Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2015 m. kovo 31 d.

Augalas, kurio paragavus gali išbyrėti visi dantys

www.GRYNAS., Birutė Davidonytė, 2015 m. kovo 30 d.

Gamtos fotografas Marius Čepulissavo „Facebook“ paskyroje „Čepulio fotoklajonės“ paskelbė pavasario puošmena vadinamo, tačiau labai pavojingo augalo - paprastojo žalčialunkio - fotografiją. Nors augalas labai gražus, negalima nei jo skinti, nei rauti.

„Tai vienas gražiausiai žydinčių pavasario augalų ir, kaip dažniausiai būna gamtoje, jei gražus – pavojingas. Auga jis drėgnuose ūksminguose mišriuose miškuose. Taip pat jis yra ir vienas nuodingiausių. Visos žalčialunkio dalys yra nuodingos. Palietus patį augalą jums nieko neatsitiks, bet jei paliesite jo sultis – iškart sudirgs, paraus oda. Sultims patekus burnon sutins lūpos, gleivinė. Rašo, kad net dantys gali iškristi. Pavojingiausios yra jo raudonos uogos. 10 uogyčių - mirtina dozė vaikui. Tad grožėkitės, bet nagų nekiškit ir neskinkit“, - teigė M. Čepulis.

Daugiausiai nuodų - kaulavaisiuose
Gamtininkas Deividas Makavičius teigė, kad šis augalas nėra dažnas, tačiau net jo pavadinimas skelbia, kad jis yra „mirtinas“.
„Šio augalo pavadinimas lotyniškai kilo nuo žodžio „mirtinas“. Lietuvoje yra ne daug nuodingų augalų, tačiau į mirtinai nuodingų augalų trejetuką žalčialunkis patenka. Visas augalas yra nuodingas, bet ne visos jo dalys vienodai. Daugiausiai nuodingųjų medžiagų yra kaulavaisiuose. Kiti klaidingai mano, kad ten yra raudonos uogos, tačiau tai yra kaulavaisiai, viduje yra kauliukai. To kaulavaisio branduolys yra pati nuodingiausia dalis visame augale“, - sakė D. Makavičius.

Anot jo, šio augalo grožis atsiskleidžia būtent pavasarį, kai aplinkui nėra kitų konkurentų: sulapojusių krūmų, medžių. Tuomet jis gauna daugiau šviesos, niekas jo neužgožia. Jis dažniausiai auga lapuočių arba mišriuose miškuose, pušynuose jo nerasime. Prieš lapų išskleidimą jis išskleidžia gausius žiedus, kurie yra dekoratyvūs, gražūs, rusvi.

Gali išbyrėti dantys
Anot D. Makavičiaus, dėl augalo dekoratyvumo daug žmonių apsigauna ir nori jį parsinešti namo, tačiau to daryti nereikėtų.
„Jis yra dekoratyvus ir žmonės turi polinkį jį skinti. Esu pastebėjęs, kad miesto apylinkėse augalas jau būna aplaužytas. Žmonės parsineša jį namo ir pasimerkia kaip gėlę, Velykos artėja, todėl daug kas nori pasipuošti namus. To daryti nereikėtų dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, ši rūšis Lietuvoje nėra dažna, ji yra apyretė, saugotina, paplitusi ne visoje Lietuvoje: dažnesnė Žemaitijoje, dar leidžiantis į pietus nuo jos, kitose Lietuvos dalyse jį sunku rasti. Kita priežastis – nesvarbu, kad dabar dar nėra kaulavaisių ir žmogus jų nevalgo, jis yra nuodingas. Jeigu ima jį su ranka, gali būti odos pažeidimų. Kiti gali būti jautresni žiedadulkėms, jos irgi yra nuodingos ir gali pakenkti akims, kvėpavimo takams“, - perspėjo gamtininkas.

Pašnekovo teigimu, pasiėmus ir pakramčius šio augalo šakelę, išsivalius tarpdančius, baigtųsi blogai. Kiekvieno žmogaus reakcija yra savita, tačiau gali prasidėti parodontozė, dantų tiesioginis pažeidimas.
Vis dėlto, anot gamtininko, šį augalą reikia išsaugoti.“ Jis yra pavasarinė puošmena, nėra toks dažnas ir turi įdomių savybių. Jeigu augalas nuodingas, dar nereiškia, kad reikia jį išnaikinti. Įdomu yra pasižiūrėti etnografiškai, kaip lietuviai liaudyje vadino šį augalą. Kiekviename regione vadino vis skirtingai, tačiau pavadinimai susiję su gyvūnais: meškalunkis, vilkalunkis, žalčialunkis. Yra daug liaudiškų šio augalo pavadinimų, vadinasi, senovėje žmonės jį žinojo.“

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2015 03 31
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai