Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2015 m. balandžio 1 d.

Miškininkai pradėjo patį svarbiausią metų darbą

www.GRYNAS.lt, Genovaitė Paulikaitė, 2015 m. kovo 31 d.

Miškus papildys milijonai medelių
Šalies miškų urėdijų medelynai šį pavasarį yra išauginę apie 18 mln. įvairių sodinukų.
Didžioji jų dalis bus pasodinti tų pačių urėdijų kirtavietėse ir naujai įveisiamuose miškuose. „Per kovo 24 dieną prasidėjusį miškasodį miškams atkurti planuojame panaudoti daugiau kaip 572 tūkst. eglės, 38 tūkst. pušies, 202 tūkst. juodalksnio, beveik 94 tūkst. beržo, apie tūkstantį įvairių krūmų sodmenų. Iš viso pasodinsime 1 mln. 184 tūkst. įvairių rūšių medžių“, – šio pavasario miškasodžio planais dalijasi Panevėžio miškų urėdijos urėdas Valdas Kaubrė.

Marijampolės miškų urėdija, pasak miško želdinimo ir apsaugos inžinieriaus Ramūno Mažėčio, miškasodį pradėjo kovo 16 dieną. Tiesa, jis prasidėjo ne visoje urėdijos teritorijoje, bet vakarinėje dalyje.
„Planuojame pasodinti daugiau kaip 815 tūkst. medelių. Mūsų žemės netinkamos pušynams, tad pasodinsime tik apie 4 tūkst. pušaičių sodinukų. Daugiausia sodinsime eglių – 425 tūkst. medelių. Sodinsime apie 154 tūkst. juodalksnių, 60 tūkst. beržų, 500 klevų, 12 tūkst. maumedžių. Didžiąją dalį miško sodina rangovai, bet beveik pusę darbų ketiname atlikti patys, urėdijos darbuotojai, nes tai vienas maloniausių ir džiaugsmingiausių miškininkų darbų, į kurį mielai įsitraukia ir urėdijos administracija“, – kalba R. Mažėtis.

Kėdainių miškų urėdijos vyr. miškininkas Kazys Vutencas pabrėžia, kad urėdija šį pavasarį ketina atkurti 498 ha miško kirtaviečių. Iš viso, įskaičiuojant ir ankstesnių metų želdinius, bus pasodinta 740 tūkst. vnt. miško sodmenų. Beveik trečdalį to skaičiaus sudaro ąžuoliukai. Dar bus pasodinta apie 220 tūkst. eglių, 220 tūkst. juodalksnių, apie 40 tūkst. liepų, klevų, beržų ir kitų medžių.
„Sodinsime pačių išaugintus sodinukus. Tik kai naudojamės Europos Sąjungos parama, šiek tiek sodinukų perkame, bet ne todėl, kad jų trūktume, o todėl, kad pirkimo procedūros reikalauja paramos teikimo taisyklės. (...) Svarbu, kad būtų ilgas pavasaris, retsykiais palytų, nes šią žiemą sniego kaip ir nebuvo, žemėje drėgmės nėra daug, tad ir vegetacijos pradžiai gali pritrūkti. Ir kad pinigų užtektų, nes šiemet labai krito medienos pirkimas", - sako K. Vutencas.

Ąžuolai žaliuos...
Jau dešimti metai šalies miškininkai didina ąžuolynų plotus valstybei priklausančioje žemėje. Istoriniai šaltiniai tvirtina, kad XVI a. mišrių su ąžuolais ir plačialapių miškų plotai siekė 15 – 20 proc. 2005 metais, kai buvo patvirtinta programa, ąžuolynai užėmė vos 1,9 proc. visų miškų. Miškininkų įsitikinimu, daugiau kaip 20 proc. kirtaviečių yra tinkamos ąžuolynams. Tiek Marijampolės, tiek Kėdainių, tiek Panevėžio urėdijose sąlygos yra palankios šiam tauriam Lietuvos medžiui, todėl visos jos numato ir šiais metais pasodinti nemažai ąžuoliukų: Kėdainių miškų urėdija – apie 260 tūkst., Marijampolės – 160 tūkst., Panevėžio – 78 tūkst. medelių.

2012 m. miškotvarkos duomenimis, ąžuolynai VĮ Kėdainių miškų urėdijoje sudaro 9,3 proc. Tad po šių metų miškasodžio, kai bus pasodinti dar 75 ha mišrių želdinių su ąžuolais, Kėdainių urėdijoje ąžuolynai artės prie 10 proc., Marijampolės urėdijoje užims daugiau kaip 5 proc. ir Panevėžio – apie 3 proc. Pastarosios urėdijos žemės, kaip teigia urėdas V. Kaubrė, nėra pačios palankiausios ąžuolynams. Generalinės urėdijos duomenimis, per pastaruosius 10 metų šalyje ąžuolynų plotai padidėjo 3268 ha.

Miškui įveisti trūksta žemės
„Panevėžio miškų urėdija 2015 m. atkurs 465,9 ha miškų. Želdinius pasodinsime 295,9 ha plote, o 170 ha perteklinio drėgnumo augaviečių paliksime savaime atželti“, – sakė Panevėžio miškų urėdas V. Kaubrė.
378 ha kirtaviečių planuoja atkurti Marijampolės miškų urėdija. Iš jų 135 ha želdiniai bus sodinami, o 243 ha palikta savaime atželti. Kėdainių miškų urėdija planuoja atkurti 498 ha kirtaviečių.
Kiek liūdniau su miškų įveisimu.

Iš trijų „Miškų“ žurnalo kalbintų urėdijų, didžiausių galimybių naujus miškus įveisti turi marijampoliečiai. Jie šiemet ketina pasodinti daugiau kaip 54 ha naujų miškų ir džiaugiasi, kad tokiu tempu sodindami žemių naujiems miškams įveisti jie turi dešimčiai metų.
„Ir dabar Nacionalinė žemės tarnyba perduoda mums po nedidelius plotus nederlingos žemės, bet sklypai labai išsibarstę, tad atsiranda sunkumų juos pasiekti“, – atkreipia dėmesį R. Mažėtis.

Panevėžio miškų urėdija per paskutinį pastarąjį dešimtmetį įveisė daugiau kaip 900 ha naujų miškų. Tačiau šiemet bus įveistas kol kas paskutinis turimas 9 ha plotas iš anksčiau jiems perduotos valstybinės žemės plotas. Derlingų žemių apsodinti mišku negalima. Kaip tvirtina Kėdainių miškų vyr. miškininkas K. Vutencas, ši urėdija gali tik atkurti kirtavietes, nes žemdirbiai miškams žemių neužleidžia.
Nacionalinės žemės tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Aldona
Jakavonienė pranešė, kad 2010–2014 m. miškų urėdijoms perduota 1922 ha, kad juose įveistų miškus. Ankstesnių metų skaičiai: 2010 m. – 390 ha, 2011 m. – 420 ha, 2012 m. – 350 ha, 2013 m. – 400 ha, 2014 m. – 362 ha.

Svarbi sodinuko apsauga
Žinoma, vienas dalykas – medelį pasodinti, kitas – jį užauginti.
„Šiuo metu didžiausią grėsmę pasodintiems medeliams sukelia kanopiniai žvėrys, kurių pastaruoju metu smarkiai pagausėjo. Ypač briedžių. Jiems reikia maitintis. O jie ėda ne bet ką, jiems reikia tauriųjų medžių: – ąžuoliukų, uosiukų. Griaužia jaunų medžių žievę, viršutines šakutes. Tad mums apsauga kainuoja gerokai brangiau, negu pats sodinimas. Apie eurą kainuoja pastatyti vieno ąžuoliuko atskiras apsaugos priemones. Skaičiuojant vienam hektarui, aptverti želdinių plotą aptvėrimas tvora kainuoja pigiau. Tačiau kasmet aptveriant per 50 ha miškų, pertveriami žvėrių takai, apribojamas uogautojų ir grybautojų judėjimas. Pabaidyti elniai, briedžiai, šernai neretai suniokoja tvoras. Tvoras pažeidžia griūvantys medžiai. Į pažeistus aptvarus patenka žvėrys ir kurį laiką ten gyvena, daro žalą medeliams, kol išvejami arba patys randa išėjimo vietas išeiti. O juk reikalingi ir ankstesniais metais pasodintų želdinių apsaugos priemonių priežiūros darbai. Šiemet į apsaugos priemones, jeigu leis ekonominės galimybės, investuosime apie150 tūkst. eurų“, – planais ir rūpesčiais dalijasi Kėdainių miškų urėdijos vyr. miškininkas K. Vutensas.
Saugoti pasodintiems medeliams nuo smarkiai pagausėjusios kanopinių žvėrių bandos panašias sumas ketina išleisti ir kitos miškų urėdijos.

http://grynas.delfi.lt/gyvenimas/miskininkai-pradejo-pati-svarbiausia-metu-darba.d?id=67584408#ixzz3W24FxtfP

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2015 04 01
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai