Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2013 m. rugpjūčio 9 d.

Miškotvarkos 90-metį atšventus

„Mūsų girios“, 2013-07
Doc. Algirdas Rutkauskas, Valstybinio miškotvarkos instituto
miškotvarkos projektų vadovas

           
Pradėjus dešimtąjį nacionalinės miškotvarkos veiklos dešimtmetį, minėtame minėjime paskatinti ilgamečiai, miškotvarkai nusipelnę specialistai ir buvę vadovai:
LR  Seimo pirmininko V. Gedvilo padėka – buvę ilgamečiai Valstybinio miškotvarkos instituto direktoriai Algirdas Antanas Brukas, prof. Andrius Kuliešis;
LR Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininko A. Salamakino padėka – miškotvarkos projektų vadovas doc. Algirdas Juozas Rutkauskas, vyriausiasis specialistas Jonas Zelvaras bei buvęs instituto vyriausiasis inžinierius Stanislovas Jakubonis;

LR Aplinkos ministro V. Mazuronio padėka – instituto vyriausioji buhalterė Nijolė Balčienė, Kraštotvarkos skyriaus vedėja Viliūnė Naureckaitė, GIS ir kartografijos skyriaus vyriausiasis specialistas Aloyzas Saulius Urba, šio skyriaus vyresnioji specialistė Vilija Adžgauskienė bei jaunesnioji specialistė Vita Virbašiūtė, Kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Bendinskas, vyresnieji taksatoriai Vidas Baltrušaitis, Gintautas Dabkus, Albertas Garliauskas, Albinas Butrimavičius, Kazys Mačiulis, buvęs Žemės reformos skyriaus vyresnysis inžinierius Jonas Vrotniakas;

Generalinės miškų urėdijos pasižymėjimo medaliu „Auksinis Ąžuolo lapas“
paskatintas buvęs miškotvarkos projektų vadovas Antanas Žaliaduonis.

Miškotvarkos veteranams įteiktos atminimo dovanėlės.

Pernai minint lietuviškos miškotvarkos 90-metį, Algirdas Brukas akcentavo spaudoje žmogiškąjį faktorių miškų tvarkyme (,,Mūsų girios“, 2012 m., Nr.1-3), prof. R. Deltuvas aprašė prof. P. Matulionio veiklą Rusijos miškotvarkoje ir jo vaidmenį kuriant lietuvišką miškotvarką („Mūsų girios“, 2013 m., Nr.1-4).
Valstybinio miškotvarkos instituto direktorius Alfredas Galaunė minėjime apžvelgė esamas dabartinės miškotvarkos problemas ir ateities gaires.  Miškotvarkos institutas buvo įsteigtas tam, kad atliktų visų šalies miškų inventorizaciją, gautų valstybinius užsakymus ir parengtų miškų urėdijoms miškotvarkos projektus. Miškotvarkos darbams taip pat ėmus taikyti viešųjų pirkimų procedūras, kurios ilgos ir sudėtingos, tenka konkuruoti ir su įvairiomis firmelėmis. Anksčiau sutartys lauko darbams buvo sudaromos kasmet vasario mėnesį. Dabar dėl vėlai skelbiamų konkursų pavėluotai išvykstama į lauko darbus, o susidarius didelėms lauko darbų apimtims, darbai nusitęsia į žiemą. Miškotvarkos institutas buvo atsidūręs krizinėje situacijoje: atsirado netikrumas dėl ateities, per 5 metus sumažėjo nuo 157 iki 105 specialistų.

Šiemet konkursas miškotvarkos darbams atlikti skelbtas kiek anksčiau, taksatoriai po atestavimo skubiai išvyko į lauko darbus. 2013 m. miškotvarkos darbai pagrindinai vyksta Suvalkijoje – Šakių, Marijampolės, Kazlų Rūdos, Prienų miškų urėdijose bei Kauno miškų urėdijoje. Turime inventorizuoti 167 tūkst. ha miškų, pernai inventorizuota 239 tūkst. ha. Dėl mažesnių apimčių tikimės laiku baigti lauko darbus. Ateities gairės – naujų technologijų diegimas sklypinės miškų inventorizacijos duomenų surinkimo srityje, perėjimas į nepertraukiamą miškotvarką.

Minėtos miškų urėdijos laukė miškotvarkininkų, aprūpino pagal galimybes gyvenamuoju plotu, pateikė reikalingą ūkinės veiklos dokumentaciją, girininkai noriai bendrauja su miškų taksatoriais.
Birželio pabaigoje ir liepos pradžioje visose miškų urėdijose vyko pasitarimai miškotvarkos darbų ypatumams aptarti. Juose dalyvavo ir profesorius emeritas Antanas Juodvalkis, Miškų instituto Miškininkystės skyriaus vedėjas dr. Virgilijus Mikšys, specialistai iš Aplinkos ministerijos Miškų departamento, Generalinės miškų urėdijos, Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus ir jo teritorinių padalinių. Objektai aptarimams girininkijų miškuose rengti kartu su miškų urėdijų specialistais (daugiausia girininkais) ir taksatoriais. Juose aptartos miškų inventorizavimo, miškotvarkos projektų rengimo ir miškininkavimo problemos. Paminėsiu svarbesnes.
Viena iš jų būtų – sklypų formavimas ir kiti taksacijos ypatumai. Pastaruoju metu taksacinis sklypas, kaip pradinis inventorizacijos, projektavimo ir miškininkavimo vienetas, praranda savo prasmę. Vidutinis taksacinio sklypo dydis mažėja, ypač tai pastebima paskutiniame miškotvarkos cikle. Pavyzdžiui, 2012 m. inventorizuotose šešiose miškų urėdijose vidutinis sklypo dydis per 10 metų sumažėjo 0,4-0,7 ha. Sklypų ploto mažėjimo priežastys įvairios: kadastrinės vietovės ir blokai, miškų grupės, funkcinės zonos, juridinių ir fizinių asmenų valdos, pernelyg detalūs reikalavimai formuojant miškų kadastro bazes. O ir miškų kontrolės pareigūnai, vadovaudamiesi miškotvarkos instrukcija, vis dar atranda neišskirtų sklypų. Instrukcijoje keistina nuostata, kad miško aikštės, kirtavietės, vykmečio želdiniai ir žėliniai išskiriami nuo 0,1 ha. Žinoma, atskirais atvejais galėtų būti ir 0,1 ha dydžio sklypas (ekologiškai vertinga pelkutė, laukymė ar tyrimo objektas). Sklypų ribų kaitą labai įtakoja ir ūkinė veikla. Palyginus keturių inventorizacijų duomenis, pavyzdžiui, Kauno miškų urėdijos Sitkūnų girininkijos viename kvartale, sklypų skaičius didėjo atitinkamai – 2; 11; 18 ir 26. Didesni sklypai skaidomi biržėmis, po to atkuriama įvairiais būdais. Vykdant neplynus ir ugdymo kirtimus, keičiasi rūšinė medyno sudėtis atskirose buvusio sklypo dalyse. O galiausiai visi tie pokyčiai patvirtinami formuojant sklypus pagal galiojančius normatyvus. Medynų išskyrimo normatyvuose turėtų būti numatytos išimtys: kol sklype nebaigta ūkinė priemonė (kad ir neplynas kirtimas), sklypas į atskiras dalis neskaidomas.

Miško atkūrime painiavą sukelia atkūrimo būdų skirstymas į želdinius, žėlinius ir mišrų atkūrimo būdą (jį vėl skirstant į želdinius ir žėlinius). Miškotvarkos projektuose niekaip nesueina želdinių plotai su miškų urėdijų ataskaitomis. Atkuriant mišką paliktose savaime atželti kirtavietėse, ne visada gaunami geri rezultatai, ypač nusausintose pelkinėse augavietėse. Pavyzdžiui, Kazlų Rūdos MM urėdijos Šališkių girininkijos girininkas Antanas Nickus, dirbantis girininkijoje per 40 metų, turi sukaupęs įdomios istorinės medžiagos apie ūkinę veiklą visuose sklypuose. Kirtavietėse jis stebi medžių žėlimą ir pagal poreikį papildo žėlinius, želdydamas grupėmis juodalksnius, egles, kartais ir kelis kartus. Kirtimus būtina derinti su sėkliniais metais, tačiau koncentruoti biržių kirtimą sėkliniais metais neleidžia esama miškų kontrolės sistema.

Kita problema: jau eina antras dešimtmetis, kai tenka miškininkauti pažeistuose uosynuose, o tas procesas nesibaigia. Pavyzdžiui, Šakių miškų urėdijoje teko skaudžiai nusivilti ilgamečiam Gelgaudiškio girininkijos girininkui Jonui Gvildžiui, kuris daug metų lapuočių medynuose atkūrinėjo uosynus, juos su meile puoselėjo, o šie ėmė ir išdžiūvo. Dabar sanitariniais kirtimais aptvarkęs džiūstančius uosynus, girininkas parodė taikomus esamų medynų atkūrimo būdus mišriais želdiniais ir žėliniais. Kirtavietėse pastebimas ir intensyvesnis uosių žėlimas, tačiau dauguma jų palaipsniui sunyksta. Todėl vykdant želdinių ir žėlinių priežiūrą, uosiai neturėtų būti traktuojami prioritetiniais prieš kitas medžių rūšis. Tačiau akivaizdu, kad mišriu atkūrimo būdu kietųjų lapuočių neatkursime, vyraus minkštieji lapuočiai.
Vykdant ugdymo kirtimus, išlieka ta pati problema – nepakankamas ugdymo intensyvumas. Kai kuriuose objektuose, atlikus prieš kelis metus ugdymą, miškotvarka vėl projektuoja ugdyti (ir pirmoje eilėje). Iškyla taksatoriui klausimas: projektuoti ugdymo kirtimus pelkinių augaviečių medynuose ar ne? 

Kazlų Rūdos girioje Šališkių girininkijos girininkas A. Nickus parodė objektus, kai atlikus juodalksnynuose ugdymus, palyginus su neugdytais bareliais, akivaizdus juodalksnių augimo pagerėjimas. Dr. V. Mikšio manymu, projektuoti ugdymus reikia visur, kur yra ar numatomas ugdymo poreikis. Kitaip padarius, tokie sklypai neretai visai pamirštami, o kalta dažniausiai lieka miškotvarka – neprojektavo.
Projektuojant ugdomuosius kirtimus, taksatoriai neturi pasikliauti vien tik kompiuterių baziniais duomenimis, o daugiau pasinaudoti ir suteiktomis jiems galimybėmis tiksliau nustatyti aukščio ir skersmens santykį, kuris lemia ugdymo reikalingumą ir intensyvumą, spręsti dėl atskirų medynų apskaitymo į laikinai neugdomus, koreguoti ugdymo eiliškumą. Reikėtų ne tik perrašyti augavietes iš praeitos inventorizacijos duomenų, tačiau ir tikslinti jas, atsižvelgiant į medyno augimą, bonitetą.

Miškų urėdijų specialistus netenkina miškotvarkos instrukcijoje nurodyta per didelė vidutinio prekinio (likvidinio) tūrio išeiga retinimo amžiaus spygliuočių medynuose. Jaunuolynų ugdyme likvidinės medienos išeiga yra 10 proc, o tik perėjus į retinimo amžių pušynuose jau siekia 80 proc., eglynuose – 70 proc. Vyresniuose kaip 70 metų medynuose ribotos galimybės vykdyti einamuosius kirtimus, kai leidžiama iškirsti tik 10 proc. tūrio, įskaitant iškertamą valksmuose. Miškotvarka, projektuodama einamuosius kirtimus, iškertamą valksmuose tūrį pateikia atskirai, dėl ko neretai viršijama nustatyta 10 proc. riba.

Neretai yra abejotinas antros eilės ugdymo kirtimų projektavimas. Todėl norminių ugdymo kirtimų apimčių skaičiavimas yra tobulintinas, į privalomą vykdyti apimtį įskaitant ne visus antros eilės ugdymo kirtimus.
Išlieka ir pagrindinių miško kirtimų būdų ir metodų projektavimo ir vykdymo problema. Kaip padidinti neplynų kirtimų apimtis? Tai lengviau pasiekiama miškų urėdijose, kur vyrauja pušynai, ir kertama atvejiniais supaprastintais kirtimais (vadinamais B. Labanausko). O lapuočių medynuose taikyti  neplynus kirtimus daug mažiau galimybių ir sudėtingiau. Iškertamus atrankiniais pagrindiniais kirtimais brandžius medžius iš nebrandžių medynų negalima apskaityti kaip neplynus kirtimus, tokie medynai neįtraukiami apskaičiuojant pagrindinių kirtimų normą.
Prof. A. Juodvalkis siūlo plėtoti grupinius atvejinius kirtimus, įteisinant miško kirtimų taisyklėse iškertamų medžių grupių (lizdų) plotą bent iki 0,3 ha. Maža tikimybė, kad lapuočių medynuose vyks žėlimas tikslinėmis rūšimis, todėl nevengtinas ir susiformavusių žėlinių papildymas želdiniais.

Pasitarimuose dažniau parodomi pavykę kirtimų atvejai, bet kalbėti reikėtų ir apie nepavykusius. Atliktų neplynų kirtimų rezultatai atskirose miškų urėdijose nevienodi, tai priklauso ir nuo teritorijos, miško augaviečių tipų pasiskirstymo ypatumų. Neplynų kirtimų projektavimui ypač tikslių kriterijų nėra ir vargu ar bus. Juos reikia projektuoti ten, kur didžiausia sėkmingo vykdymo tikimybė, rengti kirtimų projektą kartu su miškų urėdijų specialistais, kurie geriau žino vietos sąlygas. Projektuojant pagrindinių kirtimų biržes kartais nukrypstama nuo istoriškai susiklosčiusio biržių tinklo, vadovaujantis leistinais biržių krypties nuokrypiais.
Dr. V. Mikšio pastebėjimu, pernelyg miškotvarka mėgsta tiesias plynų kirtimų biržių ribas, jų nederina su esamomis sklypų ribomis, o tai prisideda prie sklypų skaidymo. Taksatoriai ir girininkai turėtų geriau įsisavinti pagrindinių kirtimų būdus, praverstų apmokymai.

Problematiškas ūkininkavimas yra ir skroblynuose arba medynuose su skroblo priemaiša, nes skroblas neįteisintas kaip tikslinė medžių rūšis. Marijampolės miškų urėdijos Sasnavos girininkijos girininko Virgaudo Sakalausko manymu, vykdant atvejinius kirtimus privaloma iškirsti ir antrą skroblo ardą. Bet Lietuvoje turime labai nedaug skroblynų. Todėl suformuotas vienas kitas skroblynas iš antro ardo nesudarytų rimtos problemos. Ne vien skroblynų, bet ir kitais specifiniais atvejais (miestų, saugomų teritorijų miškuose) reikėtų leisti miškotvarkos projektuose priimti tokius sprendimus darbo tvarka, derinant su gamybininkais. Juk visų specifinių miškininkavimo atvejų nesudėsime į teisės aktų rėmus.

Pirmame miškotvarkos darbų etape svarbu motyvuotai suformuoti miško sklypus ir juos teisingai aprašyti, nes nuo to priklausys tolesnė projektavimo sėkmė. Girininkams patarta vadovautis miškotvarkos projektu, tačiau tai daryti reikėtų kūrybiškai, atsižvelgiant į neretai gana ženkliai kintančias sąlygas. Kai kurie projektiniai sprendiniai yra strateginio ar rekomendacinio pobūdžio, todėl girininkams yra galimybės ir patiems spręsti parenkant miško kirtimų, atkūrimo būdus.
Kad gerėtų miškotvarkos darbų kokybė, svarbu ir nevilkinti reikalingas keisti miškininkystės teisės aktų pataisas. Šiais metais pradėti rengti miškotvarkos projektai galios iki 2022 metų. Turėkime viltį tais metais minint nacionalinės miškotvarkos šimtmetį neturėti miškuose aptartų problemų.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2013 08 09
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai