Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Paslaugos
Renginiai
Klausimai
miskasodis
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius
„Natūra 2000“

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2015 m. sausio 6 d.

Lietuva – tarp švariausių biokuro naudotojų

„Šiaulių naujienos“, Zigmantas Vaitkus, 2015-01-06

Pasitarnauja naujosios katilinės

Ribinė vertė – tai mokslinėmis žiniomis pagrįstas užterštumo lygis, nustatytas siekiant išvengti, užkirsti kelią ir sumažinti kenksmingą poveikį žmogaus sveikatai ir/ar aplinkai, kuris turi būti pasiektas per tam tikrą laiką, o pasiekus neturi būti viršijamas. Nors biokuro naudojimas visoje Europoje yra skatinamas, tačiau nevertėtų pamiršti, jog jis visgi yra taršus. Šiandien 1-50 MW galingumo katilinėms yra nustatytos ribinės reikšmės, kiek ir ko galima sukūrenti, kiek teršalų išmesti į orą.
„Mes patenkame tarp nedidelių teršėjų, nes biokuro katilines įrenginėjome pastaraisiais metais ir jos technologiškai yra pažangios“, - teigia K.Trečiokas. Pasak jo, perėjimas nuo senųjų katilinių link naujų, kuriose naudojamas biokuras, turėtų eitis be didesnių problemų: į senąsias katilines ir jų atnaujinimą nebebus investuojama ir taip jas pamažu išstums technologiškai pažangios.
„Kol kas esame pateikę pasiūlymą, kad senosioms katilinėms ribinės vertės nebūtų taikomos, nes kaita vyksta sparčiai. Galbūt dar negalėčiau teigti, jog atėjo biokuro bumas, bet, tikiuosi, jo bus naudojama vis daugiau. Tereikia sulaukti tik tikros žiemos ir šaltuko, kad biokuro paklausa padidėtų“, - neabejoja ministras.

Taikinys – didieji miestai

Nuo šių metų pradžios Aplinkos ministerija įpareigojo miškų urėdijas gaminti medienos skiedras ir pardavinėti jas energijos išteklių biržoje „Baltpool“. Taip siekiama didesnės konkurencijos biokuro gamybos ir prekybos sektoriuje, o tai lemtų biokuro kainų kritimą ir mažesnes šilumos kainas galutiniams vartotojams. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, biokuru šildomuose miestuose vartotojams tiekiamos šilumos kaina yra iki dviejų kartų mažesnė nei miestuose, kuriuose šiluma gaminama deginant gamtines dujas. Iki šiol didžiuosiuose Lietuvos miestuose biokurą naudojantys gamybos šaltiniai sudarė palyginti nedidelę dalį visų pajėgumų, tačiau ši situacija keičiasi. Šių metų spalį Kaune pradėta statyti biokuro kogeneracinė elektrinė, iš biokuro gaminsianti ne tik šilumą, bet ir elektros energiją, gruodį startavo ir Vilniaus biokuro katilinės statybos.

Biokuro nauda

Biokuru laikomos biologiškai skaidžios komunalinės, gamybinės, žemės ūkio, sodo ir parkų priežiūros atliekos, mediena, specialiai ruošiami energiniai augalai, nuotekų valymo dumblas. Lietuvoje biokuro istorija prasidėjo 1994 m., kai atsirado pirmosios katilinės, kūrenamos smulkinta mediena ir pjuvenomis, tačiau šalyje ši pramonės sritis įsitvirtino tik 1999 m. Mūsų šalyje galimybės naudoti biokurą – itin palankios, kadangi Lietuvoje - daug žaliavų, galimų naudoti nekenkiant aplinkai (šiaudai, mediena). Be to, biokuro naudojimas yra gerokai pastovesnis už kitus alternatyvios energijos šaltinius, pavyzdžiui, saulę, vėją, potvynių energiją.
Biokuro katilinės užtikrina vietinių išteklių panaudojimą, darbo vietų kūrimą, aukštos kvalifikacijos šios srities specialistų ruošimą, lemia Lietuvos eksporto plėtrą. Negana to, biokuro ruošimas skatina miškų valymo darbus, nederlingų plotų išnaudojimą biokurui tinkamų žaliavų auginimui. Kartu tai augina ir energinę nepriklausomybę, kadangi biokuro žaliavos – vietinės kilmės.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2015 01 06
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
Valstybinių miškų vertė

ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai