Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2015 m. vasario 3 d.

Kalninė pušis ir saugo, ir kelia pavojų

Delfi.lt projektas „Aplinkosauga“, 2015 m. vasario 3 d.

Kalninė pušis yra nereiklus nei dirvai, nei klimatui medis. Medeliai vieni iš nedaugelio, kurie gali įsitvirtinti atšiauriose kalnuose ir augti beveik 3000 m aukštyje. Dėl savo šakų sistemos kalninė pušis nėra tinkama medienos pramonei. Ji atrodo lyg paprasta pušis be kamieno, tad lentų neišpjausi, tačiau šio medžio šaknų sistema yra ypatinga. Dėl jos augalas ir atsidūrė Lietuvoje.
Kalninė pušis Lietuvoje pradėta sodinti XIX amžiuje. Dreifuojančios smėlio kopos tuo metu pastoviai grasindavo Kuršių nerijoje įsikūrusiems žvejų kaimams.
Kuršių nerija senovėje buvo apaugusi lapuočių miškais. Sunkiomis sąlygomis augę medžiai pasižymėjo itin tvirta ir kokybiška mediena, tad buvo be saiko kertami laivų statybai ir medžio anglies gamybai. Iškirtus medžius prasidėjo nekontroliuojama paviršiaus erozija, atidengti didžiuliai smėlio klodai ir smėlis užpustė ne vieną kaimą.
Tuo metu kraštą valdę vokiečiai ėmėsi didžiulio tiems laikams miškotvarkinio projekto. Iš Karpatų buvo atvežti ir tiesiai į smėlį susodinti milijonai kalninių pušų, kurių šaknys sustabdė viską niokojantį smėlį.
Kalninės pušys yra vieninteliai medžiai, kurie sugeba įsitvirtinti ir gerai augti visiškai nederlinguose eolinio smėlio dirvožemiuose. Būtent dėl to šiandien turime Kuršių neriją tokią, kokia ji yra.
Nors miškotvarkos projektas prieš pusantro šimto metų ir išgelbėjo unikalų gamtos kampelį, bet miškininkai ir gamtininkai šiandien dėl įvežtinių augalų įžvelgia nemažą pavojų. Savo gyvenimą nugyvenę medžiai šiandien yra sausi ir pavojingi it parakas. Per pastarąjį dešimtmetį kilę du didžiuliai gaisrai buvo sunkiai valdomi ir gesinami, tad ieškomi įvairūs problemos sprendimo būdai.
Problema yra ta, kad ne visur iškirstų kalnapušių vietoje galima sodinti saugesnius ir gaisrams atsparius paprastosios pušies medelius, mat dirvožemis ten dar nėra pakankamai susiformavęs ir vos kelių centimetrų sluoksnyje prasideda toks pat, kaip pajūryje, smėlis.
Šiandien dar reikia kalnapušių sodinukų. Kad būtų sumažintas ateities kartoms gresiantis gaisrų pavojus ir jo mastai, reikia geros kokybės kalnapušių sodinukų. Todėl pačioje praėjusių metų pabaigoje įkurtas pirmasis kalninės pušies genetinis draustinis.
Valstybinės miškų tarnybos Genetinių išteklių skyriaus darbuotojai kartu su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija išskyrė kalninės pušies miško medžių genetinį draustinį Nidos girininkijoje.
1,6 ha plote augančios kalninės pušys buvo parinktos dėl jų didelės fenotipinės įvairovės. Patys pavojingiausi gaisrai yra viršūniniai, kai vėjo nešama ugnis keliauja medžių laja ir būna beveik nekontroliuojama. Miško kvartalas atrinktas taip, kad jame esančių medžių ryški dalis būtų išskirtinės šliaužiančiosios formos, kai medžių laja formuojasi pakankamai žemai.

http://www.delfi.lt/projektai/aplinkosauga/naujienos/kalnine-pusis-ir-saugo-ir-kelia-pavoju.d?id=67070446#ixzz3Qrv6A9Vj

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2015 02 03
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai