Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2014 m. kovo 7 d.

Pernykščius iššūkius įveikėme, sprendžiame naujus

 
Žurnalas „Mūsų girios“
2014/02


Į žurnalo „Mūsų girios“ klausimus atsako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis

Praėjusių metų II pusmetį Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai, Aplinkos ministerijos Miškų departamento komandai teko vadovauti ES Tarybos Miškų ūkio darbo grupės veiklai ir kartu su kitais nariais spręsti miškų ūkio strategijos klausimus. Kaip pavyko Miškų departamento kolektyvui susidoroti su šiuo iššūkiu?

Pirmininkauti ES Tarybos Miškų ūkio darbo grupei II praėjusių metų pusmetį buvo išties didelis ir neeilinis iššūkis. Aplinkos ministerijos Miškų departamento komanda su šia užduotimi susidorojo sėkmingai, todėl departamento vadovui Valdui Vaičiūnui bei darbuotuojams dėkoju už nuoširdų darbą, kurį asmeniškai vertinu labai gerai.
Pagrindiniai pirmininkavimo komandai atitekę uždaviniai: 1) tarptautinės derybos dėl teisiškai įpareigojančio susitarimo Europos miškams (Europos miškų konvencijos) ir 2) ES naujoji Miškų strategija.
Ruošiantis deryboms dėl teisiškai įpareigojančio susitarimo Europos miškams, pirmininkavimo komandai teko užduotis suderinti bendrą, visoms ES šalims narėms priimtiną derybinę poziciją. Tarptautinių derybų dėl teisiškai įpareigojančio susitarimo Europos miškams Ženevoje metu Lietuvos ir ES Komisijos atstovai, kaip bendraderybininkai, derėjosi su kitomis Europos šalimis visos ES vardu. Deja, galutinio sutarimo pasiekti nepavyko dėl ne ES šalių, o visų pirma Rusijos Federacijos derybinio nelankstumo.
Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu ES Komisija priėmė naująją ES Miškų strategiją. Lietuva organizavo ES Tarybos išvadų dėl naujosios ES miškų strategijos rengimo darbą, kurį 2014 m. užbaigs Graikija.
Pažymėtina, kad Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu, 2013 m. rugsėjo 30 d. pasirašytas Savanoriškos partnerystės susitarimas tarp ES ir Indonezijos Respublikos dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos į Europos Sąjungą importuojamais medienos produktais.
Taip pat reikia paminėti ir tai, kad Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu visų ES šalių narių miškų direktoriai ir kiti miškų specialistai turėjo galimybę susipažinti su mūsų šalies miškininkystės patirtimi ir pasiekimais rugsėjo mėnesį Vilniuje vykusio neformalaus ES miškų direktorių susitikimo metu.

Kasmet AM departamentai, jai pavaldžios įstaigos pristato praėjusių metų veiklos rezultatus ir kitų metų veiklos prioritetus. Kaip vertinate miškų ūkį kuruojančių įstaigų nuveiktus darbus?

Miškų ūkio sistemos institucijų (Aplinkos ministerijos Miškų departamento, Valstybinės miškų tarnybos, Generalinės miškų urėdijos, Valstybinio miškotvarkos instituto) 2013 m. nuveikti darbai įvertinti teigiamai. Pasiekti pagrindiniai užsibrėžti tikslai pirmininkaujant ES Tarybos miškų ūkio darbo grupei, subalansuojant aplinkosaugines, ekonomines ir socialines miškų funkcijas, užtikrinant visų šalies miškų tinkamą priežiūrą ir sanitarinę bei priešgaisrinę jų apsaugą, racionalų medienos išteklių naudojimą ir miško išteklių didinimą, valstybinių miškų ūkio veiklos efektyvumą, naujų miškų įveisimą. Šias metais laukia ne mažesni iššūkiai ir darbai. Tai, visų pirma, susiję ne tik su einamaisiais uždaviniais, kaip miškingumo didinimas, medienos išteklių gausinimas ir racionalus jų naudojimas, miškų apsauga, ekonominės veiklos efektyvumas, bet ir su didėjančiu miškų sektoriaus ir ypač valstybinio miškų ūkio vaidmeniu biokuro rinkoje, tinkamu pasiruošimu 2014-2020 m. Kaimo plėtros priemonių, skirtų miškams ir miškų ūkiui, įgyvendinimui, miškininkavimo pagal miškų funkcinę paskirtį sistemos tobulinimu, efektyvesniu valstybinių miškų pareigūnų darbu ir dalyvavimu užtikrinant ne tik miškų, bet ir gyvūnijos apsaugą bei tausojantį medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą.
Valstybinių miškų valdytojų – valstybės įmonių miškų urėdijų veikla taip pat įvertinta teigiamai. Nors miškų urėdijos gerai tvarkosi ir prižiūri valstybinius miškus, tačiau kiek neramina faktas, jog šioms įmonėms (ypač mažesnioms) darosi sudėtinga skirti pakankamai lėšų infrastruktūros gerinimui, nes dar krizės metu buvusi vyriausybė ženkliai padidino atskaitymus į valstybės biudžetą. Aš, kaip ministras, palaikau valstybinius miškinininkų prašymus ir norus ieškoti galimybių mažinti papildomus atskaitymus į biudžetą. Kadangi biudžeto lėšų surinkimas dabartiniu metu yra pakankamai problematiškas, Finansų ministerija kol kas nemato galimybės mažinti minėtus mokesčius.

Nacionalinėje miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012-2020 m. programoje numatyta kasmet didinti miško kirtimo atliekų panaudojimą biokuro ruošai. Miškų urėdijos nuo šių metų sausio 1 d. įpareigotos organizuoti biokuro gamybą ir pateikti rinkai. Kaip miškų urėdijos turės įgyvendinti šią užduotį? Ar numatoma į biokuro ruošos gamybos procesą aktyviau įtraukti ir privačių miškų sektorių?

Įgyvendinant Nacionalinėje miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012-2020 m. programoje numatytą priemonę kasmet didinti miško kirtimo atliekų panaudojimą biokuro ruošai, 2013 m. liepos 25 d. aplinkos ministro įsakymu tvirtinant bendras kirtimų apimtis valstybės įmonėms miškų urėdijoms buvo patvirtintos kirtimo atliekų, skirtų biokuro gamybai, normos 2014-2018 metams. Miškų urėdijos 2013 m. pardavė 245 000 m3, o 2014 m. numato pagaminti 300 000 m3 miško kirtimo atliekų, skirtų biokuro gamybai. Generalinė miškų urėdija nuo šių metų sausio 1 d. miškų urėdijose įpareigota organizuoti skiedrų gamybą ir pateikimą biokuro biržai. Generalinis miškų urėdas 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymu nurodė, jog miškų urėdijos 2014 m. I pusmečiui privalo rezervuoti atitinkamus miško kirtimo atliekų bei malkinės medienos kiekius. Šiuo metu Generalinė miškų urėdija rengia šios priemonės įgyvendinimo planą, kuriame numatoma patikslinti Prekybos mediena taisykles ir kitus susijusius teisės aktus. Pagrindinis šio plano tikslas – siekiant racionalaus medienos išteklių naudojimo užtikrinti nuosekliai augantį ir stabilų skiedrų gamybos konkurencingomis kainomis pirmiausiai iš kirtimo atliekų ir jų pardavimo per biokuro biržą iš valstybinių miškų procesą, žinoma, neiškraipant rinkos ir nepažeidžiant sąžiningos konkurencijos principų.
Miškų urėdijos sudarė sutartis su rangovinėmis įmonėmis, nes kol kas neturi reikiamos technikos skiedrai ruošti. Šiemet pagrindiniuose šalies regionuose numatyta įsigyti kelias skiedrų gaminimo mašinas. Atsižvelgiant į būsimų darbų apimtis, tokia technika nebus perkama kiekvienai miškų urėdijai. Dalis įsigyjamos technikos kainos numatoma padengti iš Klimato kaitos programos lėšų.
Privačių miškų sektorius biokuro ruošos gamybos procese dalyvauja labai aktyviai. Tam paskatinti buvo skirta nemenka valstybės finansinė parama. Per 2007-2013 m. laikotarpį pagal Kaimo plėtros priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ patvirtinta 40 projektų, pagal kuriuos biokuro ruošos technikai įsigyti skirta 11,44 mln. Lt. parama. Siekiant efektyviai naudoti miško kirtimo atliekas, modernizuoti biokuro ruošą, šiam sektoriui numatyta skirti finansinę paramą taip pat iš Klimato kaitos programos. Svarstomos galimybės skirti subsidijas miškų valdytojams, kurie biokuro gamybai panaudos kirtimo atliekas iš jaunuolynų ugdymo kirtimų.
Vis dėlto privačių miškų savininkai medienos atliekas biokurui parduoda fragmentiškai. Iš maždaug 240 tūkst. miško savininkų didžiąją daugumą sudaro smulkūs valdytojai. Jie realiai negali užtikrinti nei pastovaus kirtimo atliekų kiekio, nei savalaikio jo pristatymo, todėl kol kas ir negali būti rimtais žaidėjais ne tik biokuro biržoje, bet ir aplamai medienos rinkoje. Manau, valstybės lygmeniu reikia spręsti jų valdymo, kooperacijos problemas, kad miško savininkai, ypač smulkūs, ūkinėje veikloje galėtų dalyvauti kaip lygiaverčiai partneriai.

Kokios dar ES paramos gali tikėtis valstybinis ir privatus miškų sektorius 2014-2020 metais?

Šiuo metu Žemės ūkio ministerija, bendradarbiaudama su socialiniais partneriais, taip pat ir su Aplinkos ministerija, rengia Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programą, kurioje bus išdėstytos remiamos paramos priemonės ir jų įgyvendinimui skiriamos lėšos, galimi paramos gavėjai, pagrindiniai paramos teikimo reikalavimai ir kt. Ši programa rengiama vadovaujantis 2013 m. gruodžio 17 d. patvirtintu Europos parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005.
Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos įgyvendinimui skirta 6,8 mlrd. Lt. Tai yra apie 14 proc. mažiau nei 2007-2013 m. laikotarpiu, todėl tam tikra dalimi gali mažėti finansavimas ir miškų ūkiui skirtoms priemonėms. Šiuo metu Žemės ūkio ministerijai esame pasiūlę miškų ūkio sektoriui 2014-2020 m. laikotarpiu skirti 9 proc. (apie 600 mln. Lt) visų kaimo plėtrai skirtų lėšų. Toks pasiūlymas pateiktas atsižvelgiant į LR Vyriausybės 2012 m. gegužės 21 d. protokolinį sprendimą miškų ūkiui 2014-2020 m. laikotarpiu skirti apie 10 proc. visos kaimo plėtrai skiriamos paramos bei įvertinant ES šalių kaimo plėtros programose miškų ūkiui vidutiniškai skiriamą paramos dalį.
Bendraujant su Žemės ūkio ministerija dėl paramos miškų ūkiui 2014-2020 m. laikotarpiu, Aplinkos ministerija laikosi pozicijos, kad remiamos veiklos sritys turėtų išlikti tokios pat, kaip ir praėjusiu paramos laikotarpiu – miškų įveisimas, miškų ekonominės vertės didinimas, jaunuolynų ugdymas, stichinių nelaimių pažeistų miškų atkūrimas, infrastruktūros gerinimas, miškų aplinkosauga ir kt. Be to, numatoma sukurti naują paramos priemonę, skirtą privačių miškų savininkų kooperacijai skatinti.
Didžiausia paramos dalis bus skirta privačių miškų savininkams, kurie galės pretenduoti į paramą pagal visas miškų ūkio srities priemones ir turės pirmumo teisę gauti paramą nei kiti pareiškėjai. Taip pat didžioji lėšų dalis bus skirta naujų miškų įveisimui.
Numatoma, kad miškų urėdijos galės kreiptis paramos pagal tas pačias priemones, kaip ir 2007-2013 m. laikotarpiu, išskyrus miškų įveisimą. Miškų urėdijoms gauti paramą miškų įveisimui apribojo minėto reglamento nuostatos.
Galutiniai sprendimai dėl paramos miškų ūkio sektoriui bus priimti parengus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programą. Šios programos rengimas turėtų būti užbaigtas vėliausiai iki šių metų gegužės mėn.

Kaip sprendžiama nuosavybės teisių atstatymui rezervuotų miškų problema?

Aplinkos ministerija 2013 m. pradžioje inicijavo šios problemos svarstymą LR Vyriausybėje. Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos iniciatyvai ir pasiūlymams, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose formuojant miško sklypus, valstybiniai miško sklypai, rezervuoti, bet nepanaudoti nuosavybės teisių atkūrimui, būtų priskiriami valstybinės reikšmės miškų plotams ir perduodami patikėjimo teise valdyti valstybės įmonėms miškų urėdijoms, jeigu jie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus, su jais ribojasi, arba yra 10 ha ir didesni bei turi privažiavimą, ekonomiškai apsimokėtų ir pačioms miškų urėdijoms. Rezervuotų, bet iki šiol nepanaudotų nuosavybės teisių atkūrimui priskyrimas valstybinės reikšmės miškų plotams ir šių miškų perdavimo procesas patikėjimo teise valdyti miškų urėdijoms vykdomas palaipsniui, nes pirmiausiai tam turi būti parengti ir patvirtinti žemės reformos žemėtvarkos projektai. Vykdant minėtas priemones, Aplinkos ministerija 2013 m. parengė tris Vyriausybės nutarimus, kuriais 1230 ha valstybinių miškų, rezervuotų, bet nepanaudotų nuosavybės teisėms atkurti, priskirti valstybinės reikšmės miško plotams ir perduoti miškų urėdijoms. Šiemet šie darbai bus tęsiami.

Kokios prevencinės priemonės taikomos ir planuojamos miškuose užkardant afrikinio kiaulių maro plitimą?

Medžioklės plotų naudotojams nustatyta užduotis sureguliuoti šernų populiacijos gausą pagal jų populiacijos gausos reguliavimo priemonių planą – nuo 2013 m. atliktos apskaitos nustatyto kiekio sumedžioti 90 proc. šernų (afrikinio kiaulių maro zonoje – bus siekiama sumedžioti visus šernus). RAAD pareigūnai medžiotojų būreliams privalo pateikti reikalingų sumedžioti šernų skaičių. Numatytos paskatinimo priemonės: skirti 250 litų išmoką, jei medžiotojai nepasiima mėsos arba ji apkrėsta maru; ir 150 litų, jei medžiotojai pasiima šerno mėsą. Asmeniškai man tai drastiškos priemonės. Bet jos būtinos. Juk maras šalyje – jau ne tikimybė, bet faktas. Nelokalizuojant ligos židinio, maras gali pasklisti po visą Lietuvą. O tai reiškia, kad bus draudžiamas ne tik mėsos ir gyvų kiaulių, bet ir pašarų bei grūdų išvežimas iš Lietuvos. Tai būtų didelis smūgis mūsų ekonomikai, nes šioje ūkio srityje cirkuliuoja apie 10-15 mlrd. litų per metus. Jei nieko neveikdami prileistumėme prie blogiausio, mane patį pirmiausia apkaltins už neveiklumą ir delsimą.
Medžiotojai įpareigoti griežtai laikytis veterinarinių reikalavimų medžioklėje, užtikrinant, kad visos sumedžiotų gyvūnų skrodimo atliekos būtų sumetamos į pirminio gyvūnų apdorojimo aikštelių atliekų duobes. Šios duobės turi būti sandariai uždengtos, dezinfekuojamos, laiku valomos.
Nustačius, kad sumedžiotas šernas užsikrėtęs afrikiniu kiaulių maru, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai rūpinasi šio gyvūno utilizavimu. Medžiotojai, vykdydami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų rekomendacijas, afrikinio kiaulių maro grėsmės zonoje privalo dezinfekuoti transportą, kuriuo vyksta į medžiokles, avalynę bei drabužius. Taip pat privalo laikytis kitų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų nurodymų ir rekomendacijų.
Afrikinio kiaulių maro grėsmės zonoje valstybiniuose miškuose miško kirtimas, medienos vežimas ir kiti miško tvarkymo darbai vykdomi, miškų urėdijoms juos suderinus su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba. Kiekvieną dieną, baigus miško ruošos darbus afrikinio kiaulių maro grėsmės zonos miškuose, dezinfekuojami biocidais transporto priemonių ratai, medienos ruošėjų batai.
Alytaus rajone, Varčios miške kirtimo darbai sustabdyti, šiame miške taip pat ribojamas žmonių lankymasis, įrengiami užtvarai, gyventojai informuojami apie afrikinio kiaulių maro grėsmę. Yra svarstomos galimybės labiau riboti žmonių lankymąsi ir kituose miškuose, patenkančiuose į afrikinio kiaulių maro grėsmės zoną.
Užkardymo ir prevencinės priemonės reikalauja nemažai lėšų. Vien Lietuvos Vyriausybės skirtų pinigų neužtenka. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba iš ES struktūrinių fondų tam tikslui jau gavo apie 6 mln. litų. Tačiau ir to nepakanka, todėl vėl vedamos derybos su ES, nes kiaulių maras ne vien mūsų šalies bėda, bet ir visos ES problema. Vienaip ar kitaip kompensacijos už sumedžiotus šernus bus mokamos nuo š. m. liepos 1 d.

Neseniai priimta Miškų įstatymo pataisa, kuria įvestas privačių miškų savininkams ir valdytojams 5 proc. nuo visų gaunamų pajamų už nenukirstą mišką ir medieną mokestis, sukėlęs nepritarimą ir protestus tarp miško savininkų. Kaip šios papildomos lėšos bus panaudojamos praktikoje?

Nacionalinėje miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 569, numatyta į bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimą papildomai įtraukti atskaitymus iš privačių miškų ūkio ir ne miškų urėdijų valdomų valstybinių miškų ūkio medienos pardavimo pajamų. Tuo siekiama užtikrinti geresnį bendrųjų miškų ūkio reikmių, ypač susijusių su privačių miškų apsauga, tvarkymu ir priežiūra, tenkinimą. Pirmasis tokio uždavinio įgyvendinimo etapas jau įvykdytas – nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigalioja Miškų įstatymo 7 straipsnio pakeitimai (Miškų įstatymo 2, 7, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XII-386), pagal kuriuos ne vien miškų urėdijoms, bet ir visiems kitiems valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomi atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Toliau nuosekliai įgyvendinant minėtos programos nuostatas nuo 2015 m. sausio 1 d. (vadovaujantis Miškų įstatymo Nr. I-671 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-761) į bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimą bus įtraukiamos ir privačių miškų ūkio generuojamos lėšos, tam tikslui nustatant privačių miškų savininkams ir privačių miškų valdytojams analogiškus atskaitymus į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Tokiu būdu visi miško valdytojai mokės atskaitymus iš pajamų bendrosioms miškų ūkio reikmėms finansuoti. Tai reikš papildomą apmokestinimą pajamų už parduotą medieną gaunantiems privačių miškų savininkams, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, taip pat užsienio valstybėse įsteigtoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, bet turinčioms civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus, teisėtai įgijusioms privačios miško žemės valdymo teisę.
Praplėstas ir sąrašas bendrųjų miškų ūkio reikmių, kurioms finansuoti bus naudojamos surinktos lėšos. Miškų įstatymo 7 straipsnyje išvardintų bendrųjų miškų ūkio reikmių sąrašas nuo 2015 m. sausio 1 d. apims ne tik miškų inventorizavimą, valstybinės miškų priešgaisrinės sistemos organizavimą bei išlaikymą, stichinių nelaimių padarinių ir masinių ligų bei kenkėjų židinių likvidavimą, privačių miškų savininkų konsultavimą bei mokymą, privačių miškų savininkų organizacinių struktūrų kūrimąsi ir t.t., bet ir labai svarbios miškų ūkio darbų srities – miško kelių ir su tuo tiesiogiai susijusios miško žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūrą ir remontą. Akivaizdu, kad privačių miškų atveju miško kelių infrastruktūra nėra pavienių miško savininkų reikalas. Tas pats miško kelias, naudojamas medienai išvežti ir kitai miškų ūkio veiklai, taip pat atviras miško lankytojams, dažniausiai eina per keletą tiek privačių, tiek ir valstybinių miško valdų. Be to, miško kelių priežiūra ir remontas reikalauja didelių investicijų, kurios atskiros mažos valdos savininkui gali reikšti nepakeliamą naštą.
Privačių miško savininkų būgštavimai dėl naujo mokesčio ne visai pagrįsti. Iškirtus ir pardavus miško sąlyginį tūrio vienetą, valstybinių miškų valdytojai mokesčių pavidalu į valstybės biudžetą sumoka kelis kartus daugiau nei privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys. Tarkim, miškų urėdijos moka apie 4000 Lt mokesčių, fiziniai asmenys – apie 2000 Lt, o privatūs juridiniai asmenys tik apie 500 Lt. Atotrūkis net 8 kartai. Tai negerai. Mano manymu, teisingiausia kompleksiškai peržiūrėti visą miškų sektoriaus mokesčių sistemą. Tuo tikslu Miškų departamentas, atsižvelgdamas į miškų urėdijų ir privačių miško savininkų pastebėjimus ir siūlymus, įpareigotas išanalizuoti mokesčių surinkimo metodiką bei pateikti savo išvadas bei rekomendacijas.

Ačiū už pokalbį

Kalbėjosi Rimondas Vasiliauskas

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2014 03 07
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai