Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2015 m. vasario 27 d.

Pavasario gėrimas, kurio raginama šiukštu negerti

www.GRYNAS.lt, Rūta Levickaitė, 2015 m. vasario 27 d.

Mano, kad medžiai yra luošinami

Lietuvoje sula buvo gana populiarus gėrimas iki XX a. vidurio. Specialistai sako, kad gėrimui tinkama sula iš medžių pradeda bėgti vidutinei paros temperatūrai pakilus iki 4-5°C. Tokia sula bėga kelias savaites. Šiuo metu, kaip GRYNAS.lt patvirtino gamtininkai, klevai jau pradėjo „verkti“. Jie tai pradeda daryti maždaug savaitę anksčiau nei beržai.
Įprastai norint prisileisti sulos, gręžiama medžio kamieno apačioje nedidelė kelių centimetrų gylio skylutė, į kurią įstatomas latakėlis sulai surinkti. Baigus rinkti sulą, skylutė užkemšama šakele ar mediniu kamščiu, užtepama sodo tepalu arba derva, kad neįsimestų puvinys.
Per sezoną iš vieno beržo galima surinkti iki 100 ar daugiau litrų sulos. Klevai sulos duoda ne tiek daug, tačiau ji būna cukringesnė (senovėje naudota maisto saldinimui). Iš beržų, nedarant jiems žalos, galima saikingai leisti sulą 10 metų.
Savo ruožtu Lietuvos arboristikos centro direktorius Algis Davenis labai skeptiškai vertino tokį sulos leidimo ritualą ir pasisakė esantis prieš tokią veiklą: „Mes iš esmės esame prieš tokį medžio luošinimą. Paprastai net jeigu būtų tik vienas gręžinys medyje, jis atsiliepia po maždaug 10-20 metų. Mes savo praktikoje su tuo susiduriame, atrandame net ir užaugusias skylutes, bet iš esmės drėvė yra pažeidžiama ir atsiveria galimybė įnešti infekciją į kamieną. Tai labai paspartina medžio mirtį“, - teigė A. Davenis.
Anot arboristo, nors medžių sula yra laikoma vaistu, gėrimu, turinčiu daug naudingų mineralinių medžiagų, atsigerti žmogus gali ir kitų gėrimų. „Taip jau yra, kad norint kažką gauti, turi iš kažko atimti“, - svarstė pašnekovas. Pats A. Davenis teigė sulos iš medžių neleidžiantis ir skatina to nedaryti kitus.

Pritartų draudimui

Šiuo metu sulai tekinti yra patvirtintos Aplinkos ministerijos taisyklės, taikomos laukinės augalijos ištekliams. Yra numatyta, kad sulą leisti galima iš tų medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų ir ne plonesnių kaip 20 cm skersmens. Jeigu medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.
Toje vietoje, kur bus gręžiama skylė, leidžiama, nepažeidžiant luobo, nudrožti žiauberį. Skylės sulai leisti gręžiamos ne aukščiau kaip 1 m nuo žemės paviršiaus. Skylių skersmuo neturi viršyti 2 cm, o jų gylis medienoje - 3 cm. Tarpai tarp išgręžtų skylių turi būti ne mažesni kaip 10 cm. Baigus leisti sulą, skylės turi būti užkemšamos.
Privačios žemės savininkams, leidžiantiems sulą asmeniniam naudojimui, apribojimai netaikomi.
Medžio sula pradeda tekėti medžiui prabudus pavasarį, ji yra maistinių medžiagų, sukauptų medžių šaknyse, tirpalas, kuris pavasarį perduodamas po žiemos atsigaunančio medžio vainikui. Kai žmogus dalį tokios sulos pasiima sau, jos mažiau tenka medžio vainikui.
„Aišku, medis praskleis lapus, bet tuo momentu jis neteks daug energijos“, - patikslino A. Davenis. Anot jo, atverta medžio drevė tampa puikia terpe plisti infekcijoms, visiškai steriliai pjūvio padaryti tikrai nepavyks, o tai reiškia, kad medis taps mažiau atsparus.
Galbūt apskritai reikėtų drausti ar kai kuriuose vietose riboti sulos tekinimą iš klevų ir beržų? Pašnekovas teigė šią idėją palaikantis: „Reikėtų įrodyti, kad tai vyksta (kad žmogus tekina sulą – red. past.), o tokie medžiai dažniau būna nuošalyje ir nelabai kas kreipia dėmesio, kad po penkiolikos metų jie nudžius. Draudimui pritarčiau, tik būtų sunku tai išaiškinti ir žalą medžiui įvertinti“, - savo nuomonę išsakė Lietuvos arboristikos centro direktorius.

Jaunimas geria ne sulą, o „Coca-cola"

Savo ruožtu Tauragės urėdijos vyriausiasis miškininkas Antanas Gaudiešius GRYNAS.lt teigė, kad dabar pats metas tekinti sulą.
Jo teigimu, šiais laikais sulos tekinimu užsiima nebent vyresni žmonės, o jaunimas sau gėrimų randa parduotuvėse.
„Leidžia sulą faktiškai tik kaimo žmonės, jeigu turi kieme beržiuką, į valstybinius miškus praktiškai niekas neina. Kad iš miesto kas nors ateitų, to nesame pastebėję. Tuo užsiima vyresni žmonės, o jaunimas... yra parduotuvėse „Coca-cola" ir „Sprite“, - juokiasi. - Sulai tekinti reikia turėti įrankius išsigręžti, turėti indą, vamzdelį“.

Sveikiau už gryną vandenį

Klausiamas, ar iš tiesų sula kaip gėrimas yra žmogaus organizmui itin vertingas ar tik per daug sureiškminamas, miškininkas teigė manantis, kad sulą tikrai sveikiau gerti nei vandenį.
„Vis dėlto tai yra distiliatas iš gamtos, praturtintas mineralais, mikroelementais, maistiniu požiūriu, sveikatos požiūriu jis yra sveikesnis už gryną vandenį. Ypač klevų sula, nes ji turi ir cukraus, ir yra saldi, yra kaip energijos šaltinis. Beržas, aišku, nedaug skiriasi nuo vandens, bet mineralų irgi turi“, - dėstė Tauragės urėdijos specialistas.
Ar miškininkai džiaugiasi, jog žmonės iš miesto neplūsta ir negręžioja medžių sulai tekinti? Miškininko teigimu, iš tiesų gręžiant medį, jeigu tai teisingai atliekama, žala būna minimali. Medžio gyvybinėms galioms sulos tekinimas stipriai nekenkia, nes sulos jis turi gana daug – per dieną medis gali per save pertekinti iki 100 litrų tokios sulos.
„Taigi vienas kitas kibiriukas sulos – nėra nieko baisaus, - svarstė A. Gaudiešius. - Tiktai tiek, kad jeigu medžio žaizdos neužtaisomos, gali įsimesti pūvinys“.
Paklaustas, kodėl įprasta tekinti tik klevų ir beržų sulą, miškininkas paaiškino, kad kitų medžių sula teka jų vidiniais indais ir žmogui nėra taip lengvai pasiekiama.
„Kiti medžiai – tuopos, ąžuolai, uosiai – neišskiria tiek daug sulos ir ji nebėga, ji leidžiama medžio indais, - sakė A. Gaudiešius. - Gali būti, kad šių medžių indai mažesni, o sulos konsistencija šiek tiek tirštesnė“.
http://grynas.delfi.lt/gamta/pavasario-gerimas-kurio-raginama-siukstu-negerti.d?id=67292506#ixzz3TE1zpa61

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2015 02 27
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai