Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2013 m. gruodžio 6 d.

Europos miškų konvencijai laikas dar neatėjo

„Mūsų girios“
2013/11 

Nerijus Kupstaitis
Aplinkos ministerijos Miškų departamento
Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas

Ženevoje lapkričio 6-8 dienomis vyko intensyvios diskusijos, bandant susitarti dėl Europos miškų konvencijos. Oficialiai tai vadinosi Tarpvyriausybinio derybų komiteto dėl Teisiškai privalomo susitarimo Europos miškams ketvirtąja pratęsta derybų sesija. Joje dalyvavo 38 šalių delegacijos, įskaitant ir Europos Sąjungos delegaciją.
Europos Sąjungos ir jos šalių narių vardu derėjosi Lietuvos, kaip pirmininkaujančios ES Tarybai, ir Europos Komisijos atstovai.

Ankstesniuose žurnalo „Mūsų girios“ numeriuose jau rašėme, kaip vyko derybos ir kaip ES Tarybai pirmininkaujanti Lietuva rengėsi šiai baigiamajai derybų sesijai. Dabar tik priminsiu, kad derybos dėl Europos miškų konvencijos prasidėjo po 2011 m. Osle įvykusios Europos šalių ministrų, atsakingų už miškus, konferencijos. Būtent šioje Forest Europe proceso konferencijoje ministrai priėmė sprendimą pradėti derybas dėl teisiškai įpareigojančio susitarimo miškų srityje ir įsteigti Tarpvyriausybinį derybų komitetą. 2012-2013 m. iš viso buvo suplanuotos keturios Tarpvyriausybinio derybų komiteto sesijos. Pagal planą derybos turėjo būti užbaigtos iki 2013 m. birželio 30 d., t.y. dar iki Lietuvos pirmininkavimo pradžios. Ketvirtoji (paskutinė) derybų sesija vyko birželio 10-14 d. Varšuvoje, tačiau nepasiekus sutarimo sesija buvo sustabdyta ir nutarta ją pratęsti rudenį Ženevoje. Taigi, tiek teoriškai, tiek ir praktiškai Ženeva tapo paskutine galimybe visoms derybose dalyvaujančioms šalims susitarti dėl galutinio miškų konvencijos teksto, o konkrečiai – dėl likusių nesuderintų dešimties klausimų, iš esmės susijusių su konkrečių Jungtinių Tautų institucijų dalyvavimu, tvirtinant ir administruojant būsimą konvenciją. Žinoma, ne mažiau svarbūs buvo ir kiti nesuderinti klausimai – stebėtojų dalyvavimas, balsavimo teisės, atitikties vertinimo komiteto formavimas ir jo darbo veiklos reglamentavimas ir pats konvencijos pavadinimas. Visi šie nesuderinti klausimai bendrame konvencijos tekste sudarė tik labai mažą dalį, o dėl visų su miškų tvarkymu susijusių klausimų, įskaitant ir tokius, kaip miško sąvokos apibrėžimas, jau buvo sutarta iki tol. Tad derybininkai į Ženevą susirinko nusiteikę gana optimistiškai. 

Oficialiai derybų sesija prasidėjo lapkričio 7 d., bet neformalūs derybose aktyviausiai dalyvaujančių šalių susitikimai ir Europos Sąjungos vidiniai koordinaciniai pasitarimai prasidėjo viena diena anksčiau. Nepaisant to, kad nuo pat šių metų liepos mėnesio pirmininkaujant Lietuvai Briuselyje vykusių visų ES Tarybos miškų ūkio darbo grupės posėdžių metu pagrindinis dėmesys buvo skiriamas pasiruošti šiai derybų sesijai. Pačių derybų metu per tris dienas prireikė dar dešimties koordinacinių pasitarimų, siekiant suderinti bendrą Europos Sąjungos ir jos šalių narių poziciją įvairiais derybų metu iškilusiais klausimais. Žinant tai, kad kiekvieno tokio pasitarimo metu kiekviena iš 28 ES šalių narių turi teisę pareikšti savo nuomonę ar pateikti siūlymus kiekvienu klausimu (ką dažniausiai ir padaro), galima suprasti, kad koordinaciniai pasitarimai truko netrumpai, vyko ir vėlai vakare, ir anksti ryte. Pirmininkavimo komandai teko nelengva užduotis: tų pasitarimų metu konkrečiais klausimais pasiekti sutarimą bent jau Europos Sąjungos viduje, kad būtų galima sugrįžti prie derybų stalo su bendra Europos Sąjungos ir jos šalių nuomone. Dar priminsiu, kad Europos Sąjungos ir jos šalių narių pozicija kiekvienu klausimu laikoma suderinta tik tuo atveju, jei tam pritartų bendru sutarimu visos šalys narės ir Europos Komisija. Jei nors viena šalis narė išreiškia nepritarimą, pozicija laikoma nesuderinta ir negali būti viešai pristatoma.

Didelis darbas sesijos metu vyko ir tarp plenarinių posėdžių, vis tik pačios derybos vyko būtent plenarinių posėdžių metu. Jau pirmojo plenarinio posėdžio metu paaiškėjo, kad derybų šalys dar aiškiau nei iki tol pasidalino į dvi stovyklas, o tų stovyklų pozicijos esminiais instituciniais klausimais viena nuo kitos tik tolsta. Europos Sąjunga, palaikoma Norvegijos, Turkijos, Gruzijos ir Albanijos aiškiai pasisakė už Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizaciją (FAO), kaip pagrindinę Jungtinių Tautų sistemos instituciją, kurios globoje turėtų atsidurti miškų konvencija, o Rusijos Federacija, palaikoma Ukrainos, Kazachstano, Kirgizijos, Serbijos Respublikos, Baltarusijos, Armėnijos, Lichtenšteino ir Šveicarijos, siūlė vadovaujantį vaidmenį suteikti Jungtinių Tautų Europos Ekonominei Komisijai (UNECE).

Sesijai vadovavęs derybų komiteto pirmininkas, pamatęs, jog nuomonės tik dar labiau poliarizuojasi, bandė daugiau laiko ir dėmesio skirti darbui grupėse tarp plenarinių posėdžių. Tam suformuotos dvi darbo grupės; vienai iš jų duoti spręsti iš esmės nesuderinti klausimai, kitai (teisininkų grupei) – suderinto teksto koregavimas teisiniu ir lingvistiniu aspektais. Pirmoji darbo grupė iš esmės apsiribojo instituciniais klausimais.
Kaip jau minėjau, neišspręstų klausimų prieš sesiją buvo dešimt, tačiau sesijos metu derybos iš esmės vyko tik dėl kelių pagrindinių klausimų – kokia Jungtinių Tautų institucija turėtų patvirtinti konvenciją ir vykdyti sekretoriato funkcijas. Ieškodamos kompromiso, visos derybų šalys galiausiai sutarė, kad turi būti jungtinis sekretoriatas, kurį galėtų sudaryti jau minėtos FAO ir UNECE, taip pat Jungtinių Tautų Aplinkosaugos Programa (UNEP). Tiesa, čia nebuvo pritarta Europos Sąjungos siūlymui sekretoriato sudėtyje turėti ir Europos miškų institutą (EFI). Tačiau vardan bendro sutarimo Europos Sąjunga šioje vietoje nusileido. Deja, to nepakako, nes taip ir liko nesutarta, kam turėtų tekti vadovaujantis vaidmuo šiame jungtiniame sekretoriate. Vėlgi Europos Sąjunga ir jos šalys narės, palaikomos Norvegijos ir Turkijos, siūlė vadovaujantį vaidmenį skirti FAO, o Rusijos Federacija, palaikoma jau minėtų derybų partnerių, aiškiai pasisakė už UNECE. Taip derybos aiškiai krypo į aklavietę.

Šioje vietoje reikia paminėti, kad Lietuvos pirmininkavimo komanda kartu su Europos Komisijos komanda visų derybų metu dėjo daug pastangų, siekdama rasti kompromisą, tinkantį visoms derybų šalims. Atsisakydama savo teikiamos pirmenybės FAO, ir siekdama išvesti derybas iš aklavietės, Europos Sąjungos delegacija pasinaudojo dar Briuselyje gauto derybų mandato numatyta lankstumo galimybe ir pasiūlė, kad jungtinis sekretoriatas būtų sudaromas lygiomis teisėmis (on equal footing), o pati miškų konvencija būtų tvirtinama, sušaukiant diplomatinę konferenciją. Nepaisant įvairių trukdymų, Europos Sąjungos delegacijai pavyko šią poziciją suderinti koordinacinio pasitarimo metu ir išsamiai pristatyti kitoms derybų šalims. Tačiau Rusijos Federacija ir ją palaikančios šalys neparodė derybinio lankstumo ir atmetė Europos Sąjungos kompromisinį siūlymą, kartu lyg užsikirtusi plokštelė kartodami, jog nuo savo pirminio pasiūlymo „nesitrauks“. Dar bandydama gelbėti padėtį plenarinio posėdžio metu Šveicarija pasiūlė formuluoti naują derybų paketą UNECE pagrindu, kuriam pritarė Rusijos Federacija ir Ukraina, tačiau nė viena iš šių šalių jokio konkretaus pasiūlymo visos sesijos metu taip ir nepateikė, jokio paketo nesuformulavo.

Nors Europos Sąjunga ir toliau dėjo daug pastangų, neformaliuose susitikimuose ir plenariniuose posėdžiuose siūlė tęsti derybas dėl kitų klausimų, tačiau Šveicarijai, Rusijos Federacijai ir kai kuriems kitiems derybų partneriams nesutikus toliau derėtis, konvencijos projekto tekstas taip ir liko nesuderintas, o likę klausimai net nepradėti svarstyti.
Norvegija pasiūlė organizuoti papildomą derybų sesiją, tačiau tam nepritarė nė viena šalis. Iki paryčių užsitęsusios derybų sesijos pabaigoje nuspręsta nesuderintą konvencijos tekstą pateikti Neeilinei Ministrų Konferencijai, kad ši įvertintų derybų rezultatus ir priimtų atitinkamus sprendimus dėl tolesnių veiksmų. Kitaip sakant, derybos dėl Europos miškų konvencijos laikinai nutrauktos.
Iš pirmo žvilgsnio – rezultatas ne koks. Bet mūsų pirmininkavimo komandos nuomone, kurią patvirtino ir kitų Europos Sąjungos šalių atstovai, Europos Sąjunga šiose derybose padarė viską, ką buvo galima padaryti, ir parodė maksimalų lankstumą siekdama rezultato. O tai, kad Europos miškų konvencijai laikas dar neatėjo, gal ir nėra taip jau blogai. Kaip sakė ne vienas labiau patyręs derybininkas: geriau neturėti jokios konvencijos, nei turėti blogą konvenciją.
Sprendimas leisti įvykiams susigulėti bent keletą mėnesių – iki 2014 m. pirmame pusmetyje numatomos Neeilinės Ministrų konferencijos – gali išeiti tik į naudą, siekiant ateityje turėti kokybišką ir gyvybingą Europos miškų konvenciją.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2013 12 06
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai