Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Paslaugos
Renginiai
Klausimai
miskasodis
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius
„Natūra 2000“

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2014 m. balandžio 8 d.

Nukirtus mišką gyvybė atsikuria

Delfi.lt
Projektas „Aplinkosauga“
2014 m. balandžio 8 d.

Važiuojant pamiškę kartais akį traukiantys nuvirtusios, apsamanojusios ir beveik supuvusios medžių liekanos nereiškia, kad miškas turi apsileidusį, neūkišką šeimininką. Pūvančios šakos ir sutrešę kamienai turi daug didesnę reikšmę miškui nei galima pagalvoti iš pirmo žvilgsnio.
Būtent pūvantys medžiai, pasak Kauno miškų urėdijos vyriausiojo miškininko Juozo Jermalavičiaus, pradeda miško ekosistemai būtiną gyvybės grandinę.

„Miškai, ko gero, nuskurstų be supūti paliktos medienos. Mes tai supratome per vėlai. Anksčiau gero miškininko vizitinę kortelė buvo švari miško aikštelė – viskas iškirsta ir viskas išvežta. Girdavo tokius ir sakydavo, kad gerai padarė“, – pasakojo vyriausiasis miškininkas.
Miške medžio atliekų būna įvairių. Kirtavietėse kaip pirštai palikti vieniši medžiai, jų stuobriai, miškuose į samanas nuvirtę sausuoliai, šakos, naudojamos kaip kelio sutvirtinimai.
Aplinkos ministro sprendimu dabar urėdijos privalo tiekti biokuro gamintojams miško kirtimo atliekas, kad sudarytų geresnes konkurencines sąlygas biokuro rinkoje, bet ne visas šakas įmanoma pristatyti biokuro gamintojams.

„Būna, kartais atrodo miškai nemaloniai. Privirtę medžių, paliktos šakos ir apskurę medžiai. Kirsdami mišką plynai, pagal reikalavimus, turime palikti bent dešimt medžių – gyvų ir sausuolių dėl bioįvairovės. Tie medžiai po to nuvirsta ir mes neturime teisės jų paimti“, – kalbėjo J. Jermalavičius.
Kirtavietėse likus medžiams, į juos perėti lengviau grįžta paukščiai, medžiai savo sėklas skleidžia natūraliai, o sausuolių uoksuose prieglobstį randa geniai.
Medkirčiams nukirtus ir iš miško išgabenus medžius, tik iš pirmo žvilgsnio kirtavietės atrodo be gyvybės. Jau netrukus prasideda naujas miško gyvenimo etapas.
„Prasideda biologinė grandinė“, – sakė pašnekovas.

Anot jo, pūvanti mediena pirmiausia sudaro sąlygas įvairioms grybų, vabzdžių rūšims veistis.
„Atsiranda viskas kas juda ir dar grybai. Grybai labai svarbūs. Jei ne jie, tai miškuose stovėtų medienos kalnai. Grybai pradeda skaidyti medieną, tada atsiranda mikroorganizmų, vabzdžių. Po to žvėrelių. Kokiam šeškui atsiranda drėvė gyventi“, – pasakojo vyriausiasis miškininkas.
Ekosistemos gyvybingumui palaikymas yra svarbiausia iš visų priežasčių, kodėl po kirtimų lieka miške medienos, bet J. Jermalavičius atskleidė ir dar kelias priežastis.
Miškininkams kuo blogesnis oras, tuo geriau. Jie laukia lietingo pavasario, kad sodinukai atsodinamose kirtavietėse prigytų geriau ir žiemą didelių speigų, kad įšaltų miško keliukai ir sunkioji technika galėtų ištempti nukirstus medžius, o ne užklimptų.

Jei pavasaris ankstyvas ar žiema šilta, miškininkų technika tiesiog skęsta purve. Darbai ne tik tampa neįmanomi, bet ir smarkiai suniokojami keliai. Tiesa, yra viena išeitis – medžių šakos. Jos klojamos ant kelio ir taip jį sutvirtina. Ten jos ir lieka visam laikui.
„Biokuro gamintojai nesuperka žeme užterštos medienos. Tai suprantama, nes tokia gadina jų mechanizmus“, – kalbėjo vyriausiasis miškininkas.
Kita priežastis – pardavimo reikalavimų neatitinkanti mediena. Per trumpos nuopjovos, papuvę kamienai, užlinkusius priekamienius turintys medžiai. Visgi, šios didelių gabaritų atliekos gali ne tik padėti miškui, bet ir pakenkti.

„Tie pusmetriniai medžio gabalai labai ilgai pūva ir trukdo dirvos paruošimo miško atsodinimui darbams. Mes tokią medieną parduodame ir gerai, kad atsiranda ją norinčių pirkti“, – sakė pašnekovas.
Gyventojai gali įsigyti teisę nusipirkti šias atliekas ir po to panaudoti kaip malkas. Visgi, atsiranda ir gudruolių, kurie mano, kad kas palikta miške, tai jau visų bendras turtas.
„Būna tokių, kurie galvoja, kad gali susirinkti paliktą medieną. Tai vienetiniai atvejai. Dažniausiai pabarame, pakalbame ir daugiau taip nebedaro“, – sakė J. Jermalavičius.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2014 04 08
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
Valstybinių miškų vertė

ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai