Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2015 m. kovo 9 d.

Medienos biokuro rezervai miškuose dar neišsemti

„Mūsų girios“, Nerijus Kupstaitis, Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas, 2015/02

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog tai labai sudėtinga ir sunkiai realiai įgyvendinama užduotis. Taip pirmiausia pamanys tie, kurie biokurą supranta tik kaip miško kirtimo atliekas, ir dar jaunuolynų ugdymo ar kitų kirtimų metu susidarančią nelikvidinę medieną, kurios panaudojimas biokurui be subsidijavimo yra ekonomiškai nuostolingas. Tačiau tiesa yra kiek kitokia: didžiąją dalį šiuo metu iš miškų gaunamo biokuro sudaro paprasčiausia malkinė mediena, kurios metinės paruošimo apimtys visuose miškuose įvairiais vertinimais siekia apie 2 mln. m3. Ir dar tiesa tokia, kad šalies miškuose prikaupta neprotingai daug perbrendusių medžių menkavertės medienos, kuri šiandien nepanaudojama visai dėl kitų, o ne dėl ekonominių priežasčių. Štai apie šį potencialą ir verta kalbėti.

Galime palikti nuošalyje saugomas teritorijas ir tą biologinei įvairovei aukojamą medieną, dėl kurios apsispręsta jau anksčiau. Rezervų yra ir kitur. Jau pats žodis rezervas pirmiausia kreipia mintį į rezervuotus, bet nuosavybės teisių atkūrimui iki šiol taip ir nepanaudotus vis dar valstybinius, nors ir be naudojimo teisės miškus. Visi žinome, kad dengiantis gražiais siekiais kada nors užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procesą kreivos ir šleivos žemės reformos kontekste maždaug dešimtadalis Lietuvos miškų pūdomi tikra to žodžio prasme. Žinoma, taip nebus, kad tie miškai supūva ir jų vietoje lieka tuščia vieta. Tiesiog, juose esančios medienos kokybė kasmet prastėja, o medienos pramonei netinkančios medienos tik daugėja ir tai jau gera žinia biokuro mėgėjams. Suprantama, kad tie rezervuoti miškai nebus pradėti naudoti visi staiga, o greičiau jau pamažu bus įtraukti į ūkinę veiklą, dalį jų perduodant patikėjimo teise valdyti miškų urėdijoms, kitą dalį pardavus aukcionuose, dar kita dalis galimai bus panaudota kompensuojant už miestuose turėtą žemę. Akivaizdu, kad šiuose miškuose pradėjus vykdyti normalią ūkinę veiklą, šiek tiek didės bendra miško kirtimų apimtis, rasis papildomos ypač malkinės medienos. Kada tai realiai įvyks, nuspėti būtų sunku, nes iki šiol nepasitvirtino jokie spėjimai apie tai, kada bus užbaigtas nuosavybės teisių atkūrimas.

Jei su rezervuotais miškais ne taip paprasta, tai kitas akivaizdus ir lengviau prieinamas papildomo medienos biokuro šaltinis yra taip vadinami menkaverčiai medynai, konkrečiau tai baltalksnynai (daugiausia privačiuose miškuose) ir drebulynai (daugiausia valstybiniuose miškuose) bei į juos panašūs medynai, kurių dauguma ūkiniuose miškuose yra perbrendę arba kurių kirtimo amžius iš viso neribojamas. Kaip beskaičiuotume, tą 0,5 mln papildomų. m3 žaliavos medienos biokurui kasmet būtų galima surinkti ir vien tik iš minėtų medynų, juos racionaliau panaudojant. Bet tam žinoma reikia papildomų priemonių, kurios paskatintų privačių miškų savininkus ir valstybinių miškų valdytojus aktyviau naudoti minėtus miškus. Miško savininkui, matyt, dar reikia papildomų įrodymų, jog tie „menkaverčiai“ medynai iš tiesų turi ir visai nemažą ekonominę vertę, ypač įvertinant sutaupomus iškirsto miško atkūrimo kaštus ir trumpą rotaciją (kirtimo amžius iš viso neribojamas), kartu įvertinant viso medžio smulkinimo technologijos taikymo galimybę ir naudą. Miškų urėdijai, matyt, reikia kitokių priemonių, kurios paskatintų mažinti perbrendusių medynų kiekius ūkiniuose valstybiniuose miškuose ir tuo pačiu pataupyti ką tik brandą pasiekusius, nors ir didesnio pelningumo medynus.


Nereikia pamiršti ir miško kirtimo atliekų. Sutinku, kad valstybiniuose miškuose miškų urėdijos jau tikrai neblogai įsivažiavo siūlydamos rinkai įvairaus paruošimo lygmens miško kirtimo atliekas, susidarančias plynų miško kirtimų metu. Vis dėlto neretai nueinama lengviausiu keliu, t.y. pasiūloma kirtimo atliekas įsigyti tiesiog kirtavietėje, kad ir už sąlyginai nedidelę kainą arba kirtimo atliekų surinkimo ir ištraukimo ar išvežimo iš kirtavietės bei sukrovimo į krūvas prie kelio darbai perkeliami ant rangovo pečių. Bet kuriuo atveju miškų urėdijos dažniausiai stengiasi išvengti pačios biokuro gamybos (smulkinimo į skiedrą) darbų ir su tuo susijusių investicijų į biokuro ruošos mechanizmus. Patirtis rodo, kad nelabai čia gelbsti ir tam teikiama reikšminga finansinė parama iš Klimato kaitos programos lėšų. Bet miškų urėdijos bent jau pateikia rinkai kasmet tuos užsibrėžtus ir pakankamai reikšmingus maždaug 300 tūkst. m3 kirtimo atliekų, kai privačiuose miškuose kirtimo atliekų panaudojimas biokuro gamybai išlieka tik epizodinis. Čia pagelbėti mano supratimu labiausiai galėtų veiklos konsolidavimas kooperacijos ar kitais pagrindais, kai vienoje vietoje būtų sutelkiamas didesnis kiekis plynų kirtimų metu susidarančių kirtimo atliekų, be to, jau minėtos viso medžio smulkinimo technologijos platesnis taikymas, ypač tais atvejais, kai savininkas nenukirstu mišku parduoda menkavertę medieną.

Daug vilčių dedama į energijos išteklių biržą „Baltpool“. Tai tikrai neblogas įrankis prekybai biokuru, padedantis balansuoti biokuro kainas ir pirkėjų bei pardavėjų apetitus. Bet reikia suprasti, kad toje biržoje perkamo ir parduodamo biokuro kiekiai kol kas maži, o ir prekiaujama ten tik pačiu biokuru (sakykime, skiedra), o ne žaliava tam biokurui gaminti. Taigi, miške nukirstas medis, iš jo pagaminta malkinė mediena ar kirtimo atliekos dar turi nueiti netrumpą kelią iki jos tampa biokuru, tinkamu vartoti, o kartu ir parduoti jau minėtoje biržoje. O tai reiškia, kad pati birža prie žaliavos biokurui iš miškų mobilizavimo prisideda tik netiesiogiai.

Jei grįžtant prie miškuose sukauptos žaliavos biokurui potencialo ir jo efektyvesnio panaudojimo bent jau tų minėtų papildomų 0,5 mln. m3 apimtyje, tai reikia pasakyti, kad dėl konkrečių priemonių pagrindinė diskusija, matyt, vyks dar šiais metais numatomo Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012-2020 m. programos atnaujinimo kontekste. Kol kas įvardinamos tik preliminarios teisinio reguliavimo ir organizacinių priemonių grupės, tokios kaip:

  • informacinė kampanija miško savininkams, kuria būtų atskleidžiama baltalksnynų ir panašių medynų bei miško kirtimo atliekų panaudojimo biokuro gamybai ekonominė nauda vykdant pagrindinius miško kirtimus;
  • tolesnis žaliavos biokurui ir skiedrų gamybos bei pateikimo rinkai apimčių didinimas miškų urėdijose, ypač efektyviau panaudojant perbrendusių minkštųjų lapuočių medynų potencialą;
  • nuosavybės teisių atkūrimui rezervuotų miškų galimai greitesnis įtraukimas į medienos, įskaitant ir biokuro žaliavos, ruošą, šiuos miškus perduodant valdyti patikėjimo teise miškų urėdijoms arba parduodant asmenims miškų ūkio veiklai vykdyti;
  • teisinės prielaidos intensyviau naudoti biokuro gamybai baltalksnynus, drebulynus ir panašius medynus, išplėtojant viso medžio smulkinimo technologijas šių medynų pagrindinių kirtimų metu.

Suprantama, jog diskusijų metu gali atsirasti ir visai kitokių priemonių užsibrėžtam tikslui pasiekti, kurios nebūtinai būtų priskiriamos vienai iš aukščiau įvardintų grupių. Būtent todėl ir svarbi gali būti kiekvieno miškininko, miško savininko ar kito tiesiogiai biokuro ruošoje dalyvaujančio asmens pasiūlyta konkreti ir realiai įgyvendinama priemonė, kuri padėtų šiame straipsnyje aptartomis sąlygomis mobilizuoti daugiau medienos biokuro iš Lietuvos miškų.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2015 03 09
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai