Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2013 m. rugpjūčio 5 d.

Panevėžio regione iš katilinių biokuras stumia dujas


„Mūsų girios“, 2013-07
Vaclovas Vidugiris

Siekis atpiginti šilumą
Centralizuotas šilumos ir karšto vandens tiekimas gyventojams Lietuvoje pradėtas 1948 m. Kaune iš Petrašiūnų šiluminės elektrinės. 1949-1955 m. pirmosios centralizuoto šilumos tiekimo sistemos pradėjo veikti Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Iki 1990 m. pasiektas toks lygis, koks yra ir dabar. Dauguma katilinių buvo kūremanamos rusišku mazutu ir dujomis. Brangstant įvežtiniams energetiniams produktams, siekiama, kad iki 2020 m. Lietuvoje apie 23 proc. energijos būtų pagaminama iš vietinių atsinaujinančių šaltinių. Įgyvendinant šią energetinę politiką, vis daugiau šalies miestų katilinių dalį importuojamų dujų keičia vietiniu biokuru. Tuo įsitikinome su grupe žurnalistų gegužės mėn. lankydamiesi Panevėžio AB ,,Panevėžio energija“. Susitikime dalyvavo ir biokuro gamintojai iš Vilniuje įsikūrusios UAB ,,Timbex“. Laimėjusi konkursą, ši bendrovė teikia dalį biokuro AB ,,Panevėžio energija“, kuri aptarnauja Panevėžio, Kėdainių, Pasvalio, Kupiškio, Rokiškio, Zarasų rajonus. Pagrindinė šios bendrovės akcijų dalis priklauso Panevėžio miesto, Kėdainių, Rokiškio, Zarasų, Pasvalio, Kupiškio, Panevėžio rajonų savivaldybėms. 2008 m. pradėta eksploatuoti 35 MW galios Panevėžio termofikacinė elektrinė, kurioje pagaminta šiluma tiekiama Panevėžio miesto vartotojams, o elektros energija parduodama į nacionalinį šalies elektros perdavimo tinklą. Pernai į šio regiono tinklus patiekta 8000 tūkst. MWh šilumos energijos bei pagaminta 112 tūkst. MWh elektros energijos. Šilumai gaminti naudojamos dujos ir apie 30 proc. biokuro mišinio (medienos skiedros, pjuvenos bei iki 5 proc. smulkintų šiaudų). Šiluminininkų teigimu, per metus sunaudojama 26 tūkst. tonų biomasės. Gavę ES paramą Panevėžio šiluminininkai tikisi įrengti iki 50 MW galios katilines, kuriose pusę kuro sudarytų biomasė, iš jos pagamintų apie 50 proc. regione sunaudojamos šiluminės energijos.
Pigesne energija savarankiškai siekia apsirūpinti ir didesnės įmonės. Pavyzdžiui, Panevėžyje įsikūrusi krakmolo ir glitimo pašarų gamintoja AB ,,Amilina" (per metus perdirba apie 240 tūkst. tonų kviečių), brangstant dujoms, nusprendė pati apsirūpinti pigesne energija. Paėmusi iš bankų paskolas, bendrovė kartu su antrine energetikos įmone UAB ,,Lignoterma“ šiemet rekonstruoja senąją katilinę ir greta gamybos cechų stato 33 MW galios biokuro katilinę, kuri aprūpins besiplečiančią gamyklą šilumos energija. Tikimasi, kad naujoje katilinėje medienos biokuro ir gamykloje susidariusių gamybos atliekų deginimas pakeis įvežtines dujas. Biokurui sandėliuoti statomos dvi po 6000 m3 talpos gelžbetoninės saugyklos.

Biokuro kelias iki katilo
Šiluminininkų duomenimis, per metus šalies katilinėse sunaudojama apie 2 mln. m3 medienos biokuro. Pastaruoju metu biokuro ruoša ir tiekimu Lietuvoje užsiima apie 60 įmonių ir bendrovių.
Biokuro ruoša vyktų geriau, jei būtų sudaroma daugiau ilgalaikių tiekimo sutarčių su energetikos įmonėmis, lanksčiau veiktų Energijos išteklių birža. Pavyzdžiui, Utenos miesto katilinėms nepritrūksta biokuro žaliavos, nes šilumos tiekimo įmonė su biokuro tiekėjais yra sudariusi ilgalaikes sutartis. Deja, daugelyje savivaldybių skelbiami biokuro tiekimo konkursai tik pusmečiui ar ketvirčiui. Juose laimi keli tiekėjai. Dėl rinkos ypač varžosi stambieji biokuro tiekėjai (UAB „Bionovus”, „Timbex”, „Kietasis biokuras” ir kt.). Pavyzdžiui, UAB ,,Timbex“ biokuro ruoša ir tiekimu energetikams rūpinasi padalinys, kuriam vadovauja biokuro plėtros direktorius Egidijus Gaidamavičius. Jo teigimu, šiemet bendrovė planuoja iš viso pateikti energetikai apie 200 tūkst. m3 medienos biokuro. Jam gaminti UAB „Timbex“ naudoja malkas, menkavertę medieną bei kirtimų atliekas, įsigytas iš visų šalies miškų. Kai kurios savivaldybės į biokuro tiekimo sutartis įrašė reikalavimą, kad būtų panaudota ir apie 10 proc. žaliavos iš vietinių gamintojų. Todėl panaudojami ir miestų želdynų tvarkytojų, ūkininkų, sodininkų iškirsti krūmai, išgenėtų medžių, sodų šakos, kitos medieninės atliekos. Pasak E. Gaidamavičiaus, privatininkams apsimoka parduoti biokurui tinkančią žaliavą UAB „Timbex“, nes bendrovė atsiskaito greičiau, negu šiluminininkai.
UAB ,,Timbex“ vežti biokurą iš gaminimo vietų į Panevėžio katilines racionalu iki 50 km. Skiedrovežiams, kaip ir medienvežiams automobiliams, dėl kelių dangos išsaugojimo taikomas 40 t svorio apribojimas, todėl vienu skiedrovežio reisu atvežama į katilinę apie 15 t biomasės. Per pavasarinį polaidį pristabdoma biokuro ruoša ir gabenimas.
Bendrovė turi įsigijusi keletą biomasės smulkinimo agregatų, kurie komplektuojami su skiedrovežiais automobiliais. Naudojami suomiško traktoriaus ,,Valtra“ ir galingo automobilio varomi medienos smulkintuvai. Automobilinis smulkintuvas daug brangesnis už traktorinį, bet per 1 val. iš geros žaliavos gali pagaminti iki 160 m3 kuro skiedrų. Be to, jis keleriopai mobilesnis. Tai ypač naudinga, kai reikia dirbti didesnėje teritorijoje. Biokuro ruošos agregatus komplektuoja patys. UAB „Timbex“ biokuro plėtros direktoriaus E. Gaidamavičiaus įsitikinimu, neapsimoka po kelių darbo metų miško technikos remontuoti, nes ji neatlaiko apkrovų. Todėl biokuro ruošos mechanizmai po trejų darbo metų dažniausiai parduodami ir įsigyjami nauji. Biokuro kokybė priklauso nuo žaliavos surinkimo, sandėliavimo ir operatoriaus darbo įgūdžių. Tai lemia ir darbo spartą, technikos tarnavimo trukmę.

Ar galėtų būti pigesnis biokuras?
Plečiant energijos gamybą iš vietinio biokuro, iškyla klausimas, ar visuomet naudoti biokurą iš medienos yra pigiau negu dujas. Pasak šiluminininkų, pigesnis būtų mišrus biokuras – katilinėse medienos skiedros, pjuvenos sumaišytos su atitinkamu durpių, smulkintų šiaudų, netinkančių perdirbti šiukšlų kiekiu. Bet tokio kuro ruošimas didintų gamybos kaštus, reikėtų organizuoti įvairaus šio biokuro sudėtinių dalių pirkimus. Pavyzdžiui, AB „Panevėžio energija“ perka įvairių rūšių biokurą ir jį maišo katilinėse – 1 tona sausos biomasės kainuoja iki 210 litų.Pasak E. Gaidamavičiaus, įvairaus biokuro gamybos plėtra leistų atpiginti šilumą miestų gyventojams bei padėtų sukurti papildomas gerai apmokamas darbo vietas. Bet dauguma eksploatuojamų katilų pakurų nepritaikytos deginti šiuos mišinius.Taupydamos lėšas, energetinės įmonės perka ispaniškus ar kitus pigesnius, mažiau priežiūros reikalaujančius katilus. Deginant mišrų biokurą labiau pridega katilų vidus, kurį išvalyti galima tik mechaniškai daužant priedegas. Dėl to šilumos tinklų įmonės perka iš medienos pagamintą biokurą (skiedras) ar medienos granules, o tai ženkliai didina šilumos kainą. Esant tokiai situacijai, šilumos atpigimo, pavyzdžiui, nepajuto biržiečiai, nors katilinės kūrenamos biokuru, pašonėje jo šaltinis – Biržų giria. Patiriami nuostoliai ir nerenovuotose šilumos tinklų trasose. Į šilumos kainą įtraukiamas ir biokuro pelenų išvežimas į sąvartynus.
Kad energetinės priklausomybės nuo užsienio šalių mažinimas ir pigesnės šilumos tiekimas gyventojams, įmonėms neliktų politikų pažadais, būtini ryžtingesni valdžios institucijų sprendimai – pereiti prie realaus ekonominio biokuro plėtros rėmimo, biokuro tiekimo per Energijos išteklių biržą.Energijos išteklių rinkos įstatymas numato, kad šilumos energijos gamybai skirta vietinė žaliava pirmiausia turi būti įsigyjama Energijos išteklių biržoje. Šių metų birželio 5 d. priimtas sprendimas vyriausybės lygiu – šilumos ir elektros gamintojai privalės Energijos išteklių biržą laikyti prioritetiniu biokuro įsigijimo šaltiniu ir, tik nepavykus joje gauti per numatytą laiką reikiamo produkto kiekio, ieškoti kitų įsigijimo variantų. Baigus derinti naująjį Energijos išteklių biržos veiklos reglamentą, biržoje turėtų vykti prekyba keliais biokuro produktais – trijų rūšių medienos skiedromis ir medienos granulėmis. Lig šiol biržoje buvo prekiaujama vieno standarto skiedromis (3,15-100 mm dydis, 20-55 proc. drėgnis), kurios tiko ne visų technologijų katilams. Tikimasi ir lankstesnės prekybos tvarkos, kuri leistų biokuro pardavėjams prognozuoti ilgalaikę veiklą, investicijas į įrangą. Jeigu tinkamai veiktų ši birža, joje galėtų dalyvauti ir mažmenininkai biokuro tiekėjai, padidėtų biokuro rinkos konkurencingumas. Taip būtų skatinamas vietos verslas, labiau bendradarbiauti būtų suinteresuoti biokuro žaliavos turėtojai, perdirbėjai ir šilumos gamintojai.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2013 08 05
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai