Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2015 m. kovo 16 d.

Parazitas, kurio nevalia naikinti

delfi.lt projektas „Aplinkosauga“, 2015 m. kovo 13 d. 16:27

Augalas apipintas įvairiais mitais ir burtais. Sakoma, kad po juo pasibučiavus meilė truks amžinai, o pasakyti norai išsipildys, iš šio augalo taip pat gaminami ir vaistai, bet nebūtinai jis yra vien tik geras. Medžiai gali būti pražudyti šio augalo.
Dendrologė Edita Turskienė pasakojo, kad amalas yra vienas iš įdomiausių augalų mūsų kraštuose. O ypač įdomus jo dauginimasis.
„Amalas įdomiai plinta. Paukščiai sulesa jo uogas, tačiau nesuvirškina sėklų. Jos su išmatomis patenka ant kitų medžių šakų ir ten sudygsta. Taip įdomiai amalas prisitaikė evoliucijos eigoje daugintis per paukščių skrandžius“, – pasakojo E. Turskienė.
Sunku pasakyti kas yra amalas. Iš pirmo žvilgsnio, tai jis nei žolė, nei medis, o jo giminaičiai labai įvairūs. Jis – erškėčiažiedis, kaip ir klevai, kaip ir vabzdžiais mintančios saulašarės.
„Tai yra sumedėjęs augalas ir, kad ir keista, bet jis nėra žolinis. Jis dvižalis – žaliuoja visus metus, bet vasarą, kai medžiai su lapais, amalus sunkiai galima pastebėti“, – aiškino dendrologė.
Amalas gali gyventi tik ant gyvo medžio. Nei ant nukirsto, nei juo labiau dirvožemyje jis neišgyvens.
„Jis yra parazitinis augalas, kuris pats atlieka fotosintezę, bet iš medžio ima mineralines medžiagas. Jei ant medžio auga vienas ar du amalai, tai medžiui nieko tokio, bet jei visas medis aplimpa, tai amalas tiesiog „uždusina“ savo šeimininką – medis nebeišsimaitina ir nudžiūsta su visais parazitais“, – kalbėjo E. Turskienė.
Augdami ant medžių amalai alina juos. Galbūt laukiniams medžiams jie nėra tokie pavojingi. Tačiau jeigu amalai apniko sodo obelis ar kriaušes, šie vaismedžiai nuskurs ir greitai nebeduos vaisių.
„Jei amalai apniko visą medį ir įsitaisė aukštai, tai jau nieko ir nepadarysi. Jie puola tik kai kuriuos medžius: tuopas, liepas, būna ant obelų. Mėgsta minkštesnės medienos medžius ir labai retai įsitaiso ant ąžuolų ar spygliuočių“, – pasakojo E. Turskienė.
Jei mėgstamame medyje įsitaisė amalas, tai nebūtina skubėti su juo atsisveikinti ar pjauti apniktų šakų. Amalai ant savo šeimininko gali gyventi ir iki 70-ies metų. Nors jie jokios naudos pačiam medžiui neduoda, bet jei jų tik vienas ar du, tai ir nenužudys.
Amalas svarbus Lietuvos biologinei įvairovei. Nors jo uogos žmogui ir nuodingos, bet jos yra maisto šaltinis rudenį į pietus susiruošusiems paukščiams. Paprastasis amalas yra vienintelis savo rūšies augalas Lietuvoje ir dėl savo unikalumo yra saugomas.
Amalai įtraukti į Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą. Už jų naikinimą gali grėsti bauda iki 30-ies eurų, o pareigūnams – dviguba.

http://www.delfi.lt/projektai/aplinkosauga/naujienos/parazitas-kurio-nevalia-naikinti.d?id=67411114#ixzz3UX6U4Ff9

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2015 03 16
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai