Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2014 m. balandžio 11 d.

Miške būsime stebimi

Delfi.lt
Projektas „Aplinkosauga“
2014 m. balandžio 9 d.

Aplinkos ministerijai sugriežtinus baudas už neteisėtus kirtimus dešimčia kartų, girininkai žada neatsilikti ir prevencijos srityje. Girininkai žada ne tik papildomus budėjimus, patruliavimus, bet ir siekia aprūpinti kiekvieną miškininką atskiromis priemonėmis nuotoliniams stebėjimams.
Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Justinas Urbanavičius DELFI papasakojo kaip bus organizuojamas prevencinis darbas beveik 37 000 hektarų plotą apimančioje urėdijoje.
Didžiausią darbą atliks patys miškininkai, laisvu nuo darbo laiku.
„Jau dabar budime regioniniais principais. Kiekvienas du kart per savaitę, po darbo valandų ir nedarbo dienomis. Darbo dienomis taip pat apvažiuojame ir tikriname įtarimų keliančias vietas“, – kalbėjo miškininkas.

Fizinis darbas reikalauja daug jėgų ir ne visada yra labai efektyvus, tad urėdija ieško priemonių palengvinti ir darbą padaryti efektyvesniu.
„Pasiūliau urėdui ir jis palaiko šią idėją, kad kiekvienas girininkas turėtų savo atskiras kameras, fotoaparatus. Kilus įtarimams galėtų fiksuoti ir stebėti kelius ir miškus“, – pasakojo J. Urbanavičius.
Nors Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija ir išsidėsčiusi kompaktiškai, bet nelegalūs medkirčiai rizikuoja ir ryžtasi miško vagystėms, net ir rizikuodami didelėmis baudomis ir pamiršdami, kad miškininkai uniformas nešioja ne dėl grožio.

Miškininkai bet kuriuo paros metu gali stabdyti ir tikrinti transportą, įtarę, kad juo gabenama mediena ir kiti ištekliai, įsigyti neturint leidimo.
„Kaip tik vakar užfiksavome ir įforminome vieną neteisėtą kirtimą. Žmonės prisikirtę pušų ir sausuolių ruošėsi malkas pardavinėti. Iš viso du kubinius metrus malkų“, – pasakojo miškininkas.

Išloš gamta, ne tik biudžetas

Anot jo, piktavaliai savo darbus dirba atokesnėse vietose, dažniausiai dienos metu, kai girininkai kelyje ar užsikrovę darbais. Laimei, gyventojai nusiteikę palankiai miškininkų atžvilgiu ir praneša apie įtartinus tipus pamiškėse.
„Mes gražiai bendraujame su pamiškių gyventojais. Jie praneša jei ką pamato įtartino. Taip pat suinteresuoti ir privačių miškų savininkai“, – kalbėjo miškininkas.
Pasak vyriausiojo miškininko tokie budėjimai naudingi bus ne tik iš finansinės pusės, bet ir miško situacija turėtų pagerėti. Vienas patrulis miške padaro daug darbų.
„Žmonės ne tik kerta mišką nelegaliai, bet yra ir kitų dalykų, kuriuos reikia prižiūrėti. Būna, kad uogienojus išsirauna, prisikasa smėlį miške, daug vandalizmo – inkilus laužo. Be to dabar tikrinsime viską. Išgirdę šūvį miške važiuosime įsitikinti, kad tai ne brakonieriai, tikrinsime ar tinkamas gyvūnas sumedžiotas“, – sakė J. Urbanavičius.

Anot jo, žmonės miške nebesijaus nematomi. Žinant, kad bet kada gali užsukti kontrolierius, ne tik pažeidėjai, bet ir paprasti miško lankytojai kitaip žiūrės į savo veiksmus.
„Pamatę patruliuojančius kontrolierius, žmonės kitaip žiūri į savo elgesį. Tada prisibijo, kad gali būti pagauti, tai ir šiukšles susirenka. Bijo, kad pagaus, tai ir vandalizmo neturėtų būti“, – kalbėjo vyriausiasis miškininkas.
Miškininkas taip pat priminė, kad gyventojai apie neteisėtus kirtimo atvejus gali pranešti tiesiog bendruoju pagalbos telefonu 112. Pranešimą gaus miškininkai ir turės tikrinti savo teritorijoje esančius miškus.

Baudos padidėjo dešimtimis kartų

DELFI primena – baudos už neteisėtus kirtimus ne tik žymiai išaugo, bet ir pasikeitė jų apskaičiavimo metodika.
Už vieną kubinį metrą plynai iškirstos medienos laukia 400 litų bauda, tačiau, pavyzdžiui, jei kirtimai bus atlikti pusamžiuose miškuose, bauda bus dauginama iš 1,5 koeficiento.
Įsivaizdavimui – iškirtę 30 kubinių metrų pusamžės medienos, kiek telpą į vidutinį miškavežį, pažeidėjai turės valstybei atlyginti 18 tūkstančių litų žalos.
Anksčiau baudas už savavališkus kirtimus nustatydavo Vyriausybė, bet dabar tai pavesta Aplinkos ministerijai. Ministerija planuoja dar didinti atsakomybę už tokius pažeidimus ir skirti administracines baudas už kiekvieną nukirstą medį atskirai.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2014 04 11
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai