Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2013 m. liepos 26 d.

Kasdienis, kantrus, išbaigtas, kokybiškas darbas

„Statyba ir Architektūra“
2013-07

Įvairios negandos nesutrukdė miškų urėdijoms sulaukti solidžių įvertinimų
Valkininkų miškų urėdijoje liepos 4 dieną rinkosi miškų urėdijų darbuotojai. Generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas sveikindamas susirinkusiuosius patvirtino: laikas – Mindaugo karūnavimo dienos išvakarės – ir susitikimo tema – sanitarinė miško apsauga – parinkti neatsitiktinai.

Senos žaizdos dar neužgijo
Tai, kad suvaldyti sanitarinę miškų būklę nėra paprasta, anot B. Sakalausko, puikiai parodo 1995–1996 metų pavyzdys, kai po 1993-iaisiais siautusios vėjovartos, pernelyg vangiai tvarkant išlaužtą ir išverstą medieną, išplito miškų kenkėjai. 2005–2006 metais nudžiūvo ištisi miškų masyvai – tai valstybei atnešė milijardinius nuostolius. Skolos iš to laikotarpio iki šiol siekia 26 mln. litų.
Gamtos pamokos privertė pasitempti. 2010 metais siautus vėjovartoms, kai buvo išversta ir išlaužyta maždaug milijonas kietmetrių medienos, didžioji dalis jos buvo sutvarkyta per penkis mėnesius – į labiausiai škvalo nuniokotus miškus buvo siunčiami darbuotojai iš įvairių urėdijų.

„Esu dėkingas visiems, kurie suprasdami važiavo į Valkininkus, Varėną, Švenčionėlius. Turime karčios patirties, tačiau 2010–2011 metais su vėjovartomis susitvarkėme. Žinoma, ir praėjus keleriems metams po jų atsiranda kenkėjų židinių, pavojus yra, bet ne toks, koks buvo prieš keliolika metų“, – sakė generalinis miškų urėdas.
B. Sakalauskas susirinkusiems miškų urėdijų darbuotojams dar kartą priminė skaudulius, kurie urėdijoms neleidžia lengviau kvėpuoti. Tai ir bendrovės „Visuomis holding company“, kuriai planuojama patikėti valdyti valstybės turtą, kūrimo planai, kelerius metus nerimę ketinimai reorganizuoti valstybinių miškų sistemą, kaltinimai dirbant neefektyviai. B. Sakalausko nuomone, visus kaltinimus braukte nubraukė Jeilio (JAV) universiteto mokslininkai. Jie paskelbė, kad Lietuva – geriausiai pasaulyje miškus sauganti valstybė.
„Šis vertinimas labai reikšmingas. Šiandien pirmą kartą Valstybės dienos proga drįstu teigti, kad Lietuvos miškų sistema iš visų ūkio šakų labiausiai įvertinta taip solidžiai“, – kalbėjo B. Sakalauskas.

Geriausieji sulaukė dėmesio
Generalinis miškų urėdas apdovanojo labiausiai nusipelniusius miškų urėdijų darbuotojus. Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos medaliu „Auksinis ąžuolo lapas“ už ypatingus nuopelnus kuriant ir įgyvendinant Lietuvos miškų ūkio bei saugomų teritorijų teisinę bazę apdovanotas Lietuvos nusipelnęs miškininkas Jonas Šatkus, taip pat Jonavos miškų urėdijos urėdas Vytautas Daukševičius, miškais besirūpinantis nuo pat 1962-ųjų.

Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos urėdas Kęstutis Šakūnas sulaukė padėkos už sunkų, atsakingą darbą Dubravos miškų urėdijoje, kurioje vykdoma eksperimentinė ir mokomoji veikla: čia įrengtas arboretumas, medelynas, kankorėžių aižykla ir miško sėklų saugykla-šaldytuvas. Pasižymėjimo ženklu „Už nepriekaištingą tarnybą“ apdovanotas ir Rietavo miškų urėdijos urėdas Vacys Jankauskas. Jis, anot B. Sakalausko, perėmė nugyventą urėdiją ir per trumpą laiką ją atgaivino.

Pasižymėjimo ženklo sulaukė ir Šilutės miškų urėdijos medienos ruošos ir darbų saugos inžinierius Algirdas Balčiūnas. Nepriekaištingai atlikdamas pareigas, rūpindamasis miškų atkūrimu, priešgaisrine ir sanitarine sauga, neliko neįvertintas ir šeimininkų – Valkininkų miškų urėdijos – Valkininkų girininkijos girininkas Vytas Lesniauskas. Dar vienas pasižymėjimo ženklas „Už nepriekaištingą tarnybą“ iškeliavo į Rokiškio miškų urėdiją. Už ilgametį nuoširdų darbą, atliktus eksperimentus apdovanotas buvęs ilgametis Rokiškio miškų urėdijos Girios girininkijos girininkas Juozas Algimantas Binkauskas.
Už nepriekaištingą tarnybą pagerbtas ir kaimyninės Ignalinos miškų urėdijos Tverečiaus girininkijos girininkas Vaidas Jusys bei Alytaus miškų urėdijos Punios girininkijos girininko pavaduotojas Arūnas Markevičius.

Aptarė kylančias grėsmes
Valkininkų miškų urėdijos urėdas Arvydas Strazdas seminare skaitė pranešimą „Sanitarinės miškų apsaugos aktualijos Valkininkų miškų urėdijoje“. Valkininkų miškų urėdija yra viena tų, kurios teritorijoje esantiems eglynams 1994–1995 metais negrįžtamai pakenkė pavojingi miško kenkėjai – žievėgraužiai tipografai. Prof. Vytautas Valenta skaitė pranešimą „Sanitarinė miškų būklė ir priemonės jos gerinimui“. Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjas Virgilijus Vasiliauskas pristatė pranešimą „Žievėgraužio tipografo vystymosi aktualijos“.

„Kasdienis, kantrus, išbaigtas, kokybiškas darbas“, – taip miškininkų kasdienybę apibūdino generalinis miškų urėdas B. Sakalauskas. Miškų urėdijos, anot pašnekovo – vienos daugiausia šalies biudžetą papildančių valstybės įmonių: į jį keliauja 42 proc. visų urėdijų pajamų. Tokių didelių mokesčių nėra net Skandinavijoje.
Europoje yra pavyzdžių, kai miškų sektorius dotuojamas iš valstybės biudžeto. Maža to, Lietuvos miškų urėdijos privalo savo lėšomis įsigyti milijoninės vertės miškų ūkio ruošos techniką. Ji iš dalies finansuojama tik privačių miškų savininkams. „Investavome, kol buvo mažesni mokesčiai“, – replikavo B. Sakalauskas. Ne mažesnis išbandymas miškų urėdijoms buvo ir ekonominė krizė. Ją padėjo atlaikyti laiku parengtas ir patvirtintas priemonių planas, mažesnės išlaidos, pasitarus su profesinėmis sąjungomis apkarpyti atlyginimai.

Nepriklausomas miškų ūkio sertifikavimas – dar vienas būdas miškų urėdijoms dirbti kokybiškiau, nors ir kainavęs pusantro milijono litų. Tačiau tarptautinis miškų tvarkymo sertifikatas, anot B. Sakalausko, įrodo ne tik tai, kad miškai tvarkomi atsakingai – jis sudrausmino ir pačias urėdijas. Puikiausias įrodymas – po sertifikavimo rengiamas auditas.

 

Nuotrauku galerija


     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2013 07 26
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai