Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2014 m. sausio 10 d.

Ąžuolynų atkūrimas: ar ilgam užteks ryžto ir lėšų?

„Mūsų girios“
2013/12
Vaclovas Trepėnaitis

(Tęsinys, pradžia – 11 nr.)
Ąžuolynų atkūrimo teorinis ir praktinis ,,raktas“
Ąžuolynų atkūrėjai įsitikino, kad ąžuolas mūsų miškuose yra lepi medžio rūšis, reikalaujanti ne tik tinkamo dirvožemio, bet didesnio dėmesio negu kitos medžių rūšys įveisimo, priežiūros, apsaugos ir medynų formavimo stadijose. Todėl prof. E. Riepšas priminė seminaro dalyviams, kad vertėtų pastudijuoti akad. Stasio Karazijos 2002 m. parengtą ąžuolynų atkūrimo būdų parinkimo raktą“, kuriameišdėstytos tyrimais paremtos rekomendacijos. Profesorius patarė išbandyti visus ąžuolynų atkūrimo būdus: žėlimą, želdinimą, menkaverčių medynų rekonstrukciją, ąžuolynų formavimą ugdymo kirtimais, kad nebūtume XXI a. pravardžiuojami ,,drebulynų sodintojų“ karta.
Miškininkystės literatūroje rašoma, kad ąžuolų žėlimui ypač svarbūs 3 palankūs veiksniai – gilių derėjimo gausa, šviesa po medžių lajomis ir minimali žvėrių žala. Esant gausiam gilių derliui ir tinkamoms sąlygoms gilėms sudygti, po ąžuolų motinmedžiais 1 ha gali atsirasti iki kelių dešimčių tūkstančių ar net ir daugiau jų daigų. Tuo įsitikinome išvykoje apžiūrėdami prie Kėdainių miškų urėdijos pasodintą miško parkelį – po derančiais ąžuolais pievoje žėlė šepetys jų vienmečių daigų.
O miške dėl viršutinių medyno ardų paunksnės, žolių stelbimo tokie savaiminukai greit užstelbiami ir išdžiūsta. Todėl ąžuolynų atkūrėjai turėtų taikyti žėlimą skatinančių priemonių kompleksą – trako iškirtimą, medyno praretinimą, derinimąsi prie sėklinių metų, dirvos purenimą, žolių stelbimo mažinimą.
Kėdainių miškų urėdas Juozas Girinas paantrino, kad siekiant savaiminio ąžuolų žėlimo, išretėjusius derančius ąžuolynus reikėtų aptverti ir vielos tinklo tvoromis, kad šernai nesurinktų gilių ir neišknaisiotų žėlinių.
Taikant dirbtinį ąžuolų veisimą, anot prof. E. Riepšo, svarbiausi veiksniai yra: tinkamos želdavietės parinkimas, pradinis želdinių tankumas, išdėstymo ir mišrinimo schemų parinkimas, priežiūra ir apsauga ypač derlingesnėse augavietėse. Remiantis akad. S. Karazijos (2012 m.) apibendrintais tyrimais, prioritetas ąžuolynams veisti teiktinas Nd, Nf, Ld ir Lf augavietėse, o taip pat Nc augavietėje, ištyrus dirvožemį. Šioje augavietėje ąžuolai geriau atželia negu L hidrotopo derlingesnėse augavietėse, o medynų našumas iš esmės nesiskiria. Ne smulkmena yra ir tinkamas palydovinių rūšių medžių (L, K, Sb, rečiau – E) parinkimas ąžuolo želdiniuose.
Kėdainių miškų urėdo J. Girino praktiniu įsitikinimu, paprastojo ąžuolo želdinių atkūrime svarbu: tinkama sodinamoji medžiaga kilmės prasme, atkūrimo technologija, pasodintų ąžuoliukų apsauga, tinkami želdinių priežiūros darbai bei nepavėluoti ugdymo kirtimai.
Parenkant ąžuolams tinkamą atkūrimo technologiją, J. Girinas įvardino bene 16svarbių veiksnių: augavietės parinkimas, sodinimo vietos paruošimas, optimalus sodinukų dydis, tinkamas šaknų paruošimas, transportavimas iš medelyno į sodinimo vietą, laikymas iki pasodinimo, tinkamas duobutės paruošimas ir pasodinimas, šoninių šakučių sutvarkymas, apsaugų uždėjimas, cheminių priemonių naudojimas prieš lapus graužiančius kenkėjus ir prieš grybines ligas, pasodintų ąžuoliukų papildomas tręšimas, žolinės augalijos apie pasodintus ąžuoliukus naikinimas laiku, minkštųjų lapuočių šalinimas, žuvusių ąžuoliukų atsodinimas.
Kėdainių miškų urėdijoje ąžuolynai veisiami išdžiūvusių uosių, ąžuolų vietoje ir iškirstų minkštųjų lapuočių (drebulių, beržų) kirtavietėse, įvertinus dirvos drėgnumą. Veisiant ąžuolo želdinius laikinai perteklingo drėkinimo Ld ir Lf augaviečių kirtavietėse, daromi mikropakilimai. Sausesnėse vietose jie nežymiai išreikšti, o drėgnesnėse – daromi aukštesni (apie 1 m skersmens ir 30-50 cm aukščio). Žemė mikropakilime turi būti permaišyta, nutraukytos visos senųjų medžių šaknys, kad nesipiltų jų atžalos. Taip pat dirva ruošiama ir freza, miško plūgu PKL.
Į moto grąžtu padarytas duobeles 1 ha sodinama po 2,4 tūkst. 3-4 metų ąžuoliukų, kurie turi būti su gerai išvystyta šaknų sistema, ne žemesni kaip 1-1,2 m ir ne aukštesni kaip 2 m. Minkštųjų lapuočių kirtavietėse praktikuojama veisti ąžuolo želdinius ir lizdais, kiekviename sodinant po 13 medelių. Manoma, kad iš jų girios ąžuolais išaugs tik vienas ar keletas stipriausiųjų, o kiti jų broliai atliks pavarovinių medžių rūšių vaidmenį. Lančiūnavos girininkijoje įveisti aikštelėmis ir bandomieji ąžuolo želdiniai: 2005 m. pavasarį jie pasodinti su egle ir gudobele 2,3 ha kirtavietėje (vienoje aikštelėje po 19 vnt. Ą ir E bei 25 gudobeles), 2010 m. įveista 4,35 ha grynų ąžuolo želdiniai suartoje pievoje (9x9 m dydžio aikštelėmis po 16 vnt.).
Žiniasklaidos atstovams detaliau pristatytas ąžuolo želdinių veisimas Ąžuoloto, Dotnuvos, Lančiūnavos ir Labūnavos girininkijose.
Ankstesnėje išvykoje į Kauno miškų urėdijos Vilkijos ir Padauguvos girininkijas pamatėme, kaip šio krašto miškininkams sekasi įveisti ąžuolų želdinius buvusiose lapuočių kirtavietėse ir mišku neapaugusiose žemėse. Pristatytuose ankstesnių metų želdiniuose į freza paruoštą juostomis dirvą Nds, Ncp, Lds augavietėse ąžuoliukai dažniausiai sodinti eilėmis (po 3500-4000 vnt./ha), mišrinti su eglėmis, juodalksniais, liepomis, kai kur – ir su beržais, pušimis. Būsimo medyno projektinėje sudėtyje ąžuolas nesudarė vyraujančios rūšies. Vėlesniuose želdiniuose ąžuolai sodinti ir grupėmis (1 ha po 3500 vnt.), mišrinti su eglėmis (7Ą3E), siekiant, kad medyne būtų vyraujanti rūšis.
Aptariant pristatytus želdinius, išsakyta nuomonė, kad ąžuolus nereikėtų mišrinti su beržais, o nesant kito pasirinkimo, juos veisti 30-ies arų dydžio lizdais. Lapuočių kirtavietėse įkurdinant ąžuolus būtina tinkama jų priežiūra, apsauga ir jaunų medynų ugdymas, kad ąžuoliukai augtų „be kepurės“, bet su „kailiniais“. Todėl ąžuolo želdiniams būtina numatyti iki 3 kartų didesnes investicijas negu spygliuočių želdiniams. Pvz., Kėdainių miškų urėdijoje įveisti 1 ha ąžuolo želdinių su apsaugos priemonėmis kainuoja iki 10 tūkst. litų.
Kėdainių miškų urėdas J. Girinas įsitikinęs, kad, norint išauginti vertingesnės medienos ąžuolynus, paaugusius ąžuoliukus miške reikia genėti, kol medeliai pasieks 20 cm storį arba 1/3 planuojamo kirsti medžio skersmens. Ąžuolynus miškininkai turėtų prižiūrėti bent iki 40-50 metų, kol susiformuos stabilaus medyno struktūra. Žinant, kad kiekvienam ąžuolui medyne augti reikės apie 10 m spindulio aikštelės, 1 ha našiais medžiais gali išaugti apie 100-120 ąžuolų. Tik šių visų šių darbų kompleksas gali padėti išauginti našius ąžuolynus.

Kaip užtikrinti patikimą ąžuolo želdinių apsaugą?
Seminare pažymėta, kad mūsų ąžuolus, kol tampa medžiais galiūnais, būtina apsaugoti beveik nuo visų miško gyvūnų. Medynuose gilių derliumi tenka dalintis su šernais, pelėnais, o pasodintus jaunus ąžuoliukus taip pat žaloja daug dantų: nuo pelinių graužikų, kiškių, bebrų iki kanopinių žvėrių. Kėdainių, Panevėžio krašte ąžuolo želdinius, jaunuolynus niokoja ir klaidžiojančių stumbrų kaimenės. Todėl ąžuolo želdinių ir žėlinių apsaugai taikomos įvairios priemonės: repelentai, individualios apsaugos, sklypo aptvėrimas vielos tinklo tvoromis, atskirų ąžuolo grupių aptvėrimas vielos tinklu bei tvoros ir individualios apsaugos. Apsaugos priemone laikytinas ir ąžuolams žalą darančių žvėrių kaimenės miškuose mažinimas, pelinius graužikus gaudančių plėšrių paukščių saugojimas ir jiems gyventi miškuose tinkančių sąlygų sudarymas. Aptarti kiekvienos apsaugos priemonės privalumai ir trūkumai.
Anksčiau įveistuose želdiniuose plačiai taikytos ąžuoliukų įvairios individualios apsaugos nesukelia problemų žvėrių ir žmonių judėjimui miške, vagysčių atvejais patiriami nedideli nuostoliai. Tačiau šios apsaugos, ypač plastikinės gaubtinės, varžo mažų ąžuoliukų augimą, jiems augant jas reikia kelti aukštyn, atnaujinti nupuvusius kuolus. Žiemą tinklines apsaugas išlanksto sniego apdribos. Be to, po individualiomis apsaugomis želdiniuose susirenka žiemoti peliniai graužikai ir apgraužia jaunus ąžuoliukus (vietomis net iki 50 proc. ploto).
Kėdainių miškų urėdo J. Girino paskaičiavimu, individualių apsaugų naudojimas yra apie 2 kartus brangesnės už ištisinę vielos tinklo tvorą (pvz., kai 1 ha sodinama 2,4 tūkst. ąžuoliukų, juos apsaugoti kainuoja 7632 Lt/ha). Aptverti 1 ha ąžuolo želdinių kėdainiečiams kainuoja 4467 Lt/ ha be PVM.
Bet aptvėrus didesnius sklypus sudaromos kliūtys miškų lankytojams, užtveriami žvėrių migracijos keliai. Šernai tokias tvoras iškilnoja knyslėmis, o pabaidyti per medžioklę į jas atsitrenkia ir išverčia ar visu ūgiu perlenda kiaurai. Šios tvoros – ne kliūtis ir kanopiniams žvėrims, stumbrams.
Patikimiausiai ąžuolų želdinius apsaugotų vielos tinklo tvoros kartu su individualiomis apsaugomis. Tačiau taip apsaugoti 1 ha želdinių, kai sodinama 2,4 tūkst. vnt./ha, kėdainiečiams kainuoja 11 092 Lt.
Kėdainių miškų urėdijoje praktikuojamas pasodintų ąžuolo grupių aptvėrimas vielos tinklu. Miškų urėdo J. Girino manymu, tai netrukdo žvėrims ir žmonėms miške judėti, mažai reikalauja individualios priežiūros. Tačiau tai dar brangesnė apsaugos priemonė: aptverti 120 aikštelių 2 m skersmens lizdais kainuoja 4467 Lt/ha, o 180 aikštelių – 20 6701 Lt/ha. Todėl vien ąžuoliukų apsaugai tinklo tvoromis Kėdainių miškų urėdijai tenka skirti apie 300 tūkst. litų per metus.
Pigiausia apsaugos priemonė būtų repelentai, bet jais tepti medelius reikia kasmet, o esant dideliam žvėrių tankumui, repelentai neapsaugo ąžuoliukų nuo sužalojimo.
„Todėl norint išauginti gerus ąžuolų želdinius, būtina taikyti apsaugos priemonių kompleksą: kanopinių žvėrių, bebrų, šernų kaimenių mažinimą bei tinkamą želdinių priežiūrą, kuri priklauso nuo pasodintų medelių aukščio, nuo sodinimo būdo eilėmis ar grupėmis bei ąžuoliukų apsaugai panaudotų priemonių“, – pažymėjo Juozas Girinas.
Per pastarąjį dešimtmetį miškų urėdijose kito taikomi ąžuolo želdinių apsaugos būdai. Pvz., Kauno miškų urėdijos miškininkų teigimu, Vilkijos girininkijoje 2004 m. želdiniuose įveisti ąžuoliukai buvo saugomi tik repelentais. Nuo 2007 m. veistuose želdiniuose vasarą daryta atranka – atrinkta po 20-30 proc. perspektyvių ąžuoliukų ir jiems uždėtos individualios apsaugos, o likusieji medeliai vėlesniais metais apsaugoti repelentais. Šiemet pavasarį Vilkijos girininkijoje veistuose želdiniuose 15 proc. perspektyviausių ąžuoliukų birželio mėn. uždėtos individualios apsaugos, o rudenį sklypas aptvertas vielos tinklo tvora. Padauguvos – Karalgirio miškų masyve, kur yra profesionaliosios medžioklės plotai, želdinius su ąžuolu imta tverti vielos tinklu jau 2008 m.
Dubravos EMM urėdijos miškininkai nuo pelių apgraužimų jaunų ąžuoliukų kamienėlius želdiniuose gina, uždėdami spiralines apsaugas. Anot prof. E. Riepšo, kai kurie miško savininkai deda ir iš kiniško tinklo pasidarytas apsaugas, kurios po kelerių metų suyra.
,,Lietuvos ryto“ TV laidoje ,,Mūsų miškai“ Tytuvėnų miškų urėdijos Kelmės girininkijos girininkas Egidijus Želvys, apžvelgęs miškų atkūrimo ir apsaugos aktualijas, sakė, kai želdiniuose ąžuolų yra ne mažiau kaip 30 proc., jų apsaugai naudojamos individualios apsaugos; kai ąžuolas yra vyraujanti medžių rūšis, tokie sklypai aptveriami vielos tinklo tvoromis.

Parodomasis Lietuvos ąžuolynas Labūnavos miške
Kadangi beveik 80 proc. ąžuolams tinkančių augaviečių Lietuvoje yra Kėdainių rajone, simboliškai Lietuvos viduryje, Labūnavos girininkijos Pašilių miške, palaipsniui iškertant brandžius išretėjusius medynus, nuo 2009 m. pavasario apie 35 ha plote kuriamas ąžuolynas Lietuvos 1000-mečiui pažymėti ,,Neregėta Lietuva“. Šiam plotui sudarytas specialus miškotvarkos projektas. Laikantis Vyčio kryžiaus formos proporcijų pasirinktame plote planuojama pasodinti iki 40 tūkst. ąžuolų. Visuomenės talkomis ir garbių svečių, gamtai neabejingų žmonių pastangomis jau pasodinta per 23 tūkst. ąžuolų. Kėdainių miškų urėdijos urėdas J. Girinas pastebėjo, kad čia sodinti ąžuolų kasmet gegužę atvažiuoja gamtą mylintys žmonės savanoriškai iš visos šalies, kai kurie net su šeimomis. Kai kas čia sodino ąžuolus pirmą kartą gyvenime. Pasodinus vardinį ąžuoliuką, galima jo vietą įamžinti GPS pagalba nustatant geografines vietovės koordinates.
Lietuvos 1000-mečio ąžuolyną vardiniais ąžuoliukais šio rudens išvykoje papildė ir šalies žiniasklaidos atstovai.

***
Skaitytojams priminsiu, kad geriausi ąžuolynai Kėdainių rajone auga Šėtos girininkijoje. Nemažai medynų su brandžiais ąžuolais yra Alytaus (1860 ha), Šilutės (1700 ha), Klaipėdos (1600 ha), Kauno (1560 ha), Plungės, Šilalės (po 1500 ha) rajonų teritorijose. Produktyviausiu savaiminės kilmės ąžuolynu laikomas prie Alytaus augantis Vidzgirio ąžuolynas (brandinantis 600 m³/ha medienos), kultūrinės kilmės – Jūravos ąžuolynas (660 m³/ha), esantis Jūravos miške (Jurbarko rajone netoli Viešvilės).

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2014 01 10
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai