Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Paslaugos
Renginiai
Konkursai į valstybės tarnybą
Konkursai į VĮ miškų urėdijų vadovų pareigas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2015 m. kovo 12 d.

Grįžtantiems paukščiams – nauji namai

lrytas.lt, 2015 03 10

Kokie ir kada į Lietuvą grįžta pirmieji paukščiai?
Į Lietuvą jau sugrįžo kai kurie šiltuose kraštuose žiemojantys paukščiai: pirmieji pasirodė kovai, vieversiai, pempės, gulbės, žąsys. Pastebėtos ir pirmosios gervės. Ši žiema buvo gana šilta, todėl šiemet ir pirmieji paukščiai grįžo šiek tiek anksčiau. Pavyzdžiui, kovų diena yra kovo 4 d., tačiau pirmieji kovai grįžo pirmosiomis vasario savaitėmis, kaip ir pempės ar vieversiai, kurių dienos minimos kovo 19 d. ir kovo 28 d. Tačiau didžiausi paukščių srautai turėtų grįžti šiomis dienomis.
Dažniausiai pirmieji sugrįžta tie paukščiai, kurie neišskrenda toli ir žiemoja Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje.
Jausdami, kad klimatas artėjant pavasariui tose šalyse švelnėja, jie ryžtasi grįžti į Lietuva, tikėdamiesi ir čia palankesnių oro sąlygų. Pasitaiko, kad paukščiai apsirinka: jei parskridus orai atšąla, jie vėl sugrįžta, kur šilčiau.

Kodėl paukščiai skuba sugrįžti?
Kai paukščiai išmigruoja žiemoti, dažniausiai išskrenda didžiuliais būriais, o grįžta, atvirkščiai, mažesniais būreliais. Taip yra todėl, kad vyksta savotiškos lenktynės, kuris greičiau ras sau tinkamą vietą perėti, užsiims tinkamą teritoriją. Sugrįžę paukščiai ieško partnerio ir ruošiasi perėjimo sezonui. O tam reikalinga ir tinkama vieta. Kai kurie paukščiai suka lizdus, ieško natūralių uoksų, o kiti įsikuria inkiluose.

Ar paukščiai sugrįžta į ankstesnes vietas, ar ieškosi naujų vietų?
Dauguma paukščių rūšių dažniausiai grįžta į tas pačias vietoves. Net ir jaunikliai, kurių laukia pirmasis perėjimo sezonas, sugrįžta į vietas, kuriose buvo išperėti, ir ten suka lizdus. Kai kurie paukščiai, pavyzdžiui, gandrai, grįžta net į tuos pačius lizdus, kur perėjo. Kai kurie plėšrieji paukščiai mėgsta klajoti ir klajodami susiranda naujas vietas.

Kodėl paukščiams reikalingi inkilai?
Inkilai paukščiams labai reikalingi. Jų pagalba didėja lokalios paukščių populiacijos. Inkilai ypač svarbūs retiesiems paukščiams. Žalvarniams, uralinėms pelėdoms, kukučiams. Pavyzdžiui, Lietuvoje peri tik 5 žalvarnių poros, o iš net 4 iškeltuose inkiluose. Štai kokie reikšmingi inkilai šios paukščių rūšies išlikimui bei išsaugojimui.

Kokie paukščiai dažniausiai apsigyvena inkiluose?
Skirtingoms paukščių rūšims yra ir skirtingi inkilai, net jų konstrukcijų tipai ir matmenys yra skirtingi. Lietuvoje inkilai dažniausiai keliami zylėms (didžiajai, mėlynai) ir varnėnams. Inkilai tinka ir pelėdoms, ir antims, ir dančiasnapiams, čiurliams, kukučiams, margaspalvėms musinukėms. Tokių paukščių nemažai, tačiau jiems turėtų būti keliami tinkami inkilai.

Ar yra svarbu, kur inkilai keliami? Ką reiktų žinoti?
Pirmiausia reikėtų atsižvelgti į tai, kokia paukščių populiacija labiausiai paplitusi toje vietoje, kur ketinama kelti inkilus. Turbūt nekelsime inkilo pelėdai mesto daugiabučių rajone arba antims tose vietose, kur nėra vandens telkinio. Prie namų galima iškelt inkilus zylėms, varnėnams. Parkuose paukščių įvairovė didesnė. Ten galima kelti inkilus ir bukučiams, margaspalvėms musinukėms, raudonuodegėms. Jie gal mažiau žinomi, bet mielai renkasi inkilus.
Keliant inkilą reikia žinoti, ne tik kam ir kokio dydžio inkilas turi būti, bet ir kitus dalykus, pavyzdžiui, į kurią pusę inkilo landa turi būti atsukta. Rekomenduojama inkilų landų pusę atsukti į pietryčių ar pietų pusę, jokiu būdu ne į šiaurę.
Pasitaiko, kad žmonės persistengia ir mažoje teritorijoje kone ant kiekvieno medžio iškelia daug inkilų.
Blogiausia, jei inkilai skirti tai pačiai paukščių rūšiai, nes paukščiai konkuruoja dėl teritorijos, mitybinių resursų. Tuomet paukščiai tokiuose inkiluose neįsikuria. Tad jei inkilai keliami tai pačiai paukščių rūšiai, tarp jų turėtų būti išlaikytas 30-50 metrų atstumas. Jei šalia bus pakabinti inkilai skirtingiems paukščiams, pvz., zylėms ir varnėnams, nieko tokio – šie paukščiai sugyvena. Per tankiai iškabinti inkilai naudos neduos.

Žmonėms gražu, kai inkilai margi, papuošti. Ar svarbu, kokia inkilo spalva?
Geriausia, kad inkilas būtų natūralių spalvų, medžio ar aplinkos spalvų. Pastebėta, kad ryškūs inkilai pritraukia plėšrius paukščius, o tai jau grėsmė smulkiesiems paukščiams. Nėra gerai nei dažyti, nei lakuoti inkilų, kad tai nesukeltų paukščiams žalos, nepakenktų jų reprodukcijai. Žinoma, nieko blogo neatsitiks, jei vaikai nupieš ką nors gražaus ant inkilų. Tačiau geriau išlaikyti kiek įmano daugiau natūralumo.

Ar reikia inkilus patikrinti?
Patikrinti inkilus geriausia ne tuomet, kai juose apsigyvena paukščiai, o rudenį, kai jie išskrenda žiemoti. Inkilus reikia ne tik patikrinti, bet ir išvalyti. Net ir inkile paukštis suka lizdą, tad po kelių metų tokiame nevalytame inkile prisikaupia šiukšlių, nebereikalingos lizdinės medžiagos. Paukščiai tokiame inkile nebenori gyventi. Tad reikia stengtis inkilus išvalyti kiekvienais metais. Varnėnai dažniausiai patys išsivalo inkilus, bet vis tiek rekomenduojama apžiūrėti. Gaminat ir keliant inkilus reikia atsižvelgti, kokia inkilo konstrukcija, kaip jis tvirtinamas prie medžio, kad būtų patogu inkilą nukabinti ir išvalyti.

Ką daryti jei inkile niekas neapsigyveno?
Priežasčių tam gali būti įvairių. Gal paukštis nepastebėjo inkilo, nes jis iškeltas netinkamoje vietoje (per daug triukšminga, per mažai šviesos) ar atsuktas į blogą pusę, o gal inkilas skirtas tai paukščių rūšiai, kuri toje vietoje negyvena. Jei iškelsite inkilą zylėms ar varnėnams ir niekas neįsikurs, nenusiminkite, antrais metais būtina tame inkile kas nors apsigyvens. Visuomet galite pasikonsultuoti su Lietuvos ornitologų draugija.

Įprasta, kad inkilai gaminami iš medžio. Ar gali būti jų kitokių?
Yra ir netradicinių inkilų, gaminamų iš molio ir cemento mišinio. Tokius inkilus gamina vokiečiai ir olandai. Jie tarnauja ilgiau nei mediniai. Kartais žmonės pagamina ir iš plastiko, pvz., iš skysčiams skirtos didelės plastikinės taros. Svarbiausia, kad netradicinės medžiagos inkilo konstrukcija būtų tinkama vienai ar kitai paukščių rūšiai.

Kokie yra mažiausi ir didžiausi inkilai?
Mažiausi inkilai gaminami kuoduotosioms zylėms ir margaspalvėms musinukėms, o didžiausi – didiesiems dančiasnapiams, uralinėms pelėdoms bei liepsnotoms pelėdoms. Pastarųjų inkilai yra maždaug virtuvinės spintelės dydžio, o mažiausieji inkilai perpus mažesni nei tradiciniai zylėms skirti inkilai.

Šiemet kovo 23 d. visose miškų urėdijose vyks paukščių sutiktuvių šventė „Paukščiai grįžta namo“. Jos metu miškininkai kviečia kelti inkilus ir padovanoti paukščiams naujus namus. Šia švente miškininkai pažymi ne tik paukščių sugrįžimą, gamtos prisikėlimą, bet ir Pasaulinę miškų dieną.
Šventės tikslas – ugdyti jaunosios kartos atsakingą požiūrį į supančią aplinką bei skatinti gamtosauginės veiklos tęstinumą.
Jau trečius metus šventę organizuoja Generalinė miškų urėdija kartu su visomis 42 miškų urėdijomis. Šventės globėjas – aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2015 03 12
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai