Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2013 m. rugsėjo 23 d.

Gaisrų stebėjimo sistema spėjo atsipirkti su kaupu

„Lietuvos rytas“
Egidijus SALADŽIUS

Penktadienį Kauno muzikiniame teatre, o šeštadienį – pačiose urėdijose buvo minima Miškininko diena. Miškų sergėtojai turi kuo pasidžiaugti: kasmet ugnies nusiaubiami plotai – vis mažesni.

Šiaip tikimybė Lietuvos miškuose kilti gaisrams yra didelė: 40 procentų visų miškų yra didelio, 23 procentai – vidutinio, 37 procentai – mažo gamtinio degumo. Tačiau dėl gerai organizuotos priešgaisrinės apsaugos miško gaisrai neišplinta ir dideli plotai neišdega.

Per šiuos metus užregistruota 118 miško gaisrų 23,74 hektarų plote. Pernai šalyje buvo užregistruota 80 miško gaisrų 20,28 hektarų plote. Pasak Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos generalinio urėdo pavaduotojo Petro Kanapienio, vidutinis gaisro plotas akivaizdžiai mažėja sulig kiekvienais metais.

Tai turėjo įtakos keletas veiksnių. Pavyzdžiui, dar prieš dešimtmetį miškininkai ėmė agituoti ūkininkus ir kaimo gyventojus nedeginti pavasarį pernykštės žolės, o verčiau ją nupjauti dar rudenį. Nemenkos įtakos turėjo ir sprendimas mažinti išmokas dėl suprastėjusios agrarinės būklės.

„Matome, kaip toks darbas duoda vaisių: pavasarinių gaisrų, kuriuos sukelia deginama žolė, kasmet vis mažėja“, -- džiaugėsi P.Kanapienis.

Generalinio urėjo pavaduotojo nuomone, bene labiausiai miškininkams padėjo prieš keletą metų įrengta automatinė gaisrų stebėsenos sistema.

„Anksčiau bokšte sėdintis sargas pastebėdavo dūmus kažkur už Onutės trobos, kol paskambindavo, kol išaiškindavo koordinates, o dar pasirodydavo, kad pakeliui yra nepervažiuojamas griovys, tai ugnis ir išplisdavo. Dabar viskas iš stebėjimo kamerų gaunama automatiškai, kompiuteryje iškart matyti gaisro židinys bei geriausias kelias jo link.

Būtent tai ir lėmė, kad išdega vis mažesni plotai. Juk gerokai sutrumpėjo laikas nuo ugnies užfiksavimo iki jos užgesinimo“, -- aiškino P.Kanapienis.

Automatinė gaisrų stebėsenos sistema įdiegta maždaug pusėje labiausiai degių Lietuvos miškų – 24 urėdijose ir Kuršių Nerijos nacionaliniame parke. Tačiau ketinama ją po truputį plėsti ir kitose teritorijose.

„Galbūt įrengti tas kameras urėdijos imsis ir už savo lėšas, nes tai ilgainiui atsiperka. Juk nebereikia išlaikyti 3-4 pamainomis dirbančių ir archajinių būdu iš bokštelio besidairančių sargų. O ką ir kalbėti apie didesnį tokios sistemos efektyvumą“, -- sakė generalinio urėdo pavaduotojas.

* * *
Viršūninių gaisrų šįmet nepasitaikė

Miško gaisrai skirstomi į žemutinius (kai dega miško paklotė, trakas) viršūninius (kai dega ir medžių lajos) bei požeminius (kai dega durpingas dirvožemio sluoksnis). Šįmet viršūninių miško gaisrų nebuvo, dauguma kilusių gaisrų buvo žemutiniai ir tik vienas požeminis gaisras (užėmęs tik 0,01 ha plotą).

Pagrindinės šiųmečių gaisrų priežastys – neatsargus miško lankytojų elgesys su ugnimi (70,3 proc.), pavasarinis pernykštės žolės deginimas (5,1 proc.), miško ruoša (1,7 proc.), autotransportas (0,8 proc.). Be to, užfiksuoti 7 padegimai (6,8 proc.), o 16 gaisrų (13,6 proc.) priežastys nežinomos arba tiriamos).

Dažniausiai miško gaisrai kyla pavasarį, kai deginama žolė, ir kai prasideda miško gėrybių rinkimas: uogavimai ir grybavimai. Neatsargiai žmogaus numesta nuorūka įplieskia didžiulį gaisrą, ypač sausros metu. Kita gaisrų kilimo priežastis yra poilsiavimas gamtoje: laužų kūrenimas, kepsnių kepimas. Gaisrai veikia daugelį miško gyvenimo procesų, iš jų ir miško formavimą.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2013 09 23
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai