Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2014 m. sausio 10 d.

Kas renka rąstui kelią

www.lzinios.lt
2014-01-07
Kazimieras ŠLIUŽAS


Miš­ko sa­vi­nin­kų ir me­die­nos per­dir­bė­jų in­te­re­sų konf­lik­tas tę­sia­si ir aš­trė­ja. Pra­mo­nės ša­kos va­do­vai rei­ka­lau­ja leng­va­ti­nių ža­lia­vos kai­nų, o tie­kė­jai pers­pė­ja apie dra­ma­tiš­kus pa­da­ri­nius, jei vals­ty­bė im­tų kiš­tis į rin­ką.
Įmo­nių kre­di­to ri­zi­kos spe­cia­lis­tai ir sta­tis­ti­kai at­krei­pė dė­me­sį, kad pra­ėju­siais me­tais me­die­nos pra­mo­nė bu­vo tarp ne­dau­ge­lio ša­kų, ku­rių pel­no mar­ža ma­žė­jo, o smul­kių ir vi­du­ti­nių įmo­nių ban­kro­tų pa­dau­gė­jo. „Ma­tyt, ne­de­rė­tų at­mes­ti ti­ki­my­bės, kad tarp šios pra­mo­nės ša­kos bė­das su­ke­lian­čių prie­žas­čių yra ir Va­ka­rų me­die­nos gru­pės Bal­ta­ru­si­jo­je, ne­to­li Lie­tu­vos sie­nos, pa­sta­ty­ta di­džiu­lė ga­myk­la“, – "Lie­tu­vos ži­nioms" sa­kė eko­no­mi­kos ana­li­ti­kė Je­ka­te­ri­na Ro­ja­ka.
Tie­sa, UAB „Cre­di­tre­form Lie­tu­va“, ana­li­zuo­jan­čios Lie­tu­vos įmo­nių kre­di­tin­gu­mą, ana­li­ti­kas Ro­mual­das Trum­pa pa­žy­mė­jo, kad bė­dos užk­lu­po tik įmo­nes, tie­kian­čias pro­duk­tus sta­ty­bai ir bal­dų pra­mo­nei, o bal­džiai po trum­pes­nio smuk­te­lė­ji­mo at­si­tie­sia. Ma­ža to, ga­nė­ti­nai ge­rus re­zul­ta­tus ro­do po­pie­riaus pra­mo­nė, pir­miau­sia – ak­ci­nė bend­ro­vė „Gri­giš­kės“.

Ki­tos prie­žas­tys?
Vis dėl­to me­die­nos per­dir­bi­mo įmo­nių va­do­vų nuo­mo­ne, ga­myk­la Bal­ta­ru­si­jo­je Lie­tu­vos me­die­nos pra­mo­nei di­de­lės įta­kos ne­da­ro. „Rąs­tai į Lie­tu­vą įve­ža­mi iš Bal­ta­ru­si­jos, o ne iš­ve­ža­mi į Bal­ta­ru­si­ją. Di­džio­ji bė­da yra ža­lia­vi­nės me­die­nos eks­por­tas į Ki­ni­ją“, – tvir­ti­no Kau­no me­die­nos per­dir­bi­mo UAB „Ral­sas“ di­rek­to­rius Lai­mu­tis Ra­man­ciuš­kas.
Jo ži­nio­mis, į Ki­ni­ją iš­ve­ža­ma maž­daug pu­sė lie­tu­viš­kos ža­lia­vi­nės me­die­nos. „Ge­ne­ra­li­nė miš­kų urė­di­ja aiš­ki­na, kad į Ki­ni­ją eks­por­tuo­ja­ma 20 proc. me­die­nos. Bet juk ker­tant bir­žė­mis, rąs­ti­nė me­die­na su­da­ro vos apie 40 proc. me­die­nos, o vi­sa ki­ta – ta­ri­niai rąs­te­liai, po­pier­me­džiai ir mal­ki­nė me­die­na. O iš­ve­ža­mi juk tik rąs­tai“, – me­die­nos eks­por­to sta­tis­ti­kos su­bti­lu­mus ir ar­gu­men­tus dės­tė bend­ro­vės va­do­vas.
Pa­sak jo, ki­nai siū­lo ge­rą kai­ną už rąs­tus to­dėl, kad šios vals­ty­bės, ku­rios pra­mo­nė sto­ko­ja me­die­nos ža­lia­vos, vy­riau­sy­bė kom­pen­suo­ja me­die­nos im­por­to lo­gis­ti­kos iš­lai­das. „Ki­nai pra­dė­jo už me­die­ną mo­kė­ti dau­giau – smar­kiai pa­ki­lo me­die­nos kai­nos ir gruo­dį įvy­ku­sia­me pus­me­ti­nia­me urė­di­jų auk­cio­ne“, – į tie­sio­gi­nį są­ry­šį be­dė L.Ra­man­ciuš­kas.
Pa­sak jo, me­die­nos pra­mo­nės aso­cia­ci­ja „Lie­tu­vos me­die­na“ jau tre­ti me­tai ke­lia me­die­nos eks­por­to prob­le­mą, bet jos nie­kas ne­gir­di, įsta­ty­mų lei­dė­jai aiš­ki­na, kad ri­bo­ti eks­por­tą drau­džia Pa­sau­lio pre­ky­bos or­ga­ni­za­ci­jos (PPO) tai­syk­lės. „Lat­vi­jo­je, Len­ki­jo­je su šia prob­le­ma bu­vo su­si­do­ro­ta, nes PPO do­ku­men­tuo­se yra lan­dų tarp ei­lu­čių, o mus tu­rin­tys gin­ti įsta­ty­mo įgy­ven­di­na­mie­ji tei­sės ak­tai įstri­go Sei­mo ko­mi­te­tuo­se“, – pik­ti­no­si UAB „Ral­sas“ va­do­vas.
Jo tei­gi­mu, Kau­ne su­si­tel­ku­sios me­die­nos per­dir­bi­mo bend­ro­vės į pir­mą vie­tą ke­lia ap­si­rū­pi­ni­mo ža­lia­va prob­le­mą. „Be po­li­ti­nių spren­di­mų ko­vo­ti su eks­por­tu į Pie­try­čių Azi­ją mums bū­tų tas pat, kas pul­ti kumš­čiais prieš trau­ki­nį“, – sa­kė L.Ra­man­ciuš­kas.

Ne tos pajėgos
Me­die­nos pre­ky­bos įmo­nių aso­cia­ci­jos va­do­vas Ro­ber­tas Aš­mo­nas pri­pa­žįs­ta, kad Ki­ni­jos rin­ka Lie­tu­vos miš­ko sa­vi­nin­kams – ir pri­va­tiems, ir vals­ty­bi­niams - yra pa­trauk­li pir­miau­sia dėl siū­lo­mų kai­nų. Be to, ši su­per­vals­ty­bė ke­lia ma­žes­nius ko­ky­bės rei­ka­la­vi­mus, tai­gi ge­rą kai­ną jos at­sto­vai mo­ka ne­tgi už pra­stes­nės ko­ky­bės rąs­tus.
Tie­sa, anot aso­cia­ci­jos va­do­vo, į jū­ri­nius kon­tei­ne­rius dau­giau­sia krau­na­mi la­puo­čių ir eg­lių rąs­tai, o Lie­tu­vo­je do­mi­nuo­jan­tys pu­ši­niai rąs­tai ten ma­žiau pa­klau­sūs.
Ki­ta ver­tus, anot jo, me­die­ną Lie­tu­vo­je ak­ty­viai per­ka ir lat­vių lentp­jū­vės. Lie­tu­vos me­die­nos per­dir­bė­jai tei­gia, jog Lat­vi­jo­je me­die­nos pra­mo­nę pa­lan­kes­nė­mis są­ly­go­mis ap­rū­pi­na vals­ty­bi­niai miš­kai, to­dėl už rei­ka­lin­gą ga­my­bai ža­lia­vos da­lį jie Lie­tu­vo­je ga­li mo­kė­ti bran­giau.
R.Aš­mo­nas at­ker­ta, kad Lat­vi­jo­je vals­ty­bė to­kiu bū­du par­emia tik 20–30 di­džiau­sių me­die­nos per­dir­bi­mo bend­ro­vių, o smul­kio­sios įmo­nės ža­lia­vos ieš­ko­si, kaip kas iš­ma­no. „Nie­kas ne­drau­džia ir Lie­tu­vos me­die­nos pra­mo­nės įmo­nėms pirk­ti rąs­tus Lat­vi­jo­je, bet jie tu­ri ten įsi­gy­ti ma­tuo­ti­ną miš­ko skly­pą, nes Lat­vi­jo­je to­kia yra nu­sta­ty­ta tvar­ka“, – sa­ko R.Aš­mo­nas. Jo nuo­mo­ne, ne­tei­sin­ga yra me­die­nos pir­kė­jus, ypač lat­vius, skirs­ty­ti į sa­vus ir sve­ti­mus, nes vi­si vie­no­dai mie­lai nau­do­ja­si ES par­amos lė­šo­mis, ta­čiau „jei kas iš pa­no­sės nu­ka­bi­na ža­lia­vą, tuoj mū­siš­kiai su­pyks­ta“.
Me­die­nos pre­ky­bi­nin­kų at­sto­vo ži­nio­mis, už Lie­tu­vos sie­nos iš­ke­liau­ja dau­giau­sia pri­va­čių miš­ko sa­vi­nin­kų me­die­na, o pri­va­tiems sa­vi­nin­kams nie­kas ne­ga­li nu­ro­dy­ti, kam ir už ko­kią kai­ną jie pri­va­lo ją par­duo­ti – vei­kia rin­kos tai­syk­lė: par­duo­du tam, kas bran­giau mo­ka. „Kai lat­vis ar ki­nas už kiet­me­trį me­die­nos mo­ka 270 li­tų, mū­siš­kiai su­tin­ka mo­kė­ti tik 240–250 li­tų. Tai ku­riam par­duo­ti?“ – ne­abe­jo­da­mas at­sa­ky­mu klau­sė aso­cia­ci­jos va­do­vas.
Jo nuo­mo­ne, ša­lies me­die­nos per­dir­bė­jai ne­tu­rė­tų rei­ka­lau­ti iš­skir­ti­nių są­ly­gų ap­si­rū­pin­ti ža­lia­va, užuot ją pir­kus rin­kos kai­no­mis, kaip ir, pa­vyz­džiui, pie­no pra­mo­nės įmo­nės ne­tu­rė­tų rei­ka­lau­ti pi­ges­nės ža­lia­vos vien dėl to, kad joms gal­būt su­nku. „Net ir gau­da­ma me­die­nos pa­lan­kiau­sio­mis kai­no­mis ši pra­mo­nė ge­riau­siu at­ve­ju ga­mins len­tas. O ko­kio­mis kai­no­mis – rin­kos ar leng­va­ti­nė­mis – jie tas len­tas par­duos bal­dų ga­min­to­jams?“ – re­to­riš­kai klau­sė pre­kiauo­to­jų me­die­na at­sto­vas.

Ką pa­keis­tų leng­va­tos?
Me­die­nos per­dir­bė­jai sa­vo sie­kį pi­giau nu­si­pirk­ti me­die­nos iš vals­ty­bi­nių miš­kų (urė­di­jos, kaip skai­čiuo­ja­ma, Lie­tu­vo­je užau­gi­na apie pu­sę par­duo­da­mos me­die­nos, ku­ri dau­giau­sia ir lie­ka Lie­tu­vo­je) ar­gu­men­tuo­ja tuo, kad vals­ty­bei esą bū­tų daug pel­nin­giau eks­por­tuo­ti ga­ta­vą pro­duk­ci­ją ne­gu me­die­nos ža­lia­vą. Be to, ši pra­mo­nė, kaip tei­gia­ma, su­kur­tų tūks­tan­čius dar­bo vie­tų.
Pre­ky­bos įmo­nių at­sto­vų nuo­mo­ne, vals­ty­bei už­si­mo­jus kiš­tis į rin­kos san­ty­kius, bū­tų dau­giau bė­dos ne­gu nau­dos. „Stam­bio­sios me­die­nos per­dir­bi­mo bend­ro­vės aps­kri­tai tu­rė­tų pa­ty­lė­ti, nes jų ža­lia­vos ne­iš­va­žiuo­ja nė vie­nas ku­bi­nis me­tras, – tei­gė R.Aš­mo­nas. – Ir ap­si­rū­pi­nu­siems pi­ges­ne me­die­na jiems rei­kės ti­krai ne tūks­tan­čių, o dau­giau­sia šim­to pa­pil­do­mų dar­buo­to­jų len­toms per­krau­ti.“
Jo įsi­ti­ki­ni­mu, aki­vaiz­du, kad me­die­nos per­dir­bė­jai no­ri gau­ti ža­lia­vos ma­žes­nė­mis nei rin­kos kai­no­mis, ta­čiau jis sa­ko, kad at­ski­ra vers­lo ša­ka yra ir miš­ki­nin­kys­tė – tiek vals­ty­bi­nė, tiek ir pri­va­ti. Šis vers­las ir­gi no­ri už­dirb­ti, o ne kaž­ką do­tuo­ti.
“Į­si­vaiz­duo­ki­me, jei vals­ty­bi­niai miš­kai rin­kai pa­siū­ly­tų 50 proc. ža­lia­vi­nės me­die­nos. Jos kai­nos iš kar­to nu­kris­tų 10–15 pro­cen­tų. To­kia me­die­na bū­tų ap­rū­pin­ta ke­lio­li­ka stam­bes­nių ga­min­to­jų. O ką da­ry­tų smul­kie­ji? Jie ir to­liau pirk­tų ža­lia­vą rin­kos kai­no­mis ir tap­tų dar ma­žiau kon­ku­ren­cin­gi“, – dės­tė R.Aš­mo­nas.
To­kiu at­ve­ju, kaip ti­ki­na jis, bū­tų ries­ta ir miš­ki­nin­kys­tei. „Tek­tų ma­žin­ti kir­ti­mus. Pa­na­šiai yra įvy­kę ir Ru­si­jo­je, kai bu­vo įves­tas 50 proc. mui­tas eks­por­tuo­ja­mai me­die­nai. Su­ny­ko miš­ko kir­ti­mų vers­las ir per­dir­bi­mo įmo­nės pri­trū­ko ža­lia­vų“, – dės­tė pre­kiau­to­jų me­die­na at­sto­vas. Ir var­di­jo: Lie­tu­vo­je per me­tus iš­ker­ta­ma apie mi­li­jo­nas ku­bi­nių me­trų miš­ko. Iš jo apie pu­sę su­da­ro mal­kos, ku­rių rei­kia ir gy­ven­to­jams. „Klai­pė­dos me­die­na“ per me­tus su­nau­do­ja 200–250 tūkst. kub. me­trų me­die­nos, „Gri­giš­kės“ – pa­na­šų kie­kį, „Gi­rių bi­zo­nas“ – apie 700 tūkst. kub. me­trų. Bū­tų ga­li­ma pa­sta­ty­ti nau­ją me­die­nos plokš­čių ga­myk­lą ir užd­raus­ti eks­por­tuo­ti po­pier­me­džius, ku­rie tin­ka ir mal­koms, nors jų ku­bas yra 20–30 li­tų bran­ges­nis už mal­kas, bet jai pri­trūk­tų ža­lia­vos. To­kiu at­ve­ju tek­tų sta­ty­ti dar vie­ną ga­myk­lė­lę, ku­ri rąs­tus vers­tų mal­ko­mis. „Plokš­čių ga­min­to­jams ir bio­ku­ro tie­kė­jams tai pa­tik­tų. O kaip ši­lu­mos var­to­to­jams?“ – ru­tu­lio­jo ki­ši­mo­si į rin­ką pa­da­ri­nius R.Aš­mo­nas.

Yra ki­tų būdų
Miš­ko sa­vi­nin­kų ir me­die­nos par­da­vė­jų nuo­mo­ne, su­ma­žin­ti rąs­tų kai­nas Lie­tu­vos me­die­nos per­dir­bė­jams vals­ty­bė ga­lė­tų ir ne­si­kiš­da­ma į rin­ką.
Lie­tu­va yra vie­na iš ne­dau­ge­lio vals­ty­bių, ku­rio­se smar­kiai ap­ri­bo­tas miš­ka­ve­žių to­na­žas, to­dėl jie, kad ne­ga­din­tų ke­lių, va­žiuo­ja pa­krau­ti iki pu­sės. R.Aš­mo­no nuo­mo­ne, šis spe­cia­lu­sis trans­por­tas ke­lius ga­di­na ge­ro­kai ma­žiau nei vil­ki­kai, nes tu­ri dau­giau ašių. Pa­di­din­ti lei­džia­mas miš­ka­ve­žių ap­kro­vas Sei­me bu­vo pla­nuo­ta dar 2012 me­tų pa­bai­go­je, ta­čiau įsta­ty­mo pa­tai­sų pro­jek­tas at­gu­lė stal­čiuo­se, nors vien šiuo spren­di­mu me­die­nos kai­nos dėl ma­žes­nių ga­be­ni­mo iš­lai­dų, kaip aps­kai­čiuo­ta, tu­rė­tų su­ma­žė­ti 10–30 li­tų už rąs­tų kiet­me­trį – at­siž­vel­giant į at­stu­mą, ku­rį rei­kia vež­ti.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2014 01 10
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai