Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2013 m. gruodžio 10 d.

Kaip įgyvendinami ąžuolynų atkūrimo užmojai

 „Mūsų girios“
2013/11
Vaclovas Trepėnaitis

Nuo 2003 m. iki 2012 m. ąžuolynų ar medynų su ąžuolais Lietuvoje padaugėjo nuo 35,7 tūkst. ha iki 41,9 tūkst. ha ir jie dabar užima 2 proc. visų šalies miškų ploto. Nacionalinėje miškų ūkio sektoriaus plėtros programoje 2012-2020 m. konstatuota, kad šalies miškuose yra per 20 proc. augaviečių, tinkamų ąžuolynams auginti, ir iki 2020 m. ąžuolynų plotą tikslinga padidinti 0,4 proc. arba iki 2,4 proc. Vykdant 2005 patvirtintą Ąžuolynų atkūrimo programą, nuo 2009 m. miškų urėdijoms nustatomos privalomos ąžuolynų atkūrimo užduotys, kurios patikslintos 2012-2014 m.
Kaip vyksta ąžuolynų plėtra valstybiniuose miškuose, su kokiomis problemomis susiduriama auginant medelynuose ir veisiant miškuose ąžuolus, kokią ateities ąžuolynų viziją įsivaizduoja mokslininkai ir miškų urėdijų miškininkai, diskutuota spalio 16 d. Kauno miškų urėdijoje vykusiame seminare, kurį inicijavo Generalinė miškų urėdija, bei lapkričio 6 d. Aplinkos ministerijos surengtoje pažintinėje išvykoje žiniasklaidos atstovams į ąžuolų sostine vadinamą Kėdainių miškų urėdiją. Pateikiame šiuose renginiuose išsakytų minčių ir nuomonių apžvalgą.

Ąžuolynų mažėjimo stabilizacija ir programiniai atkūrimo siekiai
ASU Miškų ir ekologijos fakulteto profesorius Edvardas Riepšas pranešime priminė, kad prieš 5000-4000 metų Lietuvos teritorijoje vyraujant mišriems plačialapių medžių rūšių miškams, medynai su ąžuolu užėmė apie 30 proc. viso miškų ploto (S. Karazija, 1997 m.). Bet dėl klimato kaitos, besikartojančių džiūčių, didėjančio ūkinio poreikio medienai ir žemdirbystės plėtrai, žvėrių pakenkimų ąžuolynai sparčiai retėjo ir 1991 m. sudarė tik 1,7 proc. visų medynų.
Po Antrojo pasaulinio karo ąžuolynų mažėjimą Lietuvoje bandė stabilizuoti miškininkas M. Lukinas, inicijavęs ąžuolų sodinimą miško želdiniuose. Antai 1945-1949 m. įveista apie 1000 ha želdinių su ąžuolais, 1950-1954 m. – 9 tūkst. ha, 1955-1959 m. – 6,3 tūkst. ha, 1960-1964 m. – 2,2 tūkst. ha, 1965-1966 m. – 200 ha. Iš per tą laiką pasodintų 343,9 tūkst. ha miško želdinių, 18,7 tūkst. ha buvo apskaityti ąžuolo želdinais. Deja, dauguma ąžuolo želdinių sunyko dėl nepakankamos priežiūros ir apsaugos, žvėrių pakenkimų, užmirkusių augaviečių, kitų priežasčių. Todėl nuo 1971 m. iki 1990 m. ąžuolo želdinių veista tik iki 0,4 proc. bendro želdinių ploto.
Ąžuolynų mažėjimui stabilizuoti 1996 m. paruoštas pirmasis jų atkūrimo programos variantas. Miškų urėdijose 1997-2002 m. kasmet buvo įveisiama vidutiniškai po 232 ha želdinių su ąžuolais. Ąžuolynų atkūrimą paspartino Lietuvos miškų institute 2003 m. parengtas Ąžuolynų atkūrimo programos aktualizavimo projektas bei 2005 m. patvirtinta nauja Ąžuolynų atkūrimo valstybiniuose miškuose programa 2009-2021 m., numačiusi padidinti ąžuolynų plotą iki 2,4 proc., kasmet įveisiant po 791 ha.
Generalinės miškų urėdijos Miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vedėjo Dariaus Stonio seminare pateiktais duomenimis, miškų urėdijos 2009-2012 m. privalėjo kasmet ąžuolynų plotą padidinti vidutiniškai 1022 ha, iš jų kasmet atkurti ir įveisti 419 ha želdinių, kai ąžuolas yra vyraujanti medžių rūšis, bei atkurti ir įveisti 507 ha želdinių, kai ąžuolas nėra vyraujanti medžių rūšis (medyno sudėtyje ne mažiau kaip 30 proc. ąžuolų) ir ugdymo kirtimais suformuoti po 96 ha ąžuolų jaunuolynų. Faktiškai 2009 m. miškų urėdijos atkūrė 672 ha, įveisė 110 ha ir suformavo ugdymo kirtimais 60 ha ąžuolų jaunuolynų, 2010 m. atitinkamai – 822 ha, 142 ha ir 103 ha, 2011 m. – 893 ha, 93 ha ir 101 ha, 2012 m. – 812 ha, 154 ha ir 96 ha.
Atsižvelgdama į Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros programoje keliamus uždavinius, Generalinė miškų urėdija šiemet kovą patikslino ąžuolynų plotų 2013-2014 m. didinimo užduotis visoms miškų urėdijoms (numatyta per 2-ejus metus ąžuolynų plotą padidinti 1815,4 ha); daugiausia jų turėtų įveisti Kėdainių (133,4 ha), Kauno (123,3 ha), Alytaus (102 ha), Ukmergės (96 ha), Radviliškio (89,9 ha), Šakių (82,3 ha), Pakruojo (70 ha) miškų urėdijos. Po kelis hektarus ąžuolo želdinių numatyta įveisti ir Druskininkų, Varėnos, Šalčininkų, Kazlų Rūdos miškų urėdijose.
Pateiksime šiek tiek statistikos, kaip ąžuolynų plėtra vyksta Kėdainių ir Kauno miškų urėdijose. Kėdainių miškų urėdas Juozas Girinas seminare įvardino, kad kryptingai atkurti ąžuolynus šioje miškų urėdijoje pradėta 1995 m. Nuo 2002 m. ąžuolynų plotas čia padidėjo nuo 1622,4 ha iki 1838,3 ha arba 215,9 ha. Pagal ąžuolynų atkūrimo programą 2009-2021 m. Kėdainių miškų urėdijoje kasmet turėjo būti atkuriama po 63 ha ąžuolynų.
Pagal rūšinę sudėtį šioje miškų urėdijoje 2003-2012 m. atkuriant ąžuolynus įveista 249,4 ha eglės želdinių ir žėlinių su paprastuoju ąžuolu, 403 ha – ąžuolo želdinių su egle, 125,9 ha – ąžuolo želdinių su kitomis medžių rūšimis ir 12,1 ha grynų ąžuolo želdinių. Nemažai ąžuolo žėlinių yra mišriuose lapuočių jaunuolynuose, kurie ugdymo kirtimais iškeliami į būsimo medyno pagrindinę rūšį. Ąžuolynais atkuriamos išdžiūvusių uosių bei drebulynų, kitų minkštųjų lapuočių kirtavietės.
J. Girinas seminaro dalyviams pateikė ir teorinį modelį, kaip atrodytų ąžuolo želdiniai, juos mišrinant su beržu ir hibridine drebule. Akivaizdu, kad ąžuolas liktų apačioje trečiu po sparčiau augančios hibridinės drebulės laja.
Pernai ąžuolynai Kėdainių miškų urėdijoje sudarė 9,3 proc. visų medynų, o siekiamybė – 17 proc. Pagal medynų amžiaus struktūrą apie 650 ha ąžuolynų čia yra jaunesni nei 10-ies metų, o antra pagal gausumą ąžuolų grupė – 140-ies metų ir senesni. Tokių ąžuolynų čia priskaičiuojama apie 500 ha.
1989 m. miškotvarkos duomenimis, Kauno miškų urėdijoje buvo 1045 ha medynų su ąžuolais (6,4 proc. administruojamų valstybinių miškų), 2003 m. – 1138 ha arba 6,9 proc. (ąžuolynų padidėjo 93 ha). 2004-2008 m. atkurta ir įveista ąžuolynų: kai ąžuolas vyraujanti rūšis (6 dalys ir daugiau) – 108,9 ha; kai ąžuolas nėra vyraujanti rūšis (sudėtyje ne mažiau kaip 30 proc. ąžuolo) – 134,6 ha bei suformuota 64,2 ha jaunuolynų ugdymo kirtimais. 2013 m. numatyta ąžuolynų plotą padidinti 291 ha. Tuomet šioje miškų urėdijoje bendras ąžuolynų plotas turėtų būti 1429 ha arba 8,6 proc. visų medynų, – informavo Kauno miškų urėdijos urėdas Edmundas Kovalčikas.

Ąžuolų genetinio paveldimumo ir sodmenų kokybės svarba
Valstybinės miškų tarnybos Miško sėklų ir sodmenų kokybės skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Laukineitienė seminare pristatė Valstybinės miškų tarnybos Miško genetinių išteklių skyriaus paruoštą „Paprastojo ąžuolo rinktinių medžių gilių katalogą“ (2011 m. derlius). Šio leidinio įvade pažymima, jog geresnių ąžuolų kirtimas ūkio reikmėms lėmė vėlesnių ąžuolynų genetinį prastėjimą ir dabar Lietuvos ąžuolynai nėra labai našūs: iš esamų 41,9 tūkst. ha – 21 tūkst. ha medynų yra II boniteto. Vidutinis metinis ąžuolynų tūrio prieaugis – 6,9 m³/ha, o bendras šalies miškų – 8,2 m³/ ha.
Selekcijos specialistų manymu, būtina didinti ąžuolynų produktyvumą, veisiant daugiau vėlyvosios formos ąžuolų, atsižvelgiant į šakų augimo kampą ir stiebo tiesumą. Ąžuolynų produktyvumas padidėja 5-23 proc. (vidutiniškai – 11,6 proc.), o bendroji ekonominė nauda – 35 proc., kai gilės renkamos tik nuo našių ąžuolų ir išauginami kokybiški sodmenys.
Sudarytame paprastojo ąžuolo rinktinių medžių gilių kataloge galima susipažinti su šešių populiacijų 250 rinktinių medžių surinktų gilių pavyzdžiais. Gilių forma yra būdinga atskiram medžiui, tai yra genetiškai determinuota ir nekinta jo amžiaus eigoje. Atskiriems natūraliems medynams (populiacijoms) būdinga tam tikra gilių sudėtis ir labiausiai juos vienus nuo kitų skiria gilių ilgio rodikliai.
Lietuvoje aprobuoti paprastojo, bekočio ir raudonojo ąžuolo genetiniai objektai. Paprastojo ąžuolo turime 28 miško genetinius draustinius (314,6 ha), 24 sėklinius medynus (399 ha), 599 rinktinius medžius, 8 sėklines plantacijas (53,47 ha). Bekočio ąžuolo atrinktas vienas 5,8 ha miško genetinis draustinis Veisiejų miškų urėdijoje ir 39 rinktiniai medžiai, o raudonojo ąžuolo – tik vienas 5,1 ha sėklinis medynas Alytaus miškų urėdijoje.
Daugiausia ąžuolynų turinčioje Kėdainių miškų urėdijoje paprastojo ąžuolo dauginimui naudojami 7 genetiniai draustiniai (96,2 ha), 3 sėkliniai medynai (27 ha), 103 rinktiniai medžiai, Lančiūnavos girininkijoje įveista didžiausia Lietuvoje sėklinė plantacija (21,07 ha) iš 11 miškų urėdijų surinktų 183 palikuonių klonų bei 156 ha I selekcinės grupės medynų, kuriuose gilių ruoša suderinta su VMT Miško genetinių išteklių skyriumi.
Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, iš 2006-2008 m. įveistų paprastojo ąžuolo 5 sėklinių plantacijų šiemet derėjo Jurbarko, Kaišiadorių ir Kėdainių miškų urėdijose. Pastaraisiais metais gausiausiai paprastieji ąžuolai derėjo 2011 m. – miškų urėdijose surinkta 91,9 t gilių. Šiemet numatyta surinkti 38 460 kg.
J. Laukineitienė taip pat atkreipė seminaro dalyvių dėmesį į miško dauginamosios medžiagos kokybę, jos vertinimo tyrimus. Kaupti miško medžių sėklų atsargas reikėtų tik jų gausaus derėjimo metais (kai vertinama 3-5 balais), o kai derėjimo įvertinimas 1-2 balais, sėklų nerinkti. Ji priminė, kad Miško dauginamosios medžiagos ruošimo kortelės turi būti pildomos kiekvieną sėklų ruošos dieną per visą jų paruošų laiką, jas pasveriant ar suskaičiuojant (pvz., maišais, dėžėmis) ir įrašant šiuos duomenis kortelėje. Pagrindinis miško dauginamosios medžiagos dokumentas yra kilmės sertifikatas. Parduodant arba perduodant miško dauginamąją medžiagą, pardavėjas privalo pateikti pagrindinio miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato patvirtintas kopijas; prie kiekvienos siuntos pakuotės (taros) pritvirtinti etiketę, kurioje nurodoma: sodmenims – Pagrindinio miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato numeris ir objekto kodas; pardavimo arba perdavimo dokumentuose (pirkimo – pardavimo sutartyse, PVM sąskaitose – faktūrose, krovinio važtaraščiuose) – Pagrindinio miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato numeris ir data bei objekto kodas. Pagrindinių miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatų patvirtintas kopijas ir įsigijimo dokumentus privaloma saugoti kartu su Miško želdinimo ir žėlimo projektais iki to laiko, kol iš jos įveisti arba atkurti medynai bus nukirsti.
Su praktiniu ąžuolo sodmenų auginimu, jų kokybės ypatumais detaliau teko susipažinti buvojant Kauno ir Kėdainių miškų urėdijų medelynuose. Kėdainių miškų urėdijoje didesniu mastu auginti ąžuolų sodmenis pradėta 1995 m., surinkus 6 t gilių, o 2006-2007 m. jų surinkta net 20 t (apie 16 mln. gilių). Anot miškų urėdo J. Girino, gausų gilių derlių kėdainiečiai tuomet vežė traktorinėse priekabose kaip bulves. Bet sodmenų auginimui būtina reikli gilių atranka – iš jų ąžuoliuku medelyne išauga tik kas dešimta. Be to, daliai ąžuoliukų išsivysto kelios viršūnės, pasirodo kitos ydos. Diskusijoje Kėdainių miškų urėdas J. Girinas pažymėjo, jog ne kiekvienas iš gilės išaugęs ąžuolo daigelis būna genetiškai panašus į savo ,,tėvus“. Todėl galvojant apie našius ateities ąžuolynus, medelyne reikėtų išbrokuoti iki 50 proc. ąžuolų sodmenų, bet tai ženkliai padidintų jų auginimo išlaidas, o nurašant ,,genetinį broką“ revizoriai gali įžvelgti neūkiškumą.
Po gausaus ąžuolų derėjimo kėdainiečiai pardavė per 1 mln. 4 metų ąžuoliukų. Kraunat po 60 tūkst. vnt., jie vos sutiltų į 16 autofurgonų vilkstinę... Miškų urėdo teigimu, dalis Kėdainiuose išaugintų ąžuoliukų iškeliavo net į Japoniją, o iš ten mainais gautos sakuros, papuošusios Neries pakrantę Vilniuje.
Šiemet Kėdainių miškų urėdijoje buvo auginama apie 3 mln. ąžuolo sodmenų. Dauguma jų – Ąžuoloto girininkijos Šingailių miške, prie buvusios raketinės bazės įrengtuose penkiuose lengvesnės žemės laukuose (30,92 ha). Apdorotas ąžuolų giles kėdainiečiai sėja iš rudens 7-9 cm gyliu, naudodami UAB ,,Gamega“ sukonstruotą 3 eilių sėjamąją. Pasėliai prižiūrimi, tręšiami biriomis trąšomis austrišku traktoriumi ,,Mastertrac“. Ąžuoliukai auginami lysvėse tankiai, nepersodinti iki 3-4 metų, pakertant lankena šaknis kasmet rugpjūčio antroje pusėje ar rugsėjo mėn. Senajame Kėdainių medelyne jau kelinti metai auginami skiepijimo būdu ,,klonuoti“ Lietuvos ąžuolai gamtos paminklai, kurių dauginimo šiuo būdu ,,liga“ prieš gerą dešimtmetį ,,susirgo“ miškų urėdas J. Girinas. Taip medelyne jau padauginta 64 klonai Lietuvos ąžuolų gamtos paminklų bei kitų rinktinių ąžuolų, kai į paprastojo ąžuolo poskiepį įskiepijamas garbaus ar vertingo medžio šakelės įskiepis. Šį ąžuolų dauginimą J. Girinas vadina „mamų“ skiepijimu į „dukras“.
– Nors gerai prigyja tik apie 30 proc. skiepijamų klonų, apie 30 proc. – vidutiniškai, o trečdalis skiepų patiria genetinį nesutapimą ir atmetimą, bet vargti verta, – sako J. Girinas. – Dauginant gilėmis, galime neabejoti tik dėl pusės paveldimų genetinių savybių, kurios atėjo iš ąžuolo „mamos“. Tėviška pusė gali suprastinti iš gilės išauginto medžio našumą.
Pirmąjį ąžuolo ,,mamos“ įskiepį J. Girinas paėmė 2005 m. nuo Kėdainių rajone augusio legendomis apipinto senolio Šaravų ąžuolo, kai šis ėmė džiūti. Taip medelyne padauginti ir Stelmužės, Kėdainiuose augančio M. Daukšos bei kiti žinomi šalies ąžuolai, išsaugant jų genotipus, kaip šalies kultūros paveldą.
Miško apsuptame Kauno miškų urėdijos Kulautuvos daigyne rudenį raudonavo laukas, kuriame augo apie 450 tūkst. vnt. paprastojo ąžuolo sodmenų. Taikomos sėjomainos – ąžuoliukai auginami po eglaičių. Miško sodmenims pasėti, prižiūrėti naudojama naši ,,Egedal“ firmos technika.
Išvalytos, beicuotos ąžuolų gilės sėjamos iš rudens į lysves (po 80-90 kg 1 are) universalia sėjamąja ,,COMBI“ į privoluotą dirvą. Mašinos agregatai kopijuoja dirvos paviršių ir tiksliai nustatytu gyliu įterpia sėklas į supurentą dirvą. Kitų metų liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje pirmamečiams ąžuolų sėjinukams mechanizuotai lankena pakertamos šaknys, antramečiams ąžuoliukams tai daroma balandžio mėn. ir birželio pabaigoje – liepos pradžioje, atsižvelgus į jų šaknų išsivystymą ir oro sąlygas. Tarpueiliai išpurenami kultivatoriumi. Ąžuoliukų augimui spartinti naudojamos mineralinės trąšos (tam daromi dirvožemio tyrimai), apsaugai nuo miltligės kas 10-15 d. iki rugpjūčio vidurio profilaktiškai purškiama fungicidais.
Lapuočių ir spygliuočių sodinukams iškasti naudojamas kombainas RO, kuriuo iš lysvių galima iškasti nuo 15 cm iki 160 cm aukščio sodmenis. Kombainas našus: per 1 val. gali iškasti iki 25 tūkst. sodmenų. Iškasimo lankena apipjauna sodmenų šaknis, o aukštyn sodmenis nešantis transporteris gerai nupurto žemę nuo šaknų. Kasimo metu ant agregato platformos stovintys darbininkai sodmenis spėriai sukrauna į konteinerius, kurie vežami į sodmenų rūšiavimo aikštelę.
(Tęsinys – kitame numeryje)

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2013 12 10
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai