Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2015 m. kovo 6 d.

Ugdomieji miško kirtimai ir jų vertinimai

„Mūsų girios“, Vygantas Mierkis, 2015/02

Ugdomųjų miško kirtimų pagrindiniai tikslai: formuoti tikslinę medynų rūšių sudėtį, reguliuoti jų struktūrą ir tankį, didinti medynų produktyvumą, gerinti medienos sortimentinę struktūrą ir prekingumą, didinti medynų atsparumą vėjavartoms ir kitiems nepalankiems aplinkos veiksniams, naudoti medieną, kuri medyne supūtų jam natūraliai retėjant ir stiprinti miškų estetines, rekreacines ir kitas naudingas funkcijas.
Siekiant, kad išvardinti tikslai būtų pilnai įvykdyti, buvo pakeistos Miško ugdymo kirtimų taisyklės ir aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 patvirtintos naujos Miško kirtimo taisyklės.

Ankstesnės, galiojusios iki 2010 m., Miško ugdymo kirtimų taisyklės nustatė, kad ugdymo kirtimai galėjo būti vykdomi pušynuose, ąžuolynuose ir uosynuose iki 70 metų amžiaus, eglynuose – iki 60 metų, beržynuose, juodalksnynuose – iki 50 metų. Vyresnio amžiaus medynuose iki pagrindinių kirtimų buvo vykdomi tik sanitariniai miško kirtimai. Toks apribojimas buvo neracionalus, ypač II miškų grupės miškams. Pavyzdžiui, pušynams, kurių pagrindinių kirtimų amžius – 171 metai. Todėl pušynuose, pasibaigus einamųjų kirtimų amžiui (70 m.), net 100 metų buvo negalima formuoti medyno, siekti taisyklėse nustatytų tikslų, o tik vykdyti sanitarinius kirtimus.

Naujai patvirtintoms Miško kirtimų taisyklėms pastabų nebūtų, išskyrus 63 punkto formuluotę: „Projektuojant ugdomųjų miško kirtimų intensyvumą, mediena, kuri bus iškertama iš valksmų, neįskaitoma, tačiau atrėžiant biržę ugdomiesiems miško kirtimams – įskaitoma į bendrą tūrį“ ir 64 punkto formuluotę: „Vyresnio kaip 70 metų amžiaus medynuose leidžiami neintensyvūs ugdomieji kirtimai, iškertant iki 10 proc. medyno tūrio“.

Viskas būtų teisingai. Tačiau perteklinis reikalavimas neįgyvendinamas dėl kirtimų intensyvumo ribojimo procentais. Prisilaikant šio nesuprantamo reikalavimo, einamieji kirtimai vyresniuose nei 70 metų medynuose, kuriuose anksčiau nebuvo iškirstos valksmos, praktiškai negalimi. Esant našiems medynams, kur pagal technologiją be prakirstų valksmų neįmanoma atlikti ugdomųjų kirtimų, vien iškertant naujai valksmas, visuomet bus iškertama daugiau nei 10 proc. medyno tūrio. Būtų ženkliai didesnis nusižengimas iškirsti tik valksmas, o tarp valksmų, kad išlaikytume privalomą 10 proc. intensyvumą, nevykdyti kirstinų medžių kirtimų.

Svarbiausias juk yra ne intensyvumo procentas, o nauda miškui ir ugdomųjų miško kirtimų pagrindinių tikslų siekimas. Po kirtimo turime įvertinti, ar teisingai parinktas plotas ugdomiesiems kirtimams, medžių atrinkimas kirtimams ar palikti kirstini medžiai arba neteisingai iškirsti medžiai, t. y. ar neiškirsti perspektyvūs (paliktini) medžiai, koks po kirtimų palikto medyno skalsumas, koks valksmų užimtas plotas ir t. t. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, intensyvumo, kokiu turi būti vykdomi kirtimai, nustatymas taisyklėse yra perteklinis ir neįvykdomas.
Rėžiant biržes, turi būti paženklinti ir iškirsti tie medžiai, kurie privalo būti iškirsti pagal visus miškininkystės reikalavimus.

Teisybės labui turiu pasakyti, kad ši problema buvo išsakyta netgi su konkrečiais pasiūlymais prof. habil. dr. Antano Juodvalkio publikuotame žurnale „Mūsų girios“ (2012 m. Nr. 12) straipsnyje, pasibaigus „Geriausiai ugdomuosius miško kirtimus atliekančiai girininkijai išaiškinti“ konkursui. Šio konkurso komisijos darbe teko dalyvauti ir man, kur visų komisijos narių vieninga nuomone buvo nuspręsta, kad būtina tikslinti Miško kirtimų taisykles. Nors Miško kirtimų taisyklių tikslinimui pritarė ir prof. Stasys Karazija, dr. Virgilijus Mikšys, Miškų urėdų tarybos valdybos nariai, tačiau į siūlymus nebuvo sureaguota.
Į perteklinį reikalavimą dėl 10 proc. ugdymo kirtimų intensyvumo ir tuo pačiu praktiškai neįgyvendinamą galima ir nereaguoti. Juk ne viskas atitinka tikrovėje. Miškų urėdijos specialistai, girininkai, eiguliai puikiai žino, kaip kokybiškai reikia atlikti ugdomuosius kirtimus ir kokiu intensyvumu turi būti kertama, atsižvelgiant į medynų rūšinę sudėtį, amžių, skalsumą, paliekamą medžių skaičių ir t. t.

Pakviesti miškininkus diskusijai šiuo straipsniu paskatino praėjusių metų pabaigoje Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Miškų kontrolės skyriaus atliktas Trakų miškų urėdijos ūkinės veiklos patikrinimas, kurio metu tikrinta atliktų ugdomųjų kirtimų kokybė. Patikrinimą vykdė VMT Valstybinių miškų kontrolės poskyrio pareigūnai – vedėjas Sigitas Kvedaras, vyr. specialistai Irmantas Judickas, Odeta Lazauskaitė, dalyvaujant miškų urėdui, vyriausiajam miškininkui, girininkams. Dėl šių miškų kontrolės specialistų atlikto patikrinimo ir pirminio įvertinimo nebuvo jokių prieštaravimų – išsamiai bei kompetentingai įvertintos atliktos ūkinės priemonės. Tačiau po patikrinimo akto „korektūros“ VMT Miško kontrolės skyriaus vedėjo Artūro Balčiaus kabinete 8-ių einamųjų miško kirtimų plotai įvertinti netgi „blogai“, o tai sudaro 10 proc. nuo visų patikrintų einamųjų miško kirtimų. Patikrinimo pažymoje padaryta išvada, kad „einamųjų miško kirtimų kokybė įvertinta blogai, nes Miško kirtimų taisyklių 64 punkte nurodoma, kad vyresnio kaip 70 metų amžiaus medynuose leidžiami neintensyvūs ugdomieji kirtimai, iškertant iki 10 proc. medyno tūrio, o šiose einamųjų kirtimų biržėse vykdytų kirtimų intensyvumas didesnis kaip 10 proc.“ Toliau seka kita išvada, kad „po šių kirtimų likę medynai nesudarkyti, skalsumas ar paliekamas medžių skaičius atitinka Miško kirtimo taisyklių reikalavimus“.

Miškų urėdui duotas nurodymas užtikrinti Miško kirtimo taisyklių 64 punkto reikalavimų vykdymą. Kaip tai reikia suprasti? Juk šis nurodymas yra neįgyvendinamas, nes kertant mažesniu intensyvumu neįvykdysime Miško kirtimų taisyklėse nustatytų ugdomųjų kirtimų pagrindinių tikslų.

Kritika yra reikalinga, tačiau ji turi būti objektyvi. Įvertinti atliktus darbus blogai, kada kirtimai atlikti tinkamai, manau, diskredituoja ir pačią miškų kontrolę. Kyla pagrįstas klausimas, kodėl kontrolieriai, kurie rpiškai vykdo miškų kontrolę ir mato neatitikimus norminiuose dokumentuose, neinicijuoja jų pakeitimų. Juk visi esame miškininkai ir visiems svarbu, kas ir kokie miškai po mūsų liks ateities kartoms.
Patvirtintos miškų urėdijų patikrinimų, atliekant valstybinę miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolę, taisyklės, mano nuomone, irgi yra tobulintinos. Pagal nustatytus ir patvirtintus ugdomųjų kirtimų vertinimo rodiklius (12 vnt.), įvertinimas numatytas tik gerai ir blogai. Natūroje juk ne visada būna juoda arba balta. Būna ir tarpinis vertinimas tarp blogai ir gerai. Kodėl nevertinti ir tarpiniu pažymiu? Tuo labiau, kad vykdant konkursą geriausiai ugdomuosius miško kirtimus atliekančiai girininkijai išaiškinti vertinimų diapazonas buvo ženkliai didesnis. Negi miškų kontrolės pareigūnams norisi parodyti miškų urėdijose kuo didesnį procentą blogai atliktų miškų ūkio darbų? Viskas turėtų atitikti tikrovę.

Po VMT Miškų kontrolės skyriaus patikrinimo Trakų miškų urėdijoje 2014 m. lapkričio 18 d. inicijavome pasitarimą einamųjų miško kirtimų, vyresnių kaip 70 metų amžiaus medynuose, klausimais. Pasitarime dalyvavo AM Miškų departamento Miškininkystės skyriaus vedėjas Stanislovas Žebrauskas ir vyriausiasis specialistas Zbignevas Glazko, VMT Miškų kontrolės skyriaus vedėjas Artūras Balčius, Valstybinių miškų kontrolės poskyrio vedėjas Sigitas Kvedaras, Generalinės miškų urėdijos Miško resursų ir prekybos mediena skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Norvaiša, Valstybinio miškotvarkos instituto direktoriaus pavaduotojas Martas Lynikas ir projektų autorius Nerijus Pivoriūnas, Trakų miškų urėdijos urėdas Vygantas Mierkis, vyriausiasis miškininkas Dainius Taukis ir miškotvarkos inžinierius Tomas Tervydis. Pasitarimo metu įvertinti Lentvario girininkijoje (83 kv. 7 ir 12 miško sklypuose) ir Onuškio girininkijoje (109 kv. 5 miško sklype) vykdyti einamieji miško kirtimai. Šiuose miškų sklypuose vyrauja pušynai, kurių amžius per 70 metų. Įvertinę einamuosius kirtimus minėtuose miško sklypuose, pasitarimo dalyviai nustatė, kad po kirtimų medynai nesudarkyti, skalsumas ir paliekamas medžių skaičius atitinka Miško kirtimo taisyklių reikalavimus, todėl kirtimai yra vertintini gerai. Tačiau, atsižvelgiant į iškirstą medienos tūrį, nustatyta, kad kirtimo intensyvumas Onuškio girininkijos 109 kv. 5 miško sklype yra 33 proc., Lentvario girininkijos 83 kv. 12 miško sklype – 22 proc., 83 kv. 7 miško sklype – 13 proc., o tai neatitinka Miško kirtimo taisyklių 64 punkto reikalavimų (dėl 10 proc.). Šiuose miško sklypuose buvo kertamos valksmos, kurios užėmė nedidelį plotą, atitinkamai 12 proc., 14 proc. ir 10 proc. (Miško kirtimų taisyklėse bendras valksmų plotas leidžiamas iki 20 proc.). Visi pasitarimo dalyviai konstatavo, kad einamieji kirtimai atlikti gerai, nors Valstybinės miškų tarnybos pareigūnų 2014 m. spalio mėn. 7-15 d. vykdytame patikrinime šie plotai įvertinti blogai, kadangi kirtimų intensyvumas viršijo 10 proc.

Nagrinėta problema, manau, aktuali ne tik Trakų miškų urėdijai, bet ir kitų miškų urėdijų miškininkams, kurie tiesiogiai vykdo ugdomųjų kirtimų darbus bei kontrolę. Kad ateityje nebūtų tokių dviprasmybių, būtina tikslinti Miško kirtimo taisyklių 64 punktą, suteikiant galimybę vykdyti einamuosius kirtimus vyresnio kaip 70 metų amžiaus medynuose didesniu nei 10 proc. intensyvumu.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2015 03 06
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai