Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2014 m. liepos 25 d.

Miškų urėdijų veikla: mitai ir tikrovė

„Veidas“, Dovilė Joneliūnienė, 2014-07-25

2014 m. VMT atstovai, tendencingai parinkę aštuonias VĮ miškų urėdijas, pavedė Miškų kontrolės skyriaus Valstybinių miškų kontrolės poskyrio darbuotojams atlikti 2014 m. pagrindinio naudojimo biržių atrėžimo kontrolinius įvertinimus. Tikrinimui biržės buvo atrinktos tose miškų urėdijose, kuriose buvo didžiausi iškertamos medienos tūrių nukrypimai nuo patvirtintų miškotvarkos projektuose.
Rezultatai nustebimo ne vieną: atlikę 24 biržių "vertinimus" miškų urėdijose VMT "specialistai" iškart padarė dėmesį prikaustančią išvadą, esą valstybiniuose miškuose trūksta 450 tūkst. kub. m, kurių vertė – 50 mln. Lt galimai negautų pajamų.
Buvo aišku, kad patikra neatitinkanti tikrovės ir netiksli, o tai patvirtina ir 2014 m. gegužės 21 d. Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus išplatinta informacija: "Būtina pažymėti, kad biržių atrėžimas ir jose augančios medienos tūrio pirminis įvertinimas reikalingas tik planavimui. Todėl vertinti biržių atrėžimo duomenis, kurie yra skirti planavimui, taip, kaip medienos priėmimą, ir juo labiau pagal kelis nuolat VMT vykdomų tikrinimų epizodus bei daryti išvadą apie galimą 450 000 kietmetrių medienos trūkumą ir galimai negautas 50 mln. Lt pajamas yra ne visai tikslu." Tačiau įrodyti tai reikėjo.
Aplinkos ministerijos 2014 m. gegužės 20 d. pavedimu "Dėl 2014 metų pagrindinio naudojimo kirtimo biržių atrėžimo kontrolės VĮ miškų urėdijose" VMT kartu su Generaline miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos (GMU) buvo įpareigotos iki šių metų birželio 20 d. atlikti VĮ miškų urėdijų pagrindinio miško naudojimo kirtimo patikrinimus, įvertinant VĮ miškų urėdijų 2014 m. atrėžtų pagrindinio miško naudojimo plyno kirtimo biržių atrėžimo kokybę, nustatyto nenukirsto miško tūrio tikslumą, jose pagamintos medienos kiekį ir medienos apskaitą.

Įtarimai subliūško
VMT, GMU bei miškų urėdijų atstovų sudaryta komisija miškų urėdijose vykdė atsitiktinai atrinktų po tris nepradėtų kirsti 2014 m. pagrindinio miško naudojimo biržių ribinių linijų matavimus ir vienos, atsitiktinai atrinktos, 2014 m. pagrindiniais miško kirtimais iškirstos biržės tūrį atsitiktiniu atrankos būdu parinktose miškų urėdijose.
Antrąjį patikrinimų etapą vykdė Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacija (LNMMA), kurios specialistai kiekvienoje miškų urėdijoje vykdė po tris nepradėtų kirsti biržių, kurių ribinių linijų matavimus atliko komisijos, atrėžimo patikrinimus bei ištisinius medžių permatavimus. Komisija palygino VĮ miškų urėdijų pateiktą atrinktų patikrinimui biržių atrėžimo dokumentaciją su nepriklausomų medienos matuotojų gautais duomenimis.
Išanalizavus ir apibendrinus visus duomenis buvo nustatyta, kad biržių ribinių linijų matavimai atlikti kokybiškai, o įvertinus nepradėtų kirsti biržių tūrio nustatymo tikslumą padaryta išvada, kad tūriai nustatyti su paklaidomis, kurios svyruoja į abi puses 3 proc. Taigi VMT skelbiamas mitas apie tariamus medienos trūkumus VĮ miškų urėdijose subliūško.

Šaltinis: Generalinė miškų urėdija

Miškų urėdijose girininkai kone kasdien matuoja medžius, tačiau darbo procesas nėra paprastas. Matuojant medienos tūrį būtinas tikslumas ir išmanymas, kaip tai daryti.
Medžių skersmenų matavimo procesas reikalauja kruopštumo – tuo įsitikinęs ir Šalčininkų miškų urėdas Ramūnas Lukoševičius. Jis pasakoja, kad nenukirstų medžių skersmenims matuoti reikia naudoti matavimo lazdą, standžią matuoklę, paprastas arba elektronines žergles. Skersmens matavimo priemonės turi būti graduotos ne mažesniu kaip 1 cm tikslumu. Nenukirstų medžių aukščiui matuoti naudojamas aukštimatis, kurio skalė turi būti graduota mažiausiai 50 cm tikslumu.
Visi kirstini medžiai, 8 cm ir storesni, suskaičiuojami pagal medžių rūšis, storumo laipsnius kas 4 (2) cm ir kokybę atskirai pagal kiekvieną biržę arba skersines, jeigu jos išskirtos. Pagal šiuos medžių apskaitos duomenis ir patvirtintas medžių tūrio struktūros lenteles apskaičiuojamas tūris.

Sugriežtins tvarką
Siekiant ateityje išvengti naujų galimų interpretacijų bei netikslumų, GMU pasiūlė Aplinkos ministerijai VĮ miškų urėdijose atsisakyti pagrindinio naudojimo kirtimo biržių ištisinio matavimo ir, nustatant pagrindinio naudojimo kirtimo biržių medynų tūrį, vadovautis miškotvarkos duomenimis, numatyti miškotvarkos projektų rengėjams griežtą atsakomybę nustačius neleistinus neatitikimus bei klaidas jų rengtuose projektuose. Būtina reorganizuoti Miškotvarkos mokslinę-techninę tarybą, įtraukiant į jos veiklą daugiau VĮ miškų urėdijų specialistų ir teisiniais aktais aiškiai reglamentuojant jos veiklą, nešvaistyti valstybės lėšų brandžių medynų inventorizacijai, o skirti jas Kuršių nerijos nacionalinio parko miškotvarkos projekto spartesniam įgyvendinimui.
Generalinė miškų urėdija ėmėsi prevencinių veiksmų ir aptarė VMT atlikto 2014 m. pagrindinio naudojimo biržių patikrinimo rezultatus, įvertino atsakingų darbuotojų veiksmus, atrėžiant pagrindinio naudojimo kirtimo biržes.
VĮ miškų urėdijų miškų urėdai įpareigoti užtikrinti, kad miškų urėdijų specialistai 2014 ir 2015 m. girininkijų kompleksinių revizijų metu patikrintų ne mažiau kaip po 1 proc. kitiems metams atrėžtų bei įtaksuotų pagrindinio ir tarpinio naudojimo (išskyrus atrankinių sanitarinių kirtimų) kirtimo biržių ploto.

Ko siekta?
Grįžtant prie situacijos kyla klausimas: kodėl VMT darbuotojams knieti diskredituoti VĮ miškų urėdijų veiklą? Kam reikalingos provokacijos? Vienas atsakymo variantų gali būti toks, kad siekta parodyti VMT darbuotojų ir tarnybos aktyvumą bei vertę.
Tačiau atrodo, kad buvo siekiama ir skandalo, visuomenės bei specialistų susidomėjimo. O galbūt už šios situacijos slypi visai kita tiesa: 1,6 mln. Lt, valstybės skirtų per trejus metus brandžių medynų inventorizacijai atlikti, sudomino kai kuriuos VMT darbuotojus ar su jais giminystės ryšiais susijusių privačių įmonių vadovus?
Galbūt tiesa paaiškės tik ateityje, vis dėlto, kad ir koks būtų pagrindinis tikslas, įtarimų nebeliko, o prevencija užtikrins tikslius medienos matavimo rezultatus ir leis išvengti klaidingų išvadų.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2014 07 25
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai