Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2013 m. spalio 11 d.

Miškininkai netiki medienos perdirbėjų ašaromis

Saulius Tvirbutas
www.kauno.diena.lt

Medienos perdirbėjai žeria kaltinimus valstybei, kad didelė dalis kertamų miškų iškeliauja į užsienį ir vietos gamintojams trūksta žaliavos. Miškininkai savo ruožtu pateikia kitokius skaičius, kurie rodo, kad iš valstybinių miškų gautos apvalios medienos eksportas per pastarąjį dešimtmetį nuolat mažėjo ir yra pats mažiausias Baltijos šalyse. Be to, perdirbėjai žaliava gali apsirūpinti sudarydami ilgalaikes sutartis su urėdijomis.

Konkuruoja su kinais?

Žiniasklaidoje pasirodė ne vienas medienos perdirbėjų komentaras, kad šalyje jau trūksta medienos. Tiesa, tokie komentarai kartojasi jau ne pirmus metus, kai artėja pusmetiniai apvaliosios medienos pardavimo konkursai urėdijose.

Pasak perdirbėjų, šalies valdžia tik verčia urėdijas didinti pajamas, nepaisant kitų interesų, ir taip kenkia vietos gamintojams.

Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos "Lietuvos mediena" direktorius Raimundas Beinortas sako, kad pastaruoju metu padidėjo eksportas į Lenkiją, Latviją, o daugiausia – į Kiniją, kurios perdirbėjai tapo didžiausi Lietuvos gamintojų konkurentai dėl žaliavos. "Mes stebime situaciją ir matome, kas darosi miškų sandėliuose: atvežami jūrų konteineriai, pakraunami, vežami į uostus ir gabenami į Kiniją", – teigė jis.

Skundžiasi žaliavos trūkumu

Pasak R.Beinorto, tokia situacija, kai dėl lietuviškos medienos tenka konkuruoti su užsienio gamintojais, kenkia vietos gamintojams. "Nemaža dalis lentpjūvių nedirba visai arba dirba labai epizodiškai – įjungiamos tik tada, kai pavyksta nupirkti vieną kitą miškavežį medienos. Didžiosios lentpjūvės dirba trečdaliu pajėgumų, dėl to negali nei planuoti, nei galvoti apie investicijas", – tvirtino R.Beinortas.

Jo nuomone, išveždama žaliavą, o ne šalyje pagamintus produktus, valstybė praranda daug daugiau pajamų, nei surenka mokesčių iš urėdijų. "Padidėjus darbo krūviui, perdirbimo įmonėse būtų sukuriama daugiau darbo vietų, taip pat turėtume biokuro iš gamybos atliekų", – argumentavo R.Beinortas.

Nori sąlygų kaip pas kaimynus

Perdirbėjai piktinasi, kad Vyriausybė tik žada gerinti perdirbėjų situaciją, bet realių veiksmų nesiima, nors jau parengtos jiems palankios Miškų įstatymo pataisos. "Deja, tos pataisos buvo užregistruotos metų pradžioje, bet neperžengė komitetų slenksčio. Kol kas turime tik Vyriausybės vadovo pažadą, kad projektas neįstrigs ir perdirbėjų situacija pagerės", – tikisi R.Beinortas.

Jie pavyzdžiu rodo į kaimynines valstybes. "Latvijoje apvaliąją medieną iš valstybinių miškų perka apie 20 įmonių, – sakė R.Beinortas. – Tai tam tikras klubas, kuris medieną pasidalija sutarta kaina. Likusios medienos jie nusiperka Lietuvoje. Jiems visiškai nesvarbu, už kokią kainą pirkti likutį, nes bendra kaina galiausiai tampa priimtina."

Eksportuojama mažai

Miškininkai pateikė statistiką, kuri rodo kitokią situaciją. Pasak Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos generalinio miškų urėdo pavaduotojo Gintaro Visalgos, valstybinių miškų medienos eksportuojama ne tokiais kiekiais, kaip skelbia perdirbėjai. "Didžioji valstybiniuose miškuose gaunamos apvalios medienos dalis lieka Lietuvoje, o eksportuojama viso labo tik maždaug 12 proc. Dažniausiai nutylima, kad apie 40 proc. lietuviškos apvalios medienos eksportuojama po kirtimų privačiuose miškuose", – tvirtino jis. G.Visalga taip pat akcentavo, kad šis medienos kiekis daugiausia buvo popiermedžiai, kurie Lietuvoje neapdirbami. Taip pat nutylima, kad iš privačių miškų eksportui atitenka apie 40 proc. medienos, taigi keturis kartus daugiau nei iš valstybinių.

Pasak G.Visalgos nuo 2001 m. išvežamos medienos kiekiai sumažėjo beveik triskart – nuo 941 tūkst. kub. m iki 341 tūkst. kub. m. "Baltijos šalyse tai mažiausias rodiklis. Latvijoje ir Estijoje eksportuojama kelis kartus daugiau valstybinių miškų medienos", – tvirtino generalinio miškų urėdo pavaduotojas.

Žala vidutiniam verslui

G.Visalga pastebi, kad norintys keisti sistemą perdirbėjai iš tiesų siekia sumažinti pirkėjų skaičių ir išstumti iš rinkos mažuosius verslininkus. "Keletas stambiųjų bando primesti Latvijos modelį, kuriame yra tik 20 pagrindinių medienos pirkėjų, – kalbėjo G.Visalga. – Lietuvoje valstybinių miškų mediena parduodama 720 registruotų pirkėjų, nediskriminuojant nei smulkiųjų, nei stambiųjų gamintojų. Tad kur pirktų medieną 700 likusių mažesniųjų gamintojų?"

G.Visalga įsitikinęs, kad žaliavos trūkumo gamintojai nepajaustų, jei sudarytų ilgalaikes sutartis su urėdijomis.

Pažymėtina, kad praėjusiuose aukcionuose perdirbėjai nenupirko visos pasiūlytos žaliavinės medienos, tad apie žaliavos trūkumą neverta diskutuoti.

Iškraipytų rinką

Kauno rajone esančios Dubravos ekspirimentinės-mokomosios miškų urėdijos urėdas Kęstutis Šakūnas įsitikinęs, kad perdirbėjų ašaros, esą rinkoje trūksta medienos, yra laužtos iš piršto. "Visi klientai įsigijo norimus kiekius medienos ir, mūsų žiniomis, gamyba nesutriko ir pas pačius stambiausius perdirbėjus", – teigė K.Šakūnas.

Pasak jo, urėdijos sutartis sudaro su Lietuvoje registruotais pirkėjais, o kur po to iškeliauja įsigyta mediena, urėdams nežinoma. "Antra vertus, jei sustabdytume eksportą, būtų iškreipta rinka. Niekas mūsų neapsaugotų nuo stambių pirkėjų susitarimų dirbtinai sumažinti apvalios medienos kainą, o tada urėdijoms būtų sudėtinga išgyventi savarankiškai ir atlikti daug miško tvarkymo darbų, kurie nėra finansuojami valstybės", – aiškino K.Šakūnas.

Urėdas pastebi, kad dabartinė sistema yra skaidri, visi rinkos dalyviai turi vienodas medienos pirkimo sąlygas. "Urėdijose įdiegus elektroninę medienos pirkimo sistemą, tapo dar skaidresnė ir aiškesnė. Kai lieka vis mažiau galimybių mus kuo nors apkaltinti, prasidėjo kalbos apie neva masinį medienos išvežimą iš šalies", – mano K.Šakūnas.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2013 10 11
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai