Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2014 m. birželio 13 d.

Nederlingų žemių panaudojimas – vaizdingas kraštovaizdis ir švari gamta

Mūsų girios
2014/05
Asta Kazlauskaitė-Jadzevičė
dr. Saulius Marcinkonis

Nederlingos žemės Lietuvoje

Pastaraisiais metais pastebimas apleistų žemių mažėjimas visuose regionuose. Tai siejama su padidintu žemės mokesčio tarifu už dirvonuojančią žemę bei nederlingų žemių apmiškinimu, teikiant ES paramą.
Pagal mokslines ir politines prielaidas tokias žemės fondo struktūros tendencijas galima būtų vertinti teigiamai. Tačiau negalima vienareikšmiškai propaguoti naujų miškų įveisimo; dažnai tikslinga išsaugoti ir Lietuvos tradiciniam kraštovaizdžiui būdingus bei biologinės įvairovės išsaugojimui būtinus žolynus. Buvusių ariamų žemių plotuose tokia žemėnauda leidžia sukaupti pakankamai didelį kiekį augalinės masės (biomasės) bei panaudoti per dirbamos žemės naudojimo laikotarpį dirvožemio armenyje sukauptas gausias kai kurių maisto medžiagų atsargas.
Didžiausi nepanaudoti valstybiniai žemės ūkio naudmenų plotai išliko Vilniaus apskrityje (~53 tūkst. ha) ir Utenos apskrityje (~31 tūkst. ha).

Žemė - patrauklus atsinaujinantis energijos išteklius

Pastaraisiais metais Lietuvoje žemė tampa ir patrauklus atsinaujinantis energijos išteklius, galintis paskatinti šilumos energijos, degalų gamybos ir naujų technologijų diegimą.
Vis dažniau galime išgirsti apie žemės ūkio biomasės panaudojamą mažiau aplinką teršiančiam biokurui, o biokuro naudojimas nuosekliai didėja jau daugiau kaip dvidešimt metų (1 pav.). Lietuvoje 2009 m. buvo įsteigta Klimato kaitos specialioji programa (KKSP), kurios dalis lėšų, daugiausia gautų už perleistus nustatytosios šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) normos vienetus (NNV) ir aukcione parduotus apyvartinius taršos leidimus (ATL), yra skiriama atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo skatinimo ir aplinkai palankių technologijų diegimo projektams.


1 lentelė. Lietuvoje 2011-2013 m.  įdiegtų biokuro katilų galia

Pagal šią programą 2011-2012 m. skirtas finansavimas 102 MW galios biokuro katilams įdiegti (1 lent.). Pagal minėtąją KKSP įdiegta tik nedidelė dalis biokuro katilų, o didžioji dalis jų įdiegimo finansuojama iš ES fondų.
Pagal 2007-2013 m. ES struktūrinę paramą buvo įdiegta 594 MW galios biokuro katilų (1 lent.). Galima prognozuoti, kad esant 17 MJ/kg vidutiniam biokuro šilumingumui, šiems katilams aprūpinti ateityje reikės 147,39 t/h biokuro.
Nuo 2013 m. Aplinkos ministerija patvirtino finansavimą ir biokuro ruošos įrangai iš miško kirtimo atliekų įsigyti.

Tai skatina didesnį miško atliekų, briketų ir granulių, šiaudų, augalinės produkcijos perdirbimo atliekų ir net grūdų panaudojimą. Žinoma pagal kuro šilumingumą, atsinaujinantys energetikos šaltiniai apie 30-50 proc. mažiau efektyvūs už gamtines dujas, mazutą, tačiau turi kitų privalumų – jų nereikia importuoti, skatina vidaus rinką, kuriamos darbo vietos, be to, toks kuras yra mažiau taršus (2 lent.).

Nederlingų žemių panaudojimo galimybės

Prieš 18 metų dabartinio LAMMC mokslininkai nederlingose Vilniaus apylinkių žemėse įrengė 4 (po 400 m2) skirtingų žemėnaudos aikštelių bandymą. Čia ariamoje vidutiniškai sukultūrintoje žemėje buvo įveisti: pušynas, šienaujama pieva, viena aikštelė palikta dirvonuoti, o ketvirtojoje – buvo tęsiama lauko sėjomaina (2 pav.). Pievos aikštelėje buvo pasėtos ir šiuo metu vis dar auga hibridinės liucernos ir varpinių žolių mišinys (atsėtos po 12 metų). Sėjomaininiame lauke ir šienaujamoje pievoje tiriamas ir tręšimo naudingumas, šios aikštelės buvo padalintos į tręšiamą ir netręšiamą dalis.

2 pav. Pušynas, šienaujama pieva, dirvonuojanti aikštelė,  sėjomaininė stacionarinė aikštelė

3 pav. 1995-2012 m. laikotarpio įvairių žemėnaudų procentinis produktyvumo palyginimas (kiekviena aikštelė lyginama su sėjomaininio lauko tręšta dalimi)

Po 18 stebėjimo metų buvo nustatyta, kad tręšiant gaunamas vidutiniškai ~1,7 karto didesnis derlius (3 pav.). Palyginus aikštelių derlingumą per visą tyrimo periodą, akivaizdu, kad nenaudinga palikti žemę dirvonuoti net ir nederlingose vietovėse. Apleistose žemėse laikui bėgant vis labiau įsigali piktžolės, tokios nenaudojamos žemės apželia, apauga krūmynais.
Kaip ir tikėtasi, nustatyta, kad daugiausia energijos gali sukaupti įveistas pušynas, šiek tiek mažiau – tręšiama pieva (3 pav.). Tačiau parenkant tinkamiausią žemėnaudą, svarbu įvertinti ekonominius aspektus ir apskaičiuoti reikalingas sąnaudas. Reikia atsižvelgti į tai, kad augalų įveisimo ir perdirbimo energetinės sąnaudos turi būti kuo mažesnės, lyginant su gauto produkto verte, įvertinti sąnaudas, skirtas augalų auginimui, derliaus nuėmimui, produkcijos saugojimui, jos perdirbimui bei susidariusių atliekų utilizavimui. Tik tada spręskime, ar nederlingas žemes naudoti pagal poreikį maisto pramonei, pašarams ar bioenergijai ruošti.

Nederlingos žemės – biokurui tinkamiems augalams auginti

Nederlingų, nenaudojamų žemių plotuose energetikos reikmėms būtų  galima auginti gyvulių pašarui naudojamas tradicines varpines žoles, taip pat saulėgrąžas ir nendres bei žolinius augalus, kurie Lietuvoje dar nėra labai dažni, tokie kaip drambliažolės ar topinambai. Varpinės  žolės, kurios galėtų būti auginamos ir vėliau panaudojamos biokurui, yra nendriniai  eraičinai, beginklės  dirsuolės bei jų mišiniai su ankštinėmis  žolėmis (pvz., lubinais, barkūnais). Pastarųjų augalų yra aukšta energetinė vertė, kurią galima gauti jau kitais metais po sėjos, o ir dirvožemį tokie augalai veikia teigiamai – gerina jo savybes, leidžia sukaupti daugiau azoto, dirvožemis apsaugomas nuo erozijos, minėtoji žemėnauda nereikalauja kasmetinio žemės dirbimo. Tokio tipo augalai nereikalauja daug ekonominių sąnaudų. Jų priežiūra yra minimali, nes biokuro panaudojimui tinka ir peraugusios, ir pašarui augintos, tačiau tam nepanaudotos žolės. Ekonominiu aspektu, ne visada būtina naudoti mineralines trąšas, tinka žemės ūkiui įprasta technika, o norint sugrąžinti žemes į įprastinę tausojamąją žemdirbystę – konversija yra nesudėtinga.
Pasirinkus minėtą augalų auginimą, sukuriamas patrauklus, Lietuvai būdingas tradicinis kraštovaizdis; tai kartu puikus būdas padidinti  atsinaujinančių  energijos  išteklių  panaudojimą  Lietuvoje – mažinant oro taršą bei biokuro importą iš kitų šalių.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2014 06 13
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai