Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2015 m. sausio 9 d.

Kurtiniai ras naujų užuovėjų

Delfi.lt, 2015 01 09

Besikeičiantys orai sunkiai leidžia planuoti bet kokią ūkinę veiklą. Tai pašąlanti, tai atsileidžianti žemė daug kur neleidžia technikai įvažiuoti į miškus.
„Ten kur šlapia, tai nėra mums ką veikti. Pirmas dalykas, tai būtų darkoma paklotė, o kitas – nėra įmanomas pagamintos produkcijos išvežimas“, – pasakojo D. Šapokas.
Miško ruošimo technika miškuose, net jei jie ir nėra pažliugę, juda valksnomis. Tai miško paklotę apsaugo nuo darkymo ir maurojimo. D. Šapokas paaiškino kas yra tos valksnos.
„Valksnų principas yra toks – sunešamos nukirstos medžių šakos, padaromas toks koridorius kertamame plote ir juo važiuoja technika. Nenuvažiuojant nuo valksnų, manipuliatoriumi galima pasiekti medieną. Nuvažiuoti nuo valksnų galima tik ypatingais atvejais, jei iškyla pavojus. Valksnos leidžia sumažinti žalą miško paklotei“, – pasakojo girininkas.
Miškininkai, dėl paukščių perėjimo ir jauniklių auginimo, didelę metų dalį negali vykdyti kirtimų kur panorėję. Mažiau apribojimų atsiranda tik šaltuoju metų laiku, tačiau ir dabar jie nėra pagrindinis jų darbas Girios girininkijoje.
„Mūsų darbas nėra vien kirsti mišką. Turime numatytų darbų po Naujųjų metų, kuriuos urėdijos darbuotojai atliks, tai yra jaunuolynų ugdymai, retinimai. Tai yra nekomerciniai kirtimai, kurie atliekami tam, kad būtų sudarytos sąlygos augti paliktiems medžiams. Taip pat bus valomos kvartalinės linijos, šalinami krūmai, kad darbininkams būtų lengviau judėti. Yra tų darbų ir be darbo nesėdėsime“, – kalbėjo D. Šapokas.
Girios girininkija yra skaudžiai nukentėjusi dėl miško gaisrų. Buvusio sovietinės armijos aviacijos poligone dar šiandien yra gausu nedetonavusių sprogmenų. Prieš keletą metų vienas jų sprogo ir sukėlė didžiulį, kelias dienas siautusį gaisrą. Šiemet, nors vasara buvo sausa, jų pavyko išvengti, bet ne vien dėl to D. Šapokas džiaugėsi metų pabaigoje.
„Čia didelis džiaugsmas, kad išvengėme miškų gaisrų. Taip pat džiugu ir dėl įvykdytų gamtotvarkinių priemonių – kurtinio gyvenimo sąlygų pagerinimo“, – kalbėjo girininkas.
Kurtinys yra didžiausias Lietuvos miškų paukštis. Kalakutui dydžiui nenusileidžiantis paukštis stebina įspūdingomis savo tuoktuvių giesmėmis ir šokiais. Kurtinių populiacija smarkiai sumažėjo karo ir pokario metais ir dabar gali siekti tik apie 400 individų. Dalis lėtų, migruoti nelinkusių paukščių glaudžiasi Girios girininkijos miškuose, tačiau ir ten sąlygos nėra idealios. Bent kol kas.
„Šiemet pasodinome 27 000 eglaičių biogrupėmis po kelis arus. Jos reikalingos, kad kurtinio jaunikliai tankmėje galėtų pasislėpti nuo plėšrūnų. Taip pat praretinome mišką, kad atsivertų erdvės ir pagerėtų maitinimosi ir gyvenimo sąlygos kurtiniui“, – sakė D. Šapokas.
Kurtinys yra senų, brandžių ir retų miškų gyventojas. Jam jauni ir tankūs pušynai nėra tinkami gyventi.
Rūdninkų miške esančioje Girios girininkijoje glaudžiasi ne vien tik kurtiniai. Joje yra ir kitų itin retų ir vertingų paukščių rūšių: aptinkamas erelis rėksnys, tripirštis genys, pilkoji meleta, tetervinai. Čia taip pat yra viena iš kelių vietų Lietuvoje, kur dunksi žemyninės kopos. Ant jų pavasarį pražįsta retos į Raudonąją knygą įrašytos šilagėlės, o rudeniop nuo kopų atsiveria vaizdai į didžiulius viržių plotus.
http://www.delfi.lt/projektai/aplinkosauga/naujienos/kurtiniai-ras-nauju-uzuoveju.d?id=66781002#ixzz3Oa6KcK1d

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2015 01 09
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai