Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2013 m. lapkričio 27 d.

Tik kompleksinis ūkininkavimas užtikrina tvarią miškininkystę

Daiva Bartkienė
Žurnalas „Miškai“
2013 m. lapkritis

Tarptautinės Miškų valdymo tarybos išduotas miškų tvarkymo sertifikatas įpareigoja miškininkus valstybiniuose miškuose ūkininkauti darniai ir tvariai, atkurti ir gausinti miško išteklius taip, kad nepažeisdami planetos ekologinės sistemos ir po šimtmečio iš savo miškų gautume didžiausią naudą, o visuomenė galėtų džiaugtis jų teikiamomis gėrybėmis ir gaiva.

Miškuose ūkininkauja taupiai

Jurbarko miškų urėdas Faustas Bakys tvirtina, kad tvarią ir subalansuotą miškininkystę užtikrina Lietuvos Respublikos įstatymai, nustatantys ūkininkavimo valstybiniuose miškuose principus, ir Valstybinio miškotvarkos instituto specialistų parengti miškotvarkos projektai.

„Tvarios miškininkystės pagrindas – priauganti mediena. Suskaičiuota, kad 1 ha urėdijos valdomų valstybinių miškų kasmet vidutiniškai priauga 6–7 kub. m medienos. Urėdija iškerta iki 70 nuošimčių prieaugio, bet išgyvename iš kur kas mažesnės apimties kirtimų. Kasmet parduodame maždaug po 110–120 tūkst. kub. m medienos. Likę ištekliai niekur neprapuls, nes miške lieka brandi mediena“, – tvirtina Jurbarko miškų urėdas.

Kirsdami medžius miškininkai iškart galvoja apie miško atkūrimą: rūpinasi, kad nesugadintų kelių, hidrologinių įrenginių, nesuniokotų kirtaviečių ir nepažeistų natūralaus hidrologinio režimo. „Stengdamiesi brangiau parduoti medieną dedame kokybiškesnio miško atkūrimo pamatus. Tik kompleksinis ūkininkavimas gali užtikrinti darnų ir tvarų miško tvarkymą. Jei interesai nutrauktų šią darbų grandinę, pirmiausia nukentėtų miško atkūrimo kokybė, nes tam, ko gero, pritrūktų pinigų“, – įsitikinęs urėdas.

Kirtaviečių nelaiko tuščių

Valstybinius miškus tvarkantys miškininkai neraginami laikosi principo „nukritai medį – pasodink kelis“. Nors Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai reikalauja kirtavietes atsodinti per trejus metus, Jurbarko urėdijos giriose tušti plotai būna kur kas trumpiau.

„Kirtaviečių nelaikome ilgiau nei dvejus metus. Šį pavasarį sodinome mišką visose vienuolikoje girininkijų, rudenį kone 10 ha ąžuolynų įveista Balandinės, Veliuonos, Panemunės girininkijose. Iš viso šiemet atsodinome 270,8 ha miškų, o 40 ha miško įveisėme ten, kur jo niekada nėra buvę“, – sakė Jurbarko miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Edmundas Mačieža.

Daugiau nei 32 tūkst. ha valstybinių miškų valdanti urėdija daug dėmesio skiria miško atkūrimo kokybei. Miškų tvarkymo sertifikatas įpareigoja atsodinti miškuose vietinių rūšių medžius, nes jie geriausiai prisitaikę prie dirvožemio ir klimato sąlygų, todėl atkuriant ir įveisiant naujus miškus sodinami ir spygliuočių, ir lapuočių sodinukai. Grynų pušynų šiemet pasodinta tik 50 ha, daugiausia Viešvilės girininkijoje, kur plyti nederlingi smėlynai. Kitose girininkijose atkurti mišrūs miškai, nes jie yra natūralesni, atsparesni ligoms ir vėjams.

Bręsta sėklų derlius

Miškininkų tikslas – biologinėmis ir selekcinėmis priemonėmis didinti miškų atsparumą ir sveikatingumą. Kas yra selekcija ir kokią naudą ji gali duoti, vokiečių miškininkai žinojo dar prieš karą ir šią patirtį panaudojo sodindami Mažosios Lietuvos miškus. Lietuvos selekcininkai medžių genofondui skiria daug dėmesio, todėl valstybinių miškų urėdijų medelynuose sodinukai auginami tik iš atrinktų medynų, genetiniuose draustiniuose ir sėklinėse plantacijose surinktų sėklų.

Kaip tinkamai užauginti ir surinkti medžių sėklas, daugiausia rūpesčių kelia Kalvelių girininkijos girininkei Irenai Petrošienei. Jos valdose selekcininkai išskyrė du rinktinius juodalksnius, kurių šakelėmis skiepija sėklinių plantacijų sodinukus, šimtametį juodalksnių medyną, 53 ha genetinį pušų draustinį. Kalvelių miškuose auga pušų ir eglių sėklinės plantacijos, o šią vasarą dar pasodintas ir 80 arų sėklinių beržų plotas. Girininkė pažįsta kiekvieną medį ir net gali apibūdinti jo savybes.

1989 m. Valstybinio miškotvarkos instituto specialistai Kalvelių miške išskyrė 53 ha sėklinių pušų genetinį draustinį, kuriame buvo sėklai renkami kankorėžiai. Pastaruoju laiku 120 metų medžiai pradėjo blogai derėti. Pernai iš šio draustinio surinkta tik 200 kg kankorėžių, gauta tik 128 g sėklų. Viešvilės pagrindinės mokyklos jaunųjų miško bičiulių atliktas tyrimas parodė, kad tik 8 proc. sėklų daigios. Šią išvadą patvirtino ir Valstybinės miškų tarnybos Miško sėklų ir sodmenų kokybės skyriaus specialistai. Girininkė su moksleiviais suskaičiavo, kad esant tokiam prastam daigumui iš 128 g sėklų galima išauginti tik 1200 pušies daigų, o 1 ha pušynui pasodinti reikia 5,5 tūkst. sodinukų.

Pasitarę su selekcininkais, miškininkai dabar bando atnaujinti paprastųjų pušų genetinį draustinį. Pernai plynai iškirsta 3,7 ha genetinio draustinio – palikti tik sėkliniai medžiai. Šiuo metu vykdomas 16,8 ha atvejinis kirtimas. „Augavietės nederlingos, nėra žolinių augalų, todėl tikimės, kad iškirstas pušynas atžels iš likusių medžių sėklų ir po kelerių metų turėsime antros kartos genetinį draustinį. Kol šito draustinio neatkursime, kitų plotų neliesime“, – tvirtina I. Petrošienė.

Miškininkės širdis atsigauna nuvažiavus į 1998 m. pasodintą ir puikiai derančią pušų sėklinę plantaciją. Užpernai iš šios plantacijos miškininkai pririnko 6 t kankorėžių, trečdalį jų pardavė. Gražus derlius bręsta ir šiemet.

Biologinė įvairovė nenukenčia

Viešvilės medelyne daugiausia sėjama pušų ir eglių; be ąžuolų, juodalksnių ir beržų, dar auginama klevų, uosių sėjinukų. Šiemet medelyne pirmą kartą pasėta erškėčių, svarainių, kaulenių sėklų, kad pušynų pakraščiuose būtų galima pasodinti nektaringų augalų saleles, kur maisto rastų paukščiukai ir žvėreliai.

Jurbarko miškų urėdijos miško želdinimo inžinierė Danutė Varkojienė tvirtina, kad atkuriant mišką vadovaujamasi miškotvarkos projektu ir Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais, kuriuose nurodyta, kokie medžiai kokiose augavietėse turi būti sodinami. „Niekada nesodiname tik drebulių ir baltalksnių – tai miško piktžolės, kurios užauga pačios“, – tvirtina inžinierė.

Miškininkai teigia, kad biologinė įvairovė, kurią labai stengiamasi išsaugoti, dėl žmonių įsikišimo nenukenčia. Iš 270 ha atsodintų miškų apie 80 ha palikta atželti savaime. „Tai trečdalis šiemet atsodinto miško. Mūsų tikslas – išsaugoti miške viską, kas yra gamtoje. Nelengva tą užtikrinti, kai didžioji dalis kirtaviečių atsodinama dirbtinai, juo labiau kad ir savaime atžėlęs miškas be žmogaus neauga“, – aiškino inžinierė.

Ne viskas skaičiuojama pinigais

Biologinei įvairovei palaikyti kirtavietėse dalis medžių paliekama. Juos nukirtusi ir pardavusi medieną, urėdija kasmet gautų po kelis šimtus tūkstančių litų. F. Bakys ne kartą įsitikino, kad paprastai ūkiškai mąstantys ir valstybinių miškų tvarkymo politikos neišmanantys gyventojai kaltina miškininkus netaupumu. „Lietuvoje biologinės įvairovės kol kas dar tikrai netrūksta, todėl verta pagalvoti, ar ne per brangiai mums tai kainuoja“, – svarsto Jurbarko miškų urėdas.

Jei urėdija viską vertintų tik pinigais, drėgnose vietose turėtų auginti vien beržus arba kitus minkštuosius lapuočius. Jie užauga 2–3 kartus greičiau už ąžuolus, nereikalauja didelės priežiūros, nes beržų nepuola kenkėjai, net miško žvėrys jiems nedaro didelės žalos. Beržo mediena turi didžiulę paklausą ir jos kaina nedaug skiriasi nuo pušies medienos.
„Bet ten, kur galėtų augti beržai, sodiname ąžuolynus, nes ąžuolas yra mūsų nacionalinis pasididžiavimas. Tokias kilnias, nors ir brangiai kainuojančias programas, gali vykdyti tik valstybinės įmonės“, – įsitikinęs urėdas.

Daugiau nei 20 metų Jurbarko miškų urėdijai vadovaujantis F. Bakys tvirtina, kad labai svarbu, kokį požiūrį į mišką yra susidaręs jo savininkams. Jei galvojama tik apie pelną, kokybiško miškų atkūrimo negalima tikėtis. Deja, Lietuvoje yra miškų, kuriuose visiškai neūkininkaujama, todėl gali būti, kad po 50 metų kai kuriose vietose pamatysime, kaip atrodo likimo valiai paliktas miškas.

Nuo to, kokių medžių sėkla į žemę dabar byra, kokie sodinukai leidžia šaknis kirtavietėse ir kaip nuoširdžiai jais rūpinamasi, priklausys, kiek ir kokių miškų mes turėsime ateityje. Tik tvari ir darni miškininkystė gali užtikrinti, kad ir po šimtmečio ąžuolų viršūnės rems dangų, o būsimos kartos Lietuvos miškuose džiaugsis sirpstančiomis uogomis, augančiais grybais, klausysis paukščių giesmių ir sodins savo ąžuolynus.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2013 11 27
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai