Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2013 m. rugsėjo 23 d.

Pirmojo pusmečio sanitarinės būklės apžvalga valstybiniuose miškuose

„Mūsų girios“, 2013/08
Kęstutis Grigaliūnas, Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus
vyriausiasis specialistas

Lietuvos valstybiniuose miškuose 2013 m. pirmą pusmetį naujai užregistruota ir iš ankstesnio apskaitos periodo buvo likę vabzdžių, ligų sukėlėjų, žvėrių, abiotinių ir kitų faktorių pažeidimų 26360 ha. Atlikus reikiamas priemones židiniai likviduoti 13964 ha, dėl gamtinių priežasčių pažeidimai išnyko 2605 ha, kitam apskaitos periodui liko 9791 ha pažeidimų (metų pradžioje buvo 12945 ha).

Medžių lajų kenkėjų metų pradžioje likusių ir naujai užregistruotų židinių buvo 1448 ha. Druskininkų miškų urėdijoje nuo 2012 m. likęs 890 ha pušinių verpikų židinys, kurio būklė ir mastas paaiškės atlikus detaliąsias kenkėjo apskaitas šių metų rudenį. Septynių miškų urėdijų eglynuose kenkė netikrasis eglinis skydamaris (215 ha). Antram pusmečiui liko 122 ha skydamario pakenktų eglynų. Vidurio ir Rytų Lietuvoje ypač gausiai skraidė ir lapus graužė paprastasis grambuolys – pažeidimai fiksuoti 305 ha miškų. Labiausiai nukentėjo ąžuolynai Raseinių, Dubravos, Ukmergės miškų urėdijose. Bet birželio pabaigoje pažeisti ąžuolai išaugino naujus lapus ir pažeidimai tapo sunkiai pastebimi. Jaunus (20-25 metų) eglynus aktyviai puolė eglinis pjūklelis: židiniai fiksuoti 23 ha, o paskiri pažeidimai pastebėti visoje šalyje.

Medžių liemenų kenkėjai pažeidė 3649 ha miškų (iš 2012 m. buvo likę 59 ha). Atlikus ūkines priemones, likviduota 3378 ha židinių, 270 ha liko antram pusmečiui. Didžiąją dalį pažeidimų sudarė eglių liemenų kenkėjai (3332 ha), iš kurių gausiausias žievėgraužis tipografas. Lyginant su 2012 m. pirmu pusmečiu, žievėgraužio židiniai išaugo daugiau nei 1,5 karto.
Miško želdinius bei žėlinius labiausiai niokojo pušiniai straubliukai (239 ha) ir grambuolių lervos (57 ha).

Medžių grybinės ligos registruotos 5773 ha miškų (apie 22 proc. visų židinių ploto). Atlikus ūkines priemones, 1586 ha jų židiniai likviduoti, o 318 ha sunyko dėl gamtinių priežasčių. Veikiančių židinių liko 3868 ha. Didžiausius šių ligų židinius ir toliau sudaro chroniškos ligos: džiūstantys uosynai (2482 ha), drebulinės pinties pažeisti drebulynai (2192 ha), šakninės pinties pažeisti pušynai (501 ha).
Žvėrys pažeidė 5902 ha miškų (apie 22 proc. visų pažeidimų). Atlikus ūkines priemones, pažeidimai pašalinti 859 ha, dėl gamtinių priežasčių sunyko 1798 ha, antram pusmečiui liko 3246 ha pažeidimų (metų pradžioje buvo 3139 ha). Pagrindiniai žalos darytojai yra elniniai žvėrys (5403 ha) ir bebrai (461 ha).

Abiotinių ir kitų veiksnių sukelti pažeidimai užregistruoti 9293 ha (iš 2012 m. likę 3320 ha). Tai pirmas pagal gausumą miškus žalojantis faktorius (apie 35 proc. visų židinių). Atlikus ūkines priemones, padariniai likviduoti 7907 ha, dėl gamtinių priežasčių jie išnyko 64 ha, antram pusmečiui nesutvarkytų židinių liko 1322 ha. Daugiausia (beveik 98 proc.) šios kategorijos pažeidimų tradiciškai sukėlė vėtros: įvairiu intensyvumu mišką išvertė ir išlaužė 9076 ha plote apie 153 tūkst. ktm medienos.

Sanitariniu požiūriu nepalankiausia padėtis 2013 m. antrąjį pusmetį numatoma pusamžiuose, brandžiuose ir perbrendusiuose eglynuose. Dalis šių medynų dar ne visai atsigavę nuo netikrojo eglinio skydamario pažeidimų ir bus jautrūs žievėgraužio tipografo atakoms.

 

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2013 09 23
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai