Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2013 m. liepos 9 d.

Likti privačiame pensijų fonde ar grįžti į „Sodrą“?

„Mūsų girios“ 2013/06
ALGIRDAS  RAUKA
Lietuvos miško ir miško pramonės
darbuotojų profesinių  sąjungų federacijos pirmininkas

Senatvės pensijos pirmą kartą įvestos Prancūzijoje XIX a. pradžioje, o pirmasis įstatymas, užtikrinantis senatvės pensijas valstybės tarnautojams, priimtas 1895 m. Vokietijoje.  Tuo metu Vokietijoje įvestos ir pensijos valstybinių įmonių darbininkams bei protinio darbo darbuotojams. Lietuvoje pensijos įsteigtos 1926 m. Dauguma pasaulio šalių garantuoja savo piliečiams minimalią pensiją. Be jos, pensininkai dar gauna pensijas iš nevalstybinių kaupiamųjų pensijų fondų bei darbdavių mokamas pensijas, tačiau apie jų kaupimą turime mažokai informacijos arba beveik neturime. Pastaruoju metu Privačiuose pensijų kaupimo fonduose dalyvauja apie 1 mln. įvairaus amžiaus Lietuvos žmonių. Kaip jie ten pateko? Vieni sąmoningai, kiti įkalbėti apmokamų agitatorių. Pavyzdžiui, dalyvaujant Mažeikiuose darbuotojų susirinkime, atvykęs šio fondo atstovas menkino „SODRĄ“ ir piešė šviesią bei sočią būsimų pensininkų ateitį, dalyvaujant Privačiuose pensijų kaupimo fonduose. Praėjo beveik 10 metų. Panagrinėjus situaciją, kyla klausimas: tai kaupimo ar naudojimo fondai? Lietuvoje 2011 m. veikė 30 pensijų kaupimo fondų, kuriems „SODRA“  pervedė net 3,78 mlrd. litų. Tačiau papildomos santaupos būsimiesiems pensininkams iš šios sumos atseikėtos nedidelės, o sumos, kurias išsimokėjo sau pensijų fondai už „darbą“, įspūdingos. Mat, fondų imamas administravimo mokestis nepriklausė nuo veiklos rezultatų. Šalies žiniasklaidos priemonėse konstatuota, kad pradedant 2004 m., fondams pervesta 2,5 proc., 2005 m. – 3,5 proc., 2006 m. – 4,5 proc., 2007 m. ir 2008 m. – po 5,5 proc., nuo 2009 m. sausio 1d. iki birželio 30 d. –  3 proc., o nuo tų metų liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. – 2 proc., 2012 m. – 1,5 proc., šiemet – 2,5 proc. dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Fondai nesijaudino, kad jų lėšos „dėl  nesėkmingų investicijų“ sumenko net 52 proc., prarasta daugiau nei pusė nuo 2003 m. kauptų pinigų (tai iš ,,SODROS“ pervestos lėšos, kurių dalį dengė šalies vyriausybė). Tuo metu didėjo ir pensijų turto valdymo mokesčiai. Pavyzdžiui, 2004 m. fondai iš kaupėjų pasiėmė 7,8 mln. litų, 2006 m. – 21,8 mln. litų, 2007 m. pensijų kaupėjai jiems sumokėjo net 35,1 mln. litų (,,Respublika“, 2011 11 03). Įstatymai pensijų fondams leidžia paimti net dešimtadalį įmokų (,,Respublika“, 2009 01 28). Ar tai teisinga? Ar fondai neturėtų užsidirbti iš veiklos? Įnašai sudarytų tik sąlygas jų veiklai, o ne „maudytis“ ne savo piniguose, už kurių tolesnį likimą neatsako. Jei fondų veikla būtų priklausiusi nuo jų veiklos rezultatų, tai tikėtina, kad nesėkmingai investavus ištiktų bankrotas. Ši galimybė išlieka. Draudimo bendrovės neapsaugotos nuo bankrotų, kaip ir kita bet kokia privati įmonė. Manau, kad kai kas dar prisimena, kai bankrutavus draudimo bendrovei „Ingo Baltic“ apie 30 tūkst. klientų prarado įmokas (,,Respublika“, 2010 02 12).

Draudimo fondų agentai pirštais rodo į ,,SODROS“ lėšų deficitą. Iš tiesų jis „įspūdingas“: nuo 0,153 mlrd. litų 2008 m. padidėjo iki 11,126 mlrd. litų 2013 m. Kas kaltas? ,,Ne žmonių senėjimas ar mažas gimstamumas veikia „SODROS“ deficitą trumpuoju laikotarpiu. Mokesčiai nesurenkami, nes smarkiai padidėjęs nedarbas, sumažėję atlyginimai; matyt, dar labiau paplito ir vokeliai“, – vardijo prof. Romas Lazutka laikraščiui ,,Respublika‘‘ (2010 m. gruodžio 13 d.). – ,,Matyt, ne „SODROS“, o valstybės bėda, kad mažėja mokesčių mokėtojų skaičius ir patys mokesčiai. Vyriausybė nevykdo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, kuris įtvirtinta, kad ,,SODRAI“ trūkstamas lėšas kompensuoja vyriausybė. Įstatyme numatyta, jei LR Seimas ar šalies vyriausybė priima įsipareigojimus, kuriems vykdyti nėra lėšų socialinio draudimo biudžete, valstybės biudžetas turi juos dengti. Nenormalu ir tai, kad šiandien valstybė pervedinėja lėšas privatiems fondams, iš jų vėliau skolinasi ir perskolina „SODRAI“, fondams  mokamos  palūkanos“, – teigė prof.  R. Lazutka. Lietuvos banko duomenimis, 3,2 mlrd. litų iš 4,8 mlrd. litų, sukauptų pensijų fonduose, investuojamos užsienyje (,,Respublika“, 2013 04 19). Taip fondų investicijos kuria darbo vietas kažkam užsienyje, o Lietuvoje didelė bedarbystė, ypač tarp jaunimo.

Tokiais pensijų fondais nusivylę politikai pripažįsta, kad šie fondai apgaudinėja žmones ir dirba ne  klientams, imdami didžiulius mokesčius už „paslaugas“. „Respublikos“ laikraščio žurnalistas Danas Nagelė (2011 m. gruodžio mėn.) rašė, kad tuometinis LR Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininkas Julius Veselka buvo apskaičiavęs, jog per 8 metus pensininkams fondai vidutiniškai uždirbo po 0,17 proc. nuo pervestos sumos, o infliacija per tą patį laikotarpį didėjo vidutiniškai po 4,5 proc. per metus. Todėl realiai infliacija ,,surijo“ ne tik visą prieaugį, bet ir ,,apgriaužė“ įmokas. Jis siūlė iš viso į fondus nebepervesti nė lito. Buvęs LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Dagys buvo šokiruotas, sužinojęs apie fonduose dirbančių darbuotojų algas. „Respublikos“ žurnalistui jis teigė, kad „pagal oficialius duomenis, net gyvybės draudimo įmonėse, kurios apima truputį daugiau, ne tik šiuos fondus, nuo 5 tūkst. litų iki 9 tūkst. litų atlyginimą gauna 412 asmenų, nuo 9 tūkst. litų iki 11 tūkst. litų – 54 asmenys, nuo 11 tūkst. litų iki 20 tūkst. litų – 65 asmenys, o per 20 tūkst. litų – 28 asmenys“. Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas šių metų gegužės mėn. ,,Respublikoje“ rašė, kad Lietuvoje veikiančio Švedijos banko pensijų fondų valdymo bendrovės darbuotojų vidutinis atlyginimas yra 12,5 tūkst. litų per mėnesį. Lietuvoje pastaruoju metu yra per 1,1 mln. pensininkų, gaunančių įvairias pensijas iš „SODROS“, apie 600 tūkst. asmenų – senatvės pensininkai. Tiesa, pensininkų yra žymiai daugiau, nes likusieji pensijas gauna ne iš „SODROS“, o iš valstybės biudžeto (tai policijos, muitinės, pasienio tarnybos, VSD, STT, prokuratūros pareigūnai, kariškiai ir kt.). Kalbant apie situaciją „SODROJE“, retas pašnekovas patikslina, kad pensininkams 2011 m. teko tik 56,6 proc. „SODROS“ lėšų, o kita – bedarbiams ir kitoms išmokoms. Iki šių metų rugsėjo mėn. kiekvienas dalyvaujantis Privačiame pensijų kaupimo fonde turi apsispręsti: likti jame ar grįžti į „SODRĄ“. Tik žinant situaciją, galima padaryti teisingą pasirinkimą. Nusprendus likti fonde, nieko daryti nereikia – ,,SODRA“ ir toliau pervedinės LR Seimo patvirtintą procentą nuo įmokų. Sunkiau apsispęsti bus abejojantiems. Parašius pareiškimą, teisė išeiti iš fondų suteikta pirmą kartą po 10 metų. Sekanti galimybė vėl gali pasikartoti po 10-15 metų. Fondų darbuotojai jau pradėjo agitaciją už pasilikimą juose. Situacija vėl piešiama rožinėmis spalvomis.

Manau, kad priimti sprendimą palengvėtų, jei kiekvienas abejojantis pirmiausia atidžiai perskaitytų su fondu pasirašytą sutartį ir įsigilintų: kas ten numatyta; kokia bus pensija; kada ir kaip bus mokama; ar tikrai sukauptos lėšos bus išmokamos palikuonims; jei išmokamos, tai kokiomis sąlygomis? Antra, reikėtų pasitikslinti, kiek jūs turite sukauptų lėšų fonde; pasidomėti, kiek „SODRA“ pervedė į fondą ir kiek  padidėjo pervesta suma, o gal ir sumažėjo? Apytiksliai galima pasiskaičiuoti ir patiems pervestą sumą į fondą.
Trečia, kiekvienas, įvertinęs sukauptą fonde sumą ir padalinęs iš kauptų metų, sužinsite, kiek sutaupote per metus. Atsižvelgdami į tai, kad vidutinis Lietuvos vyrų amžius yra 68 metai, moterų – 78, apytiksliai galite pasiskaičiuoti, kiek dar galima iki pensijos sukaupti.

Ketvirta, galima pasiskaičiuoti teorinį kasmetinį priedą prie būsimos  „SODROS“ pensijos. Reikia įvertinti ir tai, kad mokant į Privatų pensijų fondą, „SODROS“ mokama pensija bus mažesnė. Visi skaičiavimai bus su paklaidomis, bet turėsite bent jau bendrą vaizdą. Jei fondas jums nieko neuždirbo per 10 metų, gal reikia jį pakeisti?
Penkta, būtina įvertinti, kad „SODROS“ garantas yra valstybė, o fondai garanto neturi ir blogai investavus gali bankrutuoti. „SODRA“ bankrutuoti gali tik kartu su valstybe.
Ar tikite, kad valstybė bankrutuos?

Šešta, mažiausiai apie pensiją galvoja jaunimas. Tačiau tie, kuriems iki jos liko 10-15 metų, o uždarbis – apie 2000 litų, turėtų rimtai apsvarstyti pasitraukimo iš fondų galimybę. Svarstyti apie pasitraukimą turėtų ir tie, kurie ateityje nenorėtų vieną, du ar daugiau procentų nuo gaunamos algos papildomai mokėti į fondą, tikėdami, kad dar prisidės ir valstybė iš surinktų mokesčių. Jei nesate tam pasirengę, skubiai grįžkite į „SODRĄ“, kurioje veikia solidarumo principas. Net ir tuo atveju, jei uždirbi nedaug ir tavo įmokos mažos, išmokos mažai kuo skiriasi nuo dideles įmokas mokančių darbuotojų. Jei tavo darbo užmokestis minimalus, o kito žmogaus 3 kartus didesnis, tai „SODROS“ mokama pensija šiuo metu skiriasi tik apie 200 litų, nors įmokos skiriasi daugiau nei 3 kartus.
Paskutinis žingsnis, padėsiantis apsispręsti, – parašyti prašymą  „SODRAI“, kad LR Seimo patvirtintą procentą nuo įnašų pervestų į pasirinktą fondą. Deja, atvirkščiai to daryti neleidžiama.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2013 07 09
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai