Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Paslaugos
Renginiai
Klausimai
miskasodis
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius
„Natūra 2000“

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2014 m. gruodžio 30 d.

Vokiečiai atvažiuoja pasimokyti iš lietuvių

Delfi.lt projektas „Aplinkosauga“, 2014 m. gruodžio 30 d. 10:27

Labiausiai Lietuvos miškais domisi vokiečių girininkai. Vasarą didelė delegacija užsuko į Dubravos eksperimentinę-mokomąją miškų urėdiją, domisi Telšių miškų urėdijos veikla. Tai gerokai nustebino ir telšiškį Aplinkos ministrą Kęstutį Trečioką.
„Man buvo keista, kai sužinojau, kad vokiečiai lankėsi Telšių miškų urėdijoje. Įsivaizdavau, kad jie kone idealiai turėtų mokėti prižiūrėti savo miškus. Bet, panašu, kad yra sričių, kuriose galime pasikeisti turima patirtimi, o mūsų miškai yra vertinami tikrai gerai“, – pasakojo ministras.
Statistiškai Lietuvos ir Vokietijos miškai atrodo panašiai. Bent pagal plotą. Abiejose šalyse jie sudaro trečdalį šalies teritorijos, bet vokiečiai randa ko mokytis.
Labiausiai lapuočių miškais apaugusios Vokietijos miškininkus domina lietuvių selekcininkų patirtis, sodmenų ruošimas ir panašiai.
K. Trečiokas, paklaustas kodėl mūsų miškai atrodo tokie patrauklūs užsieniečiams, vieno paaiškinimo nerado.
„Nežinau, ar čia mūsų kokia paslaptis, ar susiklosčiusios tradicijos. Gali būti, kad valstybės požiūris nulemia tai. Urėdijos pas mus veikia kaip įmonės, ūkiniai vienetai. Jos dirba, parduoda produkciją, uždirba pelną. Jos yra ištisa industrija“, – apie miškininkų motyvaciją kalbėjo ministras.
Pinigai miškininkų darbe nėra pagrindinis rodiklis. Lietuvoje pusę miškų yra valstybiniai, o juose kontrolė yra stipresnė nei kur kitur.
„Ilgametės tradicijos, normali tvarka. Turime gerus teisės aktus ir bandydami tobulinti juos, nepridarėme kvailysčių, ko nereikia. Yra didelis aplinkosaugininkų nuopelnas, kad tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose bet kada kirviais mojuoti negali. Aišku, kad yra ką tobulinti, tą ir darome, bet didelių revoliucijų čia nereikia“, – sakė ministras.
Nors griauti nieko ir nesiruošiama, bet tobulinti yra ką. Yra skaičiavimų, kad Lietuva pati laisvai galėtų apsirūpinti energijos ištekliais, jei miškai būtų išnaudojami efektyviau. Tai nereiškia naujų plynųjų kirtimų. Miškuose šiandien lieka daugybė medienos, kuri gali virsti šiluma ar kitokia energija, bet tai greitai gali būti sena problema.

„Neišnaudojame didelio energetinio potencialo miškuose. Du trečdaliai kurui tinkamos medienos lieka miškuose, bet urėdijos jau perka įrangą, kuri leis įsisavinti tą medieną ir į rinką patieks papildomai kuro. Tikslas yra toks, kad padidėjus pasiūlai, kris žaliavos kaina ir sumažės mokesčiai gyventojams, o ir miškai išsivalys“, – sakė ministras.
Ne tik ekonominiai svertai lemia biokuro populiarumą šiandien. Valstybės iš tarptautinės bendruomenės junta vis didesnį spaudimą pereiti prie atsinaujinančių ir atmosferos neteršiančių išteklių. Nors biokuras degdamas ir išskiria anglies dvideginį, bet jis nėra laikomas tarša. Pasodinti nauji medžiai jau greitai tokį patį ar didesnį kiekį teršalų įsisavina.
„Ir gamtą saugosime, ir bus ekonomiškai naudinga, bet reikalingas tam tikras planas, tam tikros investicijos ir tai yra daroma“, – sakė K. Trečiokas.

http://www.delfi.lt/projektai/aplinkosauga/naujienos/vokieciai-atvaziuoja-pasimokyti-is-lietuviu.d?id=66737600#ixzz3O7axc16O

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2014 12 30
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
Valstybinių miškų vertė

ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai