Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2014 m. gegužės 14 d.

Ar pakito girininko vaidmuo dabartinėje visuomenėje?

„Mūsų girios“
2014/04

Pasitinkant IV-ąjį girininkų suvažiavimą, į ,,Mūsų girių“ klausimus atsako LMS Girininkų bendrijos pirmininkas, Raseinių miškų urėdijos Viduklės girininkijos girininkas RAIMONDAS JUZIKIS.

Kaune, ASU 2009 m. gruodžio 4 d. vykusiame Girininkų III-ajame suvažiavime buvo aptartas girininko vaidmuo kintančioje visuomenėje bei priimtos 5-ios rezoliucijos tuo metu aktualiais klausimais. Ar buvo įgyvendinti šiose rezoliucijose pateikti siūlymai bei teiginiai? Kokiomis problemomis ir rūpesčiais, Jūsų požiūriu, gyvena girininkai šiandien?   

Praėjusiuose antrajame (2004 m.) ir trečiajame (2009 m.) girininkų suvažiavimuose kelti klausimai, susiję su operatyviu leidimų kirsti mišką išdavimu. Reikia pasidžiaugti, kad atsiradus galimybei duomenis perduoti elektroniniu būdu problema išspręsta. Svarstytinas klausimas, ar išvis girininkijai reikia išrašinėti leidimus ar pranešimus kirsti mišką, nes miškų urėdijoms nustatomi ir patvirtinami kirstini plotai ir tūriai Aplinkos ministerijos lygiu.
Trečiajame suvažiavime diskutuota ir apie kirtimo laiko apribojimus. Priimtoje rezoliucijoje siūlėme negriežtinti Miško kirtimo taisyklėse nusistovėjusių reikalavimų, tačiau pakeitimas jau yra. Todėl  planuojame savo darbus, vykdydami jau priimtas griežtesnes nuostatas. Visuomenės reikalavimai paisytini visiems, neišskiriant ir valstybės turtą prižiūrinčių miškininkų.    
Ankščiau ir dabar girininkams aktualūs elninių žvėrių skaičiaus reguliavimo sprendimai. Postūmių į gerąją pusę matome, tačiau problema išlieka. Dabartinė elninių žvėrių daromos žalos miškui apskaitos metodika dažnai neatspindi tikrosios padėties, o ir jos rezultatai dažniausiai ignoruojami. Vis dar trūksta bendros kalbos tarp girininko ir medžiotojo. Girininkas turi žinoti, kiek ir kokių žvėrių yra jo kontroliuojamoje teritorijoje. Todėl vykdant miškotvarkos projektinius darbus būtų tikslinga nustatyti žvėrių populiacijos skaičių. Dabartinė tvarka, kai žvėrių skaičių nurodo medžioklės plotų naudotojai, yra keistina, duomenys nepatikimi.
Man suprantamas ir sveikintinas aktyvus miškininkų bendravimas su  visuomene. Ji turi žinoti, kuo gyvename, ką darome ir ko pasiekėme. Tam labai pasitarnauja vieši renginiai, mūsų bendradarbiavimas su kaimo bendruomenėmis, mokyklomis, seniūnijomis. Nuo senų laikų girininkas kaime buvo tarp gerbiamiausių asmenų, ir ne vien dėl pareigų. Pagarba atsiranda, kai išklausome ir kuo galėdami padedame visiems, atėjusiems į girininkiją, nuoširdžiai patariame lankytojams rūpimais klausimais, suteikiame kvalifikuotą pagalbą. Todėl duodamas gauni daugiau nei imdamas.

Ar miškų ūkio aukštesnėse instancijose įsiklausoma į Girininkų bendrijos siūlymus, tobulinant miškininkystės norminius teisės aktus, miškų valdymą, kitomis aktualijomis?

Nuosekliai laikėmės savo pozicijos ir visada pasisakėme ir pasisakysime prieš valstybinės reikšmės miškų privatizavimą, radikalų valstybinės miškų valdymo sistemos pertvarkymą, valstybinės miškų žinybos priklausomybės keitimą bei prieš bet kokias užmačias sugriauti kompleksinį ūkininkavimą valstybiniuose miškuose. Tokią nuostatą deklaruojame ir ankstesniuose girininkų suvažiavimuose buvo priimtos šią mūsų poziciją atspindinčios  rezoliucijos.
Tikiuosi, kad mūsų siūlymai būna naudingi ir įstatymų leidėjams. Mes esame ta grandis, kuri įstatymus taiko praktikoje, tad mūsų patirtis neįkainojama. Kompromisų pavyzdžiu laikyčiau visai neseniai priimtus ,,Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų“ pakeitimus. Diskutuojant nuomonių būta daug ir įvairių, tačiau mūsų principiniai reikalavimai buvo išgirsti. Tai nėra tobulas dokumentas, jo trūkumai išryškės, kai turėsime jį taikyti darbe. Tad laikas parodys, kas buvo teisus.
Ne visi mums patinka ,,iš aukščiau nuleisti“ reikalavimai, o jie atsiranda, ko gero, pučiant šalies ir Europos politikos vėjams. Išgyvensim, jei nebus vėtrų ir uraganų...      

Kokie miškininkystės ir kiti girininkams aktualūs klausimai bus aptarti šiame suvažiavime?

Mums teberūpi senos problemos ir jų sprendimų ieškosime kartu su suvažiavimo dalyviais. Girininkai pasiūlė kalbėti apie neplynų pagrindinių miško kirtimų plotų atrinkimą, kurių procentinė dalis, palyginti su visu pagrindinių miško kirtimų plotu, valstybiniuose miškuose kasmet vis didėja; biržių atrėžimo ir tūrio nustatymo tikslumo reikalavimus; darbą su visuomenine ir ypač su jaunaisiais miško bičiuliais susijusios veiklos tęstinumą; girininkijos dabartį ir ateitį.

Patvirtinti Nacionalinė miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012-2020 metų programos, kiti miškų urėdijų veiklos prioritetiniai uždaviniai šiais metais ir netolimoje ateityje. Ar įgyvendinant šiuos uždavinius girininkijose neiškyla keblumų, spręstinų problemų?

Visus iškeltus uždavinius galime išspręsti susitelkę dirbdami kartu, jei įdėsime noro, pastangų, laiko ir lėšų. Pavyzdžiui, naujam ambicingam prioritetiniam uždaviniui – biokuro ruošai įgyvendinti skirta daug dėmesio ir ieškoma būdų, kaip pasiekti norimą rezultatą. Kad galėtume įvertinti rezultatus, turi praeiti tam tikras laikas.

Esame kiek sunerimę dėl Vyriausybės patvirtintos „Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012-2020 metų programos” kai kurių tikslų įgyvendinimo. Kaip minėjau, norime kad būtų numatytos priemonės ir būdai, kaip įvykdyti reikalavimą – neplynų pagrindinių miško kirtimų plotų procentinę dalį, lyginant su visu pagrindinių miško kirtimų plotu, valstybiniuose miškuose padidinti 2015 m. iki 30 proc., o 2020 m. – 35 proc. Dabar girininkai papildomai turi ieškoti neplynai kertamų biržių plotų, nes  miškotvarkos nustatytoje metinėje kirtimo apimtyje jų procentinė dalis dažniausiai niekada nesiekia reikalaujamo dydžio. Plotus, numatytus dažniausiai kirsti plynai, keičiame į kirstinus neplynais atvejiniais kirtimais, kurie balansuoja ties Miško kirtimų taisyklių reikalavimų riba, o neretai ir pažeidžiant jas (neplyni kirtimai neatitinka jiems atrinkti reikalaujamų kriterijų). Būtina išplėsti neplynų kirtimų būdų spektrą.
Dar vienas gražus siekis: 2015 m. ąžuolynų dalis, palyginti su bendru šalies miškų plotu, turi būti 2,2 proc. Pasodinti didesnį ąžuolų plotą nėra sunku, tačiau iškils kebli problema – ąžuolynų jaunuolynų priežiūra ir jų apsauga. Savo nuogąstavimus išsakėme dar svarstant minėtos programos projektą ir tikimės, kad parengtas jos įgyvendinimo planas bus realiai įvykdomas.    

Šių metų vasarį vykusiame Girininkų bendrijos tarybos posėdyje įvardinta, kad miškų urėdijose naudojamos bene 5 apskaitos ir informacijos pateikimo sistemos, ir tai nėra gerai. Ką reikėtų keisti, tobulinti informacinės sistemos srityje?

Mūsų netenkina girininkijose naudojamos ,,Miško skaitos“ programos galimybės. Žinome, kad tai buvo pirmas žingsnis į bendros apskaitos kūrimą. Galbūt pasirinktas kelias naujai kuriamą programą leisti naudoti visuose miškų urėdijose be testavimo ir nebuvo teisingas, tačiau nesutinku su tais, kurie nedirbę ir net nebandę dirbti ją seniai nurašė. Daugelis girininkų žino jos privalumus ir trūkumus. Iki šiol mes turėjome gerą progą pakelti savo kompiuterinį raštingumą ir tikimės, kad kuriama nauja programa IMUVIS tikrai sumažins girininkijose vedamų dokumentų naštą. 

Kaip sekasi girininkams ir kitiems girininkijų darbuotojams suderinti tiesiogines pareigas, ypač per miškasodį, su įpareigojimu dalyvauti ne darbo metu miškų apsaugos, gamtosaugos, medžioklės kontrolės reiduose?

Manau, visiems suprantama, kad vien baudomis ir represinėmis priemonėmis visų pažeidėjų nesutramdysime. Tačiau kompleksinės priemonės gali duoti teigiamą efektą. Pati idėja sukurti prevencinę sistemą yra gera, tačiau visiems miškininkams persiorientuoti į inspektoriaus pareigas nelengva. Neturime praktinių įgūdžių, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Todėl būtina gilinti teisines žinias, o reidavimas kitoje, nepažįstamoje teritorijoje provincijos girininkams neįprastas. Vykdant šią prievolę, atsiranda naujų rizikos faktorių, kurie sąlygoja peržiūrėti esamas socialines garantijas. Be to, ne taip paprasta suderinti darbo ir vykdomos prevencijos laiką. Atsakingas girininkas ar girininkijos darbuotojas po reido nenumoja ranka į pavasarinius miško darbus ir neima priklausančios laisvos dienos, o skuba sodinti iškirstas kirtavietes ar veisti naujus želdinius, nes miškasodis – šventas reikalas. Girininkas gali pasigirti tik naujais želdiniais, išugdytais jaunuolynais ir gerai prižiūrėtais miškais.

Kokia būtų Girininkų bendrijos nuomonė dėl girininkų, kitų valstybinių miškų pareigūnų tarnybinio transporto naudojimo sugriežtinimo, įdiegiant automobiliuose navigacinės kontrolės prietaisus? Ar sutiktų girininkai darbo reikalams naudoti privatų transportą, sudarius panaudos sutartį?                                                                                                        

Prieš suvažiavimą vykdėme socialinę girininkijų darbuotojų apklausą, kurioje girininkų klausėme: ,,Ar pritartumėte automobilių panaudos modeliui, kai nuosavas automobilis būtų naudojamas tarnyboje“. Iš  dalyvavusių apklausoje „už“ pasisakė 27,8 proc. girininkų.
Girininko darbas nėra vien važiavimas į mišką. Kai ateina miško sodinimo laikas, pasipila pranešimai apie žolės deginimą, kai medienai pervežti ar išvežti palankiausios sąlygos baigiasi ir darbo dienos laiko neužtenka, savanoriškai be atlygio organizuoji ar dalyvauji kaimo bendruomenės, jaunųjų miško bičiulių renginiuose, tuomet niekada neskaičiuoji darbo valandų ir nuvažiuotų kilometrų. Įdiegus automobiliuose navigacinę kontrolės sistemą, iš esmės girininko darbo trukmė nepasikeis, bet, jeigu tarnybiniu automobiliu nebus galima pakeliui sustoti prie parduotuvės nusipirkti maisto, papietauti namuose ar viešojo maitinimo įstaigoje ir toks ,,pasinaudojimas“ bus traktuojamas kaip nusižengimas, tuomet nežinau...

Daliai šalies gyventojų gražinus darbo užmokestį į prieškrizinį lygį, kokia būtų Girininkų bendrijos pozicija dėl miškų urėdijų darbuotojų darbo užmokesčio padidinimo ir suvienodinimo tarp miškų urėdijų?

Atkūrus 2000 m. Girininkų bendrijos veiklą, viena pagrindinių temų, dėl kurių vykdavo diskusijos, buvo darbo užmokesčio suvienodinimas. Labai ryškiai skyrėsi girininko ir kitų girininkijos darbuotojų atlyginimai skirtingose miškų urėdijose. Mes ne kartą prašėme Generalinės miškų urėdijos parengti tokią apmokėjimo tvarką, kad girininko atlygis už darbą, nesvarbu kokioje Lietuvos vietoje jis dirbtų, būtų vienodas. Į mūsų pastabas atsižvelgta –  girininkų darbo užmokesčio skirtumai sumažėjo. Bet tai nereiškia, kad girininkijų darbuotojų dabar gaunamas atlyginimas mus visai tenkina. Suprantame, kad jo dydis priklauso nuo finansinių miškų urėdijų galimybių, girininko darbo krūvio ir panašiai. Daug diskusijų sukėlė mūsų nepritarimas naujai darbo apmokėjimo tvarkai, kur miškų urėdijos darbuotojams būtų nustatyta pastovioji ir kintama atlyginimo dalis. Mes sutinkame, kad tokia daugiau motyvuota ir skatinanti atsakingiau dirbti tvarka būtų taikoma, bet nedalinant dabartinio  atlyginimo į dalis, taip mažinant jį, o palaipsniui formuojant kintamąją dalį, didinant mūsų darbo užmokesčio fondą. Atsakingai, sąžiningai dirbdami, norime ir atitinkamai uždirbti.

Užkardant afrikinio kiaulių maro plitimą, miškuose taikomos prevencinės priemonės.  Ar tai turi įtakos girininkijų darbui?

Manyčiau, kad afrikinio kiaulių maro plitimo sustabdymo prevencinės priemonės pasirinktos, įvertinus pasekmės gyvulininkystės šakai ir visam Lietuvos ūkiui. Girininkų bendrijos pasitarime esame išklausę oficialią informaciją apie numatytas priemonės, įskaitant ir masinį šernų sumedžiojimą. Buferinėje zonoje dirbantys girininkai turi darbe nepatogumų, pavyzdžiui, būtina bet kokio į mišką įvažiuojančio transporto dizenfekcija ir pan.

Miškininkų bendruomenėje beveik nekalbama apie girininkų pavaduotojų, eigulių  statusą, jų vaidmenį kasdieniniame girininkijos gyvenime. O juk tai – girininkų dešinioji ranka darbuose ir būsimų girininkų rezervas. Kokia  Jūsų nuomonė apie šią miškininkų grandį?
 
Palyginus su ankstesniais metais, girininkijose darbo organizavimas keičiasi iš esmės. Nebelieka apibrėžtų eigulio funkcijų priskirtoje eiguvoje. Minėtoje apklausoje dalyvavę respondentai nurodė, kad yra 43 proc. girininkijų, kuriose dirba girininkas, girininko pavaduotojas ir eigulys; 12 proc. girininkijų neturi eigulių; o 54 proc. girininkijų dirba specialistai ir vienas ar daugiau darbininkų.
Girininkijų plotas paskirstytas į eiguvas tik formaliai, o visi darbai atliekami  kolegialiai. Girininkui taip pat tenka kirsti spindžius rėžiant biržes ir rinkti šiukšles poilsiavietėse.
Apklausos duomenimis, girininkijose dirba 47 proc. eigulių, įgijusių aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, 21 proc. – aukštąjį universitetinį, 2 proc. – magistro laipsnį. Nebeliko senojo eigulio – miško sargo ir žvalgo – įvaizdžio. Nenuvertindamas tik daugiametę patirtį turinčių kolegų, esu įsitikinęs, kad miškui reikia išsilavinusių, kompetentingų specialistų, o žinios ir patirtis – puiki miško ateitis. 

Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi VACLOVAS TREPĖNAITIS

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2014 05 14
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai