Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2013 m. rugpjūčio 26 d.

Miškas prasideda nuo sėklos

Ekonomika ir visuomenė
2013, 8(149)
Solveiga Potapovienė

Kad ir koks urėdijai būtų svarbus miško kirtimas, medienos pardavimas, poilsiaviečių įrengimas, miško apsauga nuo kenkėjų ir gaisrų, ne mažiau svarbus yra miško sodmenų išauginimas miškams atsodinti bei įveisti. Neveltui miškininkai mėgsta priežodį – „miškas prasideda nuo sėklos“. Mažeikių miškų urėdijoje yra apie 100 ha miško sėklinių objektų: du genetiniai draustiniai – eglės ir pušies, sėkliniai medynai – juodalksnio, beržo, pušies ir eglės, sėklinės plantacijos - eglės, pušies ir juodalksnio, uosio bandomieji želdiniai.
Visus eglės sodmenis Mažeikių urėdijos miškininkai išaugina iš sėklinėje plantacijoje surinktų sėklų. Eglės sėklinė plantacija dera maždaug kas 7 metai. Paskutinį kartą eglės sėklas urėdijos miškininkai rinko 2008 metais. Dabar turi sukaupę 600 kg sėklų, todėl dalį sėklų parduoda.
Jau dera pušies sėklinė plantacija, iš kurios kasmet surenkama apie 15 kg sėklų, todėl mažeikiškiai miškininkai tikisi, kad ir pušies sodmenis greitu metu augins tik iš sėklinėje plantacijoje surinktų sėklų.
Juodalksnio, beržo sėklos Mažeikių miškų urėdijoje surenkamos iš sėklinių medynų, ąžuolo – iš I-osios selekcinės grupės medynų.

Medyno nauda – ateinančioms kartoms

Greitai bus 40 metų, kai Mažeikių miškų urėdijoje buvo parinktas plotas, į kurį susodintos pušys iš beveik pusšimčio geografinių vietovių. Mažeikių miškininkams šį medyną tenka prižiūrėti taip pat, kaip ir ūkinių miškų masyvus. Nežinodamas ką iš tiesų slepia šios pušys, važiuotum ir pravažiuotum. Tik mokslininkų palikti žymekliai ant kamienų ir informacija lentelėse paaiškintų, koks čia pušynas į dangų stiebiasi.
„Čia buvo pasodinta 8,9 ha pušelių, – pasakoja Augustas Lemežis, Mažeikių miškų urėdijos Miško želdinimo ir apsaugos inžinierius. – Iš pradžių čia viskas buvo aptverta apsaugai nuo žvėrių. Kai želdiniai ūgtelėjo, tvorą nuėmėme – ji savo paskirtį atliko. Sėklos buvo imtos iš trijų Lietuvos urėdijų – Mažeikių, Kazlų Rūdos ir Prienų, kiti geografiniai rajonai buvo pasirinkti iš buvusios Sovietų Sąjungos europinės dalies iki Uralo. Vienas barelis įveistas iš Vakarų Sibire surinktų sėklų. Fizinį darbą nudirbo Mažeikių miškų urėdija, o kuravo mokslinis bendradarbis, dr. Eugenijus Barniškis – labai griežtas, reiklus, kiekvienais metais čia apsilankydavo. Jo prižiūrimi medyną ir auginome. Priežiūros labai daug reikėjo, žolė stipriai augo - nors ir smėlis, bet žemė derlinga“.
Praėjus 15 metų, 1990 m. buvo atliktas pirmasis sėjinukų įvertinimas, prisimena Augustas Lemežis. Nustatyta, kad geriausiai auga pušaitės iš Gardino, Kalūgos ir Mogiliovo geografinių vietovių. Vietinės pušaitės liko kažkur per vidurį, o blogiausiai prisitaikė Peterburgo ir Baškirijos pušys.
Dar po 20 metų įvertinimas patikslintas – patikrinta, ar tikrai pušelės nežuvo, patvirtintos naujos priemonės. 2007 m. mažeikiškiai atliko sanitarinį šio sklypo kirtimą – iškirto stipriai atsilikusio augimo medžius. Žiūrint į mišką net nematytum, kad čia kažkas daryta – iš hektaro iškirsta ne daugiau 5-6 kubų. Kirtimas buvo labai neintensyvus. Dabar, anot Augusto Lemežio, vėl reikėtų bandyti įvertinti. Betgi miškininkai ir plika akimi mato, kad prasčiausios pasiliko Baškirijos pušys: skersmuo niekuo nesiskiria nuo mūsiškių, bet jos žymiai atsilieka aukščiu. Iš kokių regionų pušys geriausiai auga, parodys detalus tyrimas.
Mokslininkai iš tokių bandomųjų želdinių, kaip Mažeikių miškų urėdijoje, pirmiausiai gauna ūkinės informacijos: kokios kilmės, iš kur sėklos būtų geriausiai atsivežti ir auginti Lietuvoje, įvertinant produktyvumo, kokybės, ligų atsparumo aspektais. Vertinamos klimato anomalijos – kaip šiaurinės ir pietinės kilmės rūšys reaguoja į atšilimą, atšalimą. Taip pat mokslininkams labai svarbu nustatyti medžių paveldėjimo laipsnį. Kaip žmonės paveldi išvaizdą, sveikatą, taip ir medynai viską susirenka iš protėvių: stiebo kreivumą ar lygumą, šakotumą, lajų formą, net medienos kokybę. Visa ši informacija keliauja iš kartos į kartą. Todėl tokie bandomieji želdiniai, tiksliau, informacija, kurią gaus dešimtmečiais juos stebintys mokslininkai, o ateityje ir miškininkai, yra nepaprastai reikalinga ir vertinga.
Mažeikių miškininkų puoselėjamoms pušims yra maždaug keturiasdešimt. Išsamiai informacijai gauti teks palūkėti dar daugiau nei 60 metų. Visoje Lietuvoje, galima sakyti, tik miškininkai savo darbus planuoja mažiausiai pusšimčiui metų į priekį ir nesivaiko vienadienės naudos.

Gelbsti nykstančius uosynus

Prieš 20 metų Lietuvoje, taip pat kaip ir visoje Europoje, pradėjo džiūti uosiai. Specialistams vėjais nuėjo keli dešimtmečiai, mokslininkai, deja, taip ir neįstengė pažaboti šios negandos. Visos be išimties uosių populiacijos Lietuvoje yra pažeistos grybo Chalara fraxinea - ligos, kuri nupūdo uosių šaknis ir pražudo medžius. Kol mokslininkai intensyviai ieško vaistų šiai uosių ligai gydyti, miškininkai bandomųjų želdinių plotuose bando išauginti atsparius uosių džiūties sukėlėjui genotipus. Tais pačiais 2006 m., kada nustatytas uosių džiūties sukėlėjas šalyje, dr. Alfo Pliuros iniciatyva pradėtos veisti uosių sėklinės plantacijos. Bandomieji želdiniai įveisti iš 14 Europos ir 10 Lietuvos populiacijų. Iš jų paimta 50 atsparių genotipų, kurie ir pasodinti sėklinėse plantacijose.Vienas iš 6 bandomųjų uosių želdinių šalyje įveistas Mažeikių miškų urėdijos Kruopių girininkijoje.
Kruopių girininkė Stefanija Jurevičienė sykiu su Mažeikių urėdijos vyriausiąja miškininke Eligija Panoviene, apžiūrėjusios pernykščius uosių sodinukus, pastebi, kad dalis uosiukų pažeisti. Tačiau uosiukų prigijimas, anot girininkės Stefanijos Jurevičienės, visai neblogas – iki 90 proc., tik kai kurie auga nestandartiniai – su dviem, trim viršūnėmis. Tačiau miškininkė tikisi, kad pavyks išgelbėti uosius - dalis medžių išaugs gražūs ir tiks ateities uosynams.
Mažeikiškiai miškininkai stropiai prižiūri sodinukus, kad juos nenustelbtų žolės. Matyti, kad apie kiekvieną medelį buvo apeita – žolė tikrai nešienauta. Girininkė Stefanija Jurevičienė sutinka, kad galima dirbti ir mechanizuotai – su trimeriais šienauti, tačiau senoviškas žolės apmindymas apie sodinukus Mažeikių miškininkams atrodo patikimesnis, saugesnis mažučiams uoseliams. Per vasarą 2-3 kartus medelį apeina, apmina žolę ir viskas tvarkoje. Nudžiuvę uosiukai kitais keičiami nebus – mokslininkų prisakyta, kad bandomuosiuose želdiniuose kitaip nei miške, papildymo nereikia: kiek išaugs, tiek. Jei sodinukas žuvo – taip turėjo būti.

Augina naujos kartos medynų plantacijas

Anot vyriausiosios miškininkės Eligijos Panovienės, Mažeikių miškų urėdija, kaip ir kitos, vykdo nacionalinę miškų ūkio sektoriaus plėtros iki 2020 m. programą. Vienas iš šios programos uždavinių – plėtoti miškų atkūrimą genetiniu - ekologiniu pagrindu selekciškai vertinga ir kokybiška miško dauginamąja medžiaga, taip pat optimizuoti miško dauginamosios medžiagos auginimą, kad daugialaikėje perspektyvoje rinką būtų galima aprūpinti kokybiškais miško sodmenimis. „Mažeikių urėdijoje eglynai dabar yra sodinami tik iš sėklų, surinktų eglės sėklinėje plantacijoje. Jai jau apie 40 metų, sėklos renkamos maždaug kas 7 metus, nes dažniau eglė ir nedera. Kadangi dabar plantacijos derlingumas jau mažėja, nusprendėme įveisti naujos kartos sėklinę plantaciją. Iškirtome 5 ha plotą – labiausiai išretėjusį dėl eglinio skydamario. Ypač didelė jo invazija buvo 2011 metais,“ - skydamario epidemija tuomet gerokai išgąsdino miškininkus, prisimena vyriausioji miškininkė Eligija Panovienė. Tačiau gamta pati susitvarkė. Žinoma, silpniausios eglės išdžiūvo, bet sėklinė plantacija išliko. Iškirstame 5 ha plote kitąmet bus pasodinta antrosios kartos eglės sėklinė plantacija.
Vienoje kelio pusėje – eglės sėklinė plantacija, kitoje – pušies. Eglės gražios, skarotos, o štai pušys – labai keistos. Juk pušį visi žinome kaip aukštą, dangų remiančią, o čia – nedidukės, į krūmus panašios. Tačiau anot Mažeikių miškų urėdijos medelyno viršininko Kazimiero Unikos, taip ir turi būti. „Pušys keistos todėl, kad sėkliniais metais mes jas genime. O genėjimas yra tam, kad medis pažemėtų – nuo tokio patogiau surinkti sėklas, paplatėja laja, geriau dera, sutvirtėja skeletinės šakos ir vėjas tokių neišlaužia“. Kiek metų šios pušaitės bus pušies sėklinė plantacija? Anot medelyno viršininko Kazimiero Unikos, dvidešimt-trisdešimt metų miškininkai pušaites augins, prižiūrės, genės, kad derlius būtų didesnis. O kai pušys pasens ir derliaus nebebus, miškininkai kurs naują sėklinę plantaciją.


Mažeikių miškų urėdijos sėkliniai objektai

Genetiniai draustiniai
Pušies – Kapėnų girininkijoje, 4,2 ha, įsteigtas 1998 m.
Eglės – Ruzgų girininkijoje, 7,2 ha, įsteigtas 2012 m.
Sėkliniai medynai
Juodalksnio – Papilės girininkijoje, 4,1 ha.
Beržo –Kairiškių girininkijoje, 4,9 ha.
Pušies – Naujosios Akmenės girininkijoje, 7,0 ha.
Eglės – Sedos girininkijoje, 6,7 ha.
Sėklinės plantacijos
Eglės – Kairiškių girininkijoje, 47,3 ha , įveista 1970-1979 metais.
Pušies – Kairiškių girininkijoje, 7,4 ha, įveista 1999 metais.
Juodalksnio – Žerkščių medelyne, 1,8 ha, įveista 2011 metais.
Bandomieji želdiniai
Uosio – Kruopių girininkijoje, 1,2 ha.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2013 08 26
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai