Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2014 m. kovo 6 d.

Kirtimo atliekos šildo ne vienus namus

Jolita Žurauskienė
Valstiečių laikraštis
2014 m. kovo 5 d.

VĮ Valkininkų miškų urėdijoje kiekvienais metais atliekami įvairūs miškų ūkio darbai, nemažai dėmesio skiriama melioracijos griovių, kelių priežiūrai ir biokuro gamybai.
VĮ Valkininkų urėdijos miškų urėdas Arvydas Strazdas pabrėžė, kad pastaruoju metu biokuro poreikis gana nemažas. Urėdija juo gali aprūpinti Naujųjų Valkininkų, Varėnos katilines, o atliekamą kiekį gali pasiūlyti pirkėjams Alytuje ar Vilniuje.

Nauda miškui

A.Strazdas, pasakodamas apie melioracijos griovių priežiūrą, pabrėžė, kad daugiausia jų yra Pirčiupių, Žilinų, Tiltų girininkijose. Pirčiupių girininkijoje yra trečdalis pelkinių medynų, daugiausia nusausintų miškų ir melioracijos griovių. „Daug jų yra Žilinų girininkijoje. Nemažai pelkynų yra Tiltų girininkijoje, jie nusausinti, dalyje miškų įrengtos pievos. Ankstesniais metais dalis valstybinių miškų buvo paversti žemės ūkio naudmenomis, o kartu nusausinti aplinkiniai miškai“, – sakė VĮ Valkininkų urėdijos miškų urėdas. Naujų miškų sausinimo darbų nenumatyta.
Likusiam melioracijos griovių tinklui reikia nemažai priežiūros, nes grioviai nuolat apželia menkaverčiais krūmais ir nebeatlieka savo funkcijų. Išsaugojus melioracijos griovius, sudaromos sąlygos iškirsti šlapius miškus ir juos laiku atkurti. O tvarkant griovius, galima pagaminti nemažai biokuro.

Prižiūrimi melioracijos grioviai

Kiekvienais metais urėdijoje buvo tvarkomi melioracijos grioviai, tam buvo skiriama nedidelė pinigų suma. Tačiau jau 2012 m. šiems darbams atlikti buvo skirta 30 tūkst. Lt, o šiais metais planuojama skirti 50 tūkst. Lt. Kiekvienais metais Valkininkų miškų urėdijoje prižiūrima apie 35 kilometrus melioracijos griovių. Tiek pat jų ketinama prižiūrėti ir ateityje. „Griovių priežiūrai esame įsigiję krūmapjovių, griovių dugnui valyti samdome rangovus. Prieš trejus metus šiuos darbus atliko UAB „Varėnos melioracija“, – pasakojo A.Strazdas. Urėdas pridūrė, kad kartais melioracijos grioviams žalos padaro bebrai, tačiau su jais susijusias problemas spręsti padeda aktyvūs medžiotojai. VĮ Valkininkų urėdijos miškų urėdas pabrėžė, kad ateityje melio­racijos griovių priežiūrai bus skiriama dar daugiau dėmesio. Šiais metais urėdijos darbuotojai jau sutvarkė vieną kilometrą melioracijos griovių, iškirto smulkius krūmus. „Valydami griovius tuo pat metu gaminame biokurą. Smulkią medieną galime surinkti, išvežti į sandėlį ir sudrožti į drožles. Biokuro gamyba iš labai smulkių krūmų neekonomiška, o dirbti kompleksiškai naudinga“, – pridūrė urėdas. Pasak A.Strazdo, melioracijos griovių tink­las nutiestas prieš kelias dešimtis metų, todėl jį būtina prižiūrėti. Neprižiūrint melioracijos griovių, kintantis gruntinio vandens lygis gali pražudyti medynus.

Tvarkomi keliai

Valkininkų girininkijos miškuose yra 1 058 km kelių, valstybiniame miške – 492 km. Žilinų, Pirčiupių, Versekos girininkijų miškuose buvo įrengti 38 km kelių su žvyro danga. Tokių kelių ypač reikia šlapiose vietose. „Keliams tvarkyti naudojame savo ir Kelių fondo lėšas. Kiekvienais metais iš šio fondo gauname iki 100 tūkst. Lt, savų pinigų skiriame 150–270 tūkst. Lt. Šiais metais kelių priežiūrai ir įrengimui planuojama skirti 700 tūkst. Lt“, – pasakojo A.Strazdas. Pasak urėdo, urėdijos teritorijoje yra įrengti du maži karjerai, todėl žvyro ir smėlio pakanka. Urėdija kelių priežiūrai yra įsigijusi ekskavatorių, savivartį automobilį, du traktorius su priekabomis, greiderį, krūmapjovę. „Miškotvarkos specialistai suprojektavo naujų kelių įrengimą. Pastarieji darbai bus finansuojami iš ES fondo“, – pridūrė pašnekovas. Valkininkų urėdijos miškų urėdas pasakojo ir apie privačių miškų savininkus, su kuriais derinami kelių išsaugojimo klausimai. „Praėjusiais metais Žilinų girininkas bendravo su firmomis, gabenančiomis medieną iš privačių miškų. Buvo pasirašyta sutartis, kuria draudžiama vežti medieną per polaidį, lietingu oru. Kelių išsaugojimo klausimais bendraujame su miškų savininkais, seniūnais“, – sakė A.Strazdas.

Biokuro gamyba

VĮ Valkininkų urėdija yra viena iš 4 Lietuvos urėdijų, kurios ruoš biokurą ir šilumos gamintojams jį pateiks skiedrų pavidalu. Todėl šių metų investiciniame plane numatyta įsigyti skiedrovežį, traktorių ir atliekų smulkintuvą. „Prieš pradėdami skiedrų gamybą, užsiregistravome kaip pardavėjai „Baltpool“ biržoje ir dėl skiedrų gamybos bei transportavimo pasirašėme su ja sutartį“, – pasakojo urėdas. A.Straz­das pridūrė, jog, urėdijoms dalyvaujant biokuro gamyboje, bus užtikrinta, kad skied­ros biržai bus tiekiamos konkurencinga kaina. Mažesnės kainos darys įtaką visai prekybai biržoje. Šiais metais šilumos gamintojai iš „Baltpool“ biržos privalės nupirkti 10 proc. biokuro, kitais metais – 30 proc., o ateityje – ne mažiau kaip pusę. Lietuva siekia, kad 2020–2025 metais biokuras sudarytų ne mažiau kaip 65–70 proc. šilumos tiekimo įmonėse naudojamo kuro. Urėdijos ruošiasi biokurą parduoti tokiomis pačiomis kainomis, kokiomis parduoda malkinę medieną. „Medienos atliekų panaudojimas kurui valstybei garantuoja energetinę nepriklausomybę. Todėl į apsirūpinimą energija reikia žiūrėti labai atsakingai. Biokuro gamybos nauda akivaizdi. Jį ruošiant urėdijoje bus įdarbinta nemažai žmonių“, – kalbėjo Valkininkų urėdijos urėdas. A.Strazdas mano, kad ateityje biokuras galėtų būti parduodamas elektroninėje pardavimų sistemoje (AMEPS), tuomet ši prekyba vyktų skaidriai. Dalyvaudama biokuro gamyboje Valkininkų urėdija per metus planuoja pagaminti 15 tūkst. kietmetrių skiedrų. „Iš kirtimo atliekų bus pagaminta apie 10 tūkst. kietmetrių skiedrų. Dalį malkinės medienos taip pat panaudosime jų gamybai. Kiekvienais metais parduodame iki 2 tūkst. kietmetrių malkinės medienos vietos gyventojams nenukirstu mišku. Pagamintas malkas perka mokymo ir kitos įstaigos“, – priminė urėdas. Iš biokuro pardavimo miškų urėdijos uždirba nedaug. Tačiau, pasak A.Strazdo, iš miško išvežus nereikalingas šakas, medienos nuopjovas, kitą medieną, miškai atrodo estetiškiau. Išvalytose vietose lengviau paruošti žemę miškui atsodinti.

Parengta bendradarbiaujant su
Valkininkų miškų urėdija

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2014 03 06
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai