su viršūniniais, nedidelė. Išdegė pomiškis, žolės danga, apdegė medžių žievė“, – sakė D.Žutautas. Vyriausiasis miškininkas paminėjo, kad gaisrai neigiamai veikia daugumą miško gyvenimo procesų, tarp jų ir miško formacijų kaitą. Ugnis sunaikina grybus, uogas, vaistažoles, medžius, kuriems atsikurti prireikia dešimtmečių. Miško gaisrai – labai opi problema. Jie padaro daug nuostolių. Gaisrai sunaikina ne tik augantį mišką, bet ir jo paklotę, uogienojus, mikrofauną, neretai – ir miško fauną. Todėl vėliau atželia skurdesnės medžių rūšys. Pastebėta, kad po gaisrų sumažėja laukinių paukščių ir žvėrių. Ypač pavojingi gaisrai pavasarį, kai paukščiai peri, o žvėrys atsiveda jauniklių. „Po gaisro medžiai dažnai būna pažeisti, apdegusiais kamienais, šaknimis, lajomis ir paviršiniais žievės sluoksniais. Medžiai, kurių žievė stora, šaknys giliau, laja aukštesnė, nuo gaisro nukenčia mažiau. Pušys ugniai atsparesnės nei eglės. Dėl miško gaisrų sumažėja ir medžių prieaugis“, – minėjo VĮ Šalčininkų miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas.

Budėjo bokštuose
Daugelį metų urėdijoje veikė paprasta priešgaisrinė sistema – priešgaisriniuose bokštuose budintys žmonės stebėdavo ir pranešdavo apie prasidėjusį gaisrą. „Anksčiau gaisrams stebėti (žvalgyti), gaisrų kilimo vietai nustatyti urėdijoje buvo naudojami 6 priešgaisriniai bokštai: Girios, Dainavos, Visinčios, Šalčininkėlių, Poškonių ir Dieveniškių girininkijose. Informacija iš priešgaisrinių bokštų būdavo perduodama miškų urėdijos centro budėtojui. Jis koordinuodavo gaisrų gesinimo komandų išvykimus, spręsdavo dėl poreikio pasitelkti priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą“, – apie veikusią priešgaisrinę sistemą urėdijoje pasakojo D.Žutautas. Ši sistema nebuvo labai veiksminga, nes vizualinis stebėjimas nebuvo efektyvus. Budėtojai, ypač esant nepalankioms oro sąlygoms, netiksliai nustatydavo gaisrų židinių vietas. Buvo sudėtinga kontroliuoti ir budėtojus. VĮ Šalčininkų miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas sakė, kad kiekvienais metais jų urėdijoje prieš laikotarpį, palankų gaisrams kilti, sudaromas operatyvinis miško gaisrų gesinimo planas. „Jis suderinamas su Vilniaus apskrities priešgaisrine gelbėjimo valdyba, Šalčininkų priešgaisrine gelbėjimo tarnyba bei Šalčininkų rajono savivaldybės priešgaisrine tarnyba. Operatyviniame gaisrų gesinimo plane nurodomi už miško gaisrų gesinimo organizavimą atsakingi asmenys, jų telefono numeriai, turimas inventorius“, – vardijo D.Žutautas. Operatyviam miško gaisrų gesinimui VĮ Šalčininkų miškų urėdijoje suformuotos trys gaisrų gesinimo komandos. Jos sudarytos iš dviejų brigadų, aprūpintos moderniais gaisrų gesinimo automobiliais ir reikalingu inventoriumi.

Įdiegta nauja sistema
Buvusi gaisrų stebėjimo sistema, kai iš bokšto apylinkes stebi žmogus, – jau atgyvena. Dar 2006 m. Aplinkos ministerijoje apsispręsta stebėjimą automatizuoti ir diegti pažangias miško gaisrų stebėjimo technologijas. VĮ Šalčininkų miškų urėdija su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prieš trejus metus pasirašė paramos sutartį ir įsipareigojo iki 2011 m. gruodžio 1 d. įvykdyti projektą ,,Antžeminės automatinės miško gaisrų aptikimo sistemos įdiegimas VĮ Šalčininkų miškų urėdijoje“. Bendra projekto vertė, įskaitant techninio darbo projekto parengimo, ekspertinio vertinimo išlaidas, buvo 1 677,1 tūkst. Lt. Dalis lėšų projektui įgyvendinti (1 057,7 tūkst. Lt) skirta iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, dalis (264,4 tūkst. Lt) – iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, o VĮ Šalčininkų miškų urėdija tam skyrė 355 tūkst. Lt. Pasak D.Žutauto, šis projektas Šalčininkų urėdijoje buvo vykdomas dviem etapais. Iki 2011 m. birželio 15 d. buvo įrengtas centrinis stebėjimo pultas ir sumontuotas vienas detektorius LRTC (Lietuvos radijo ir televizijos centro) Mikantonių kaime esančiame bokšte. Iki 2011 m. lapkričio 1 d. sumontuoti likusieji trys detektoriai Jašiūnų, Turgelių bei Dieveniškių GSM operatorių bokštuose. „Įdiegta pažangi automatinė gaisrų stebėjimo sistema leidžia greičiau ir tiksliau nustatyti jų kilimo vietą. Todėl sumažėja ne tik vidutinis gaisravietės plotas, bet ir aplinkai daroma žala“, – sakė VĮ Šalčininkų miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas.

Džiaugiasi ir Baltarusijos miškininkai
Miško gaisrų židiniai dabar fiksuojami centriniame pulte, įrengtame VĮ Šalčininkų miškų urėdijos administraciniame pastate. Nustačius miško gaisro židinį, vaizdo medžiaga perduodama į centrinį pultą iš 4 detektorių, sumontuotų stacionariuose GSM operatorių bokštuose. Ši naujoji sistema, įdiegta pagal vieną gaisrų aptikimo Lietuvos miškuose modelį, turi daug privalumų. „Ji gaisrą aptinka be žmogaus įsikišimo. Detektorius, sukdamasis 360 laipsnių kampu, nenutrūkstamai, 24 valandas per parą, skenuoja aplinką ir siunčia informaciją į centrinį pultą. Klaidinga informacija visada atmetama. Beje, ši sistema padeda kaupti archyvinę medžiagą, leidžiančią vėliau atkurti gaisro eigą“, – naujosios sistemos privalumus vardijo vyriausiasis miškininkas. VĮ Šalčininkų miškų urėdijos miškai ribojasi su Baltarusijos miškais, todėl naujoji antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema fiksuoja ir dalį kaimyninės šalies miškų, kuriuose gali įsiliepsnoti gaisrai. „Bendraujame su kaimyninių Lydos, Smargonės ir Ivjos miškų ūkių vyriausiaisiais miškininkais. Esame juos informavę apie mūsų miškų urėdijoje įdiegtą antžeminę automatinę miško gaisrų stebėjimo sistemą. Todėl mūsų operatoriai, matydami užfiksuotą gaisro židinį Baltarusijos teritorijoje, persiunčia gaisro koordinates elektroniniu paštu to miškų ūkio specialistams ir taip išvengiama gaisro plitimo į mūsų šalį“, – sakė D.Žutautas.

Nuotraukų galerija


     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2013 06 04
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai