Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2013 m. rugpjūčio 16 d.

Generalinio urėdo pavaduotojas: nesutinkame su mums nustatytu pelno rodikliu

ELTA, 2013-08-12

Būtent dėl kritusių kainų valstybiniam miškų sektoriui kilo sunkumų įgyvendinant nustatytus pelningumo rodiklius. Anot G. Visalgos, Vyriausybės iškelti tikslai yra pernelyg ambicingi. Generalinio urėdo pavaduotojas tikina, kad aklai siekdama pelno rodiklių, Lietuva greitai prarastų geriausiai miškus tvarkančios valstybės statusą, o urėdijos negalėtų tiekti konkurencingos produkcijos.
- Audituoti 2012-ųjų ir išankstiniai šių metų pirmojo ketvirčio valstybės įmonių duomenys rodo, kad dėl krintančios apvaliosios medienos kainos mažėja miškų urėdijų pajamos. Ar galėtumėte paaiškinti, kas nulemia medienos kainų pokyčius?
- Teigti, kad jau antrus metus iš eilės krinta medienos kaina, negalima, nes tokios tendencijos nėra. Geriau tai reiktų įvardinti kaip apvaliosios medienos kainų svyravimus, kurie iš esmės turi augimo požymių.
Puiki iliustracija galėtų būti miškų urėdijų vidutinės parduotų medienos sortimentų kainos pagal metus: 2009-aisiais, pasaulinės krizės metais, jos tesiekė 86 Lt/kub. m, vėliau, 2010-aisiais, jos jau buvo 110 litų, o 2011 metais - net 140 Lt/ kub. m. Pernai kainos smuktelėjo iki 126 Lt/ kub. m, galiausiai, per pirmąjį šių metų pusmetį, vėl pradėjo didėti iki 131 Lt/ kub. m.
Viena iš tokio nepastovumo priežasčių yra tai, kad miškų urėdijos didžiąją dalį medienos parduoda šalies perdirbėjams. Jų paruošti medienos gaminiai yra eksportuojami, mat Lietuvoje jų poreikis nėra didelis. Gyvenant rinkos sąlygomis, susidarė savotiška kainų grandinė: dėl konkurencijos ar poreikio svyravimų pasikeitus medienos gaminių kainoms užsienyje, Lietuvos medienos perdirbėjai ir tiekėjai didina ar mažina savo siūlomas kainas ir miškų urėdijoms.
Norėčiau pabrėžti, kad vertinant dešimties metų laikotarpį, miškų urėdijų medienos pardavimai įmonėms, eksportuojančioms medieną, sumažėjo 300 proc., o pagamintos apvaliosios medienos eksportas iš valstybinių miškų tebuvo 12 proc. Šis medienos kiekis buvo daugiausiai popiermedžiai, kurie Lietuvoje neapdirbami.
- Kokios įmonės yra didžiausios medienos pirkėjos? Ar yra kažkokių reikšmingų pokyčių šioje rinkoje?
- Didžiausi medienos iš valstybinių miškų pirkėjai yra UAB "Swedspan Girių Bizonas", "Stora Enso Lietuva", "Juodeliai", "GKF" ir "Likmerė".
Vienas reikšmingesnių pokyčių - moderniausio pjautinės medienos apdirbimo cecho Baltijos šalyse statyba. Plėsdama savo veiklą, UAB "Juodeliai", šiuo metu dirbanti Kalvarijoje bei Kazlų Rūdoje, jį pradėjo statyti praėjusių metų pabaigoje.
Generalinės miškų urėdijos iniciatyva mūsų šalies perdirbėjai daugybę metų buvo skatinami sudaryti ilgalaikes sutartis, kurios yra pagrindinis žaliavos užsitikrinimo garantas dešimčiai metų į priekį. Šiuo metu jų sudaryta didesnei pusei visos parduodamos apvaliosios medienos.
- Audito duomenimis, urėdijoms nepavyksta sumažinti savo veiklos kaštų ir padidinti efektyvumo. Kodėl?
- 2012-aisiais bendros miškų urėdijų išlaidos sudarė 473 mln. litų ir, palyginti su praėjusiais metais, jos sumažėjo 7,9 proc. Tačiau daugiau mažinti savo veiklos išlaidų neturime galimybės.
Pažymėtina, kad miškų urėdijų mokami mokesčiai nuo 2009-ųjų išaugo 70 proc. Pavyzdžiui, mokestis už gamtos išteklius išaugo tris kartus, ir jis 600 proc. viršija kitų įmonių mokamus mokesčius už gamtos išteklius - durpes, smėlį, žvyrą, dolomitą ir panašiai.
Bendra miškų urėdijų į valstybės biudžetą mokama veiklos, pelno ir kitų mokesčių suma sudaro 42 proc. nuo bendrųjų pajamų - tai yra didžiausias procentas ne tik tarp Lietuvos valstybės įmonių, bet ir tarp aplinkinių šalių miškininkystės įmonių.
- Kokioms urėdijų funkcijoms reikalingas didžiausias finansavimas? Į kokias sritis daugiausiai investuoja miškų urėdijos?
Miškų urėdijos pernai daugiausiai investavo į miškingumo didinimą, priešgaisrinę apsaugą, laukinės gyvūnijos gausinimą ir panašiai. 43,8 proc. visų investicijoms skirtų miškų urėdijų lėšų skyrėme medienos ruošai. Iš viso praėjusiais metais kapitalinėms investicijoms panaudojome 51 mln. litų nuosavų lėšų.
- Išankstiniais duomenimis, šie metai urėdijoms yra sėkmingesni, nes auga parduotos apvaliosios medienos apimtys. Kas nulėmė išaugusias pardavimo apimtis? Ar tai - natūraliai susiklosčiusi situacija?
- Apvaliosios medienos, parduodamos iš valstybinių miškų, apimtys išlieka tos pačios, kadangi miškų urėdijos kasmet kerta pagal Vyriausybės patvirtintą metinę pagrindinių miško kirtimų ir aplinkos ministro patvirtintą tarpinių miško kirtimų normą. Šie kiekiai negali būti viršijami.
Viena priežasčių, dėl ko šie metai urėdijoms yra sėkmingesni, yra tai, kad 2012-asiais buvo įdiegta elektroninė medienos pardavimo sistema. Per ją parduodama didžioji dalis valstybiniuose miškuose pagamintos apvaliosios medienos. Analogų šiai sistemai Lietuvoje nėra - taikant bankinį apsaugos lygį, automatiškai per labai trumpą laiką nustatomas medienos pirkėjas, pasiūlęs aukščiausią kainą.
Be to, ši sistema yra visiškai skaidri, mažinanti tiek verslininkų, tiek miškininkų darbo sąnaudas. Visa prekyba vyksta turint tik interneto prieigą ir stebint kompiuterio monitorių. Elektroniniu būdu išsiuntę pasiūlymus, įmonių atstovai nustatytą valandą pamato, kokiose urėdijose kokius kiekius medienos galės nusipirkti. Visą darbą atlieka kompiuteris, miškų urėdijų pardavimo specialistams belieka paruošti sutartis.
Pirkėjams ši sistema taip pat labai patogi - visose urėdijose aukcionai paprastai vyksta tuo pat metu, tad išspręstas klausimas dėl darbuotojų. Ankščiau reta verslo įmonė galėjo sau leisti dalyvauti visose vokų atplėšimo procedūrose, o nedalyvaujant visuomet galėjo atsirasti abejonių dėl konkursų skaidrumo.
- Kokių strateginių žingsnių ketina imtis Generalinė miškų urėdija, siekdama pagerinti veiklos rezultatus ir išpildyti valstybės nustatytą metinį grąžos rodiklį?
- Vyriausybė 2012-ųjų gruodį priėmė nutarimą ir patvirtino miškų urėdijų siektiną vidutinį metinį konsoliduoto valstybės įmonių miškų urėdijų grynojo pelno rodiklį, ne mažesnį kaip 97 mln. litų. Buvo numatytas 6,4 proc. pelningumas.
Akivaizdu, kad Vyriausybė 2013-2015 metams valstybinių miškų ūkio sektoriui iškėlė pernelyg ambicingus reikalavimus, kuriuos įgyvendinant miškų urėdijos negalėtų užtikrinti Miškų įstatyme joms nustatytų funkcijų.
Pagrindinės miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų apimtys sumažėtų iki minimalių, be to, dėl galimo energetinių išteklių, perkamų paslaugų ir prekių brangimo urėdijos gali neturėti pakankamai lėšų vykdyti pagrindinius miško tvarkymo darbus. Dėl to tektų mažinti išauginamų miško sodmenų skaičių, vidinės miškotvarkos projektuose numatytus miškininkystės darbus, netvarkyti europinės svarbos saugomų teritorijų (Natura 2000) objektų miškuose.
Yra reali grėsmė, kad dėl šių priežasčių nebus panaudota didelė dalis Europos Sąjungos paramos, skiriamos miškų ūkiui per Kaimo plėtros programą. Nevykdant Lietuvos miškingumo didinimo programos ir suplanuotų miškininkavimo priemonių, iškiltų pavojus, kad bus sustabdyti urėdijoms išduoti tarptautiniai FSC miškų tvarkymo sertifikatai. Dėl to šalies medienos perdirbimo įmonės nebūtų aprūpintos sertifikuota žaliavine mediena, o jų produkcija taptų nekonkurencinga eksporto rinkose.
Generalinė miškų urėdija jau paruošė Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo siūloma vidutinį metinį konsoliduoto valstybės įmonių miškų urėdijų grynojo pelno rodiklį sumažinti iki 82 mln. litų. Tai leistų miškų urėdijoms užtikrinti kokybišką veiklą ir išvengti šių problemų.
- Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi Eltos korespondentė Simona Meidutė.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2013 08 16
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai