Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2015 m. sausio 5 d.

Šiltos žiemos – palaiminimas ar pragaištis gyvūnams?

Delfi.lt projektas „Aplinkosauga“, 2015 m. sausio 5 d.

Gamtininko, retus Lietuvos balinius vėžlius tyrinėjančio Tomo Kizo teigimu, šilta žiema žvėrių ir paukščių nepražudys. Per tūkstantmečius trukusią rūšių išgyvenimo kovą pasitaikė daugybė skirtingų žiemų ir gyvūnai visada rasdavo būdą gamtoje prisitaikyti.
„Gamtos fotografai truputį keikiasi dėl tokios žiemos. Gyvūnams, iš esmės, tokia žiema yra visai gera. Paukščiai turi lesalo, stirnos ir kiškiai irgi susiranda ėdesio, tad jie prie fotografų masalo nesiartina“, – pasakojo gamtininkas, kuris neretai ir pats paima fotoaparatą į rankas.
Didžiausi natūralūs gyvūnų populiacijos pokyčiai nutinka žiemą, kai pusnyse paskęsta augalija, sniegas nukloja žemę ir stirnos, kiškiai bei kiti gyvūnai nebegali susirasti maisto. Badaujantys žvėrys nusilpsta, miršta iš bado, tampa plėšrūnų grobiu arba juos pakerta ligos. Besniegė žiema, bent jau Vakarų Lietuvoje, kol kas palanki gyvūnų išgyvenimui.
„Mačiau, kad voverės dar dabar gliaudo kankorėžius“, – džiaugėsi T. Kizas.
Vis dėlto, Lietuvoje turime ir žiemojančių gyvūnų, kuriems pusnys virš galvos įtakos neturi. Kaip keičiasi giliai į žemę įsiraususių roplių gyvenimas?
„Kalbant apie mano sritį – roplius, tai žiemojantiems suaugusiems vėžliams ir gyvatėms įtakos tokie besikeičiantys orai neturi, tačiau kiaušiniams ji yra juntama. Jei žemė sušąla, atšyla ir vėl sušąla, tai nėra gerai po ja tupintiems jau išsiritusiems vėžliukams. Kol kas, kai tokie orai, viskas jiems bus gerai. Manau, kad ši šilta žiema rūšims nėra pats didžiausias iššūkis iš visų, nes per milijonus metų tokių žiemų tikrai buvo ne viena ir ne dvi“, – kalbėjo gamtininkas.
Gamtininkas atskleidė įdomų faktą, kad dėl kraštutinių – labai aukštų arba labai žemų – temperatūrų gali priklausyti ir kokių roplių gamtoje bus daugiau.
„Nuo temperatūros gali priklausyti ir roplių lytis. Jei temperatūros kraštutinės – šalčiai arba karščiai, tai bus daugiau patinų nei patelių, jei vidutinės – patelių. Genetinei įvairovei tai yra labai gerai, nes mažėja kraujomaiša. Elementaru, kad vienoje dėtyje išsiritusios patelės ar patinai nesiporuos tarpusavyje“, – pasakojo T. Kizas.
Tiesa, gamtininkas pažymėjo, kad šiandieninė temperatūra vėžliukų lyčiai įtakos nebeturi. Ji sprendėsi vasarą.
Kaip ir didžioji dalis gamtininkų, T. Kizas pastebėjo vieną, Lietuvoje itin dažną problemą – paukščių lesinimą.
„Paukščiai, kurie neišskrido, to nepadarė tik dėl žmonių kaltės. Miestuose – Vilniuje, Kaune ir kituose didesniuose – žmonės eina ir maitina paukščius, jie pripranta prie lesinimo ir nebeišskrenda“, – teigė T. Kizas.
Tokie veiksmai paukščius įstumia į pavojingą situaciją. Staigiai užslinkus šalčiams, jie rizikuoja žūti. Taip pat jiems gresia badas jei žmonės nustos juos šerti staiga. Paukščiai pripranta prie vietų ilgam ir greitai, tad nepastoviai juos lesinant, šie pradeda jausti badą.

http://www.delfi.lt/projektai/aplinkosauga/naujienos/siltos-ziemos-palaiminimas-ar-pragaistis-gyvunams.d?id=66780204#ixzz3OlrfSYm5

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2015 01 05
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai