Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2015 m. balandžio 8 d.

Kuro kainoms kritus, šiluma nepigo

Genovaitė Paulikaitė, "Miškai", 2015 m. balandis

Biokuras praranda paklausą
„Šiauliuose viena biokuru kūrenama katilinė jau veikia. Kita šiuo metu įrenginėjama. Tikimės, kad ją įrengus ūgtels biokuro poreikis. Ir nors mes patys biokuro negaminame, bet rinkos svyravimą labai juntame. Esame sudarę sutartis su pirkėjais, kurie iš mūsų ir nuperka biokuro gamybai naudojamas kirtimo atliekas, malkinę medieną. Tačiau kokia nauda iš sutarčių, jei krito biokuro paklausa? Šilumos gamintojai neperka biokuro, mūsų pirkėjai neperka iš mūsų. Kai kurie geriau moka netesybų baudą. Yra tokių įmonių, kurios ir sutartis nutraukia. Miškuose kaupiasi didžiulis kiekis kirtimų atliekų ir medienos, – padėtį apžvelgia Šiaulių miškų urėdas Stasys Pališkis. – Štai 2014 m. per pirmus du mėnesius kirtimo atliekų ir malkinės medienos pardavėme 5900 kub. m., o per šių metų du mėnesius – tik 3200 kub. m. Tokių metų dar nėra buvę. Žinoma, tam įtakos turėjo ir labai švelni žiema.“

„Kas pirks kirtimų atliekas, jei malkinė mediena beveik už savikainą parduodama, – pritaria ir Prienų miškų urėdas Robertas Judickas. – Pernai per pirmus du mėnesius pardavėme 4200 kub. m. kirtimo atliekų ir malkinės medienos, o šiemet per tą patį laikotarpį – tik 3200 kub. metrų.“

Šiltos žiemos poveikį pajuto ne tik miškininkai, bet ir biokuro birža „Baltpool“. Jos veiklos apžvalgos rodo, kad 2014 m. gruodį apyvarta buvo 62 proc. mažesnė negu lapkritį. Ir nors sausį biokuro rinkoje buvo sudaryta 30 proc. daugiau sandorių ir bendra apyvarta išaugo 67 proc., palyginti su gruodžiu, vasarį sandorių sumažėjo 11 proc., o apyvarta – 33 proc. Teigiama, kad pagrindinė apyvartos mažėjimo priežastis – kritusios biokuro kainos, kurios tiesiogiai susijusios su švelnia žiema. Dėl šiltos žiemos pradžios biokuro pasiūla beveik 7 kartus viršijo paklausą.

Tiek Šiaulių, tiek Prienų miškų urėdai įsitikinę, kad biokuro paklausai didinti reikia įrengti kuo daugiau šios rūšies kuru kūrenamų katilinių. Ir tokių, kurios gamina ne tik šilumą, bet ir elektros energiją, nes tada biokuras bus reikalingas ištisus metus. „Gąsdinimai, kad Lietuvoje pritrūks žaliavos biokuro gamybai, neturi jokio realaus pagrindo. Manau, tokias kalbas skleidžia tie, kurie nori numušti biokuro kainas“, – pabrėžia Šiaulių miškų urėdas S. Pališkis.

Biokuro paklausa – klimato ir politikos įkaitė
UAB „Kietasis biokuras“ vadovas Albinas Monstavičius, be šiltos žiemos, įžvelgia ir kitų priežasčių. „Iš aukštų tribūnų duodama suprasti, kad pagrindinis kuras yra dujos, – dar vieną biokuro paklausos mažėjimo priežastį nurodo A. Monstavičius. – UAB „Kietasis biokuras“ gamina briketus ir granules. Šiemet briketų beveik neparduodame. Granules parduodame italams, bet ir šios rūšies biokuro pardavimas smarkiai krito, nes žiema Italijoje taip pat buvo labai šilta. Dėl tos priežasties smarkiai sumažėjo granulių kaina. Mums įtakos turi ir Europos santykiai su Rusija. Atsirado problemų dėl transportavimo. Jei nuvežame biokuro granules į Italiją, atgalinio krovinio nėra. Tai 40 proc. pabrangino transporto išlaidas.“

Pasak bendrovės vadovo, didelio pagerėjimo nereikėtų tikėtis ir iš kogeneracinių katilinių. „Mes patys Plungėje esame pasistatę kogeneracinę katilinę. Elektros gamybos kvotą gavome 12 metų, tad dar penkerius metus galime gaminti ne tik šilumą, bet ir elektros energiją. O kaip bus toliau, nežinau, nes jau dabar naujoms katilinėms elektros gamybai kvotos nebeduoda, ES parama katilinių statybai irgi nebebus teikiama”, - sakė A. Monstavičius.

Įtakos turi ir pasaulinė rinka
„Neatmestinas dalykas, kad biokuro žaliavos, kaip ir visos medienos, rinkai labai didelę įtaką turi pasaulinė rinka. Anksčiau skandinavams mūsų urėdija per metus parduodavo 25 tūkst. kub. popiermedžių, šiemet jų niekas neperka. Šiuo metu turime apie 10 tūkst. kub.
popiermedžių, o pirkėjų nėra. Net sutarčių nesame pasirašę. Kai kurios popiermedžius pirkusios įmonės užsidaro. Skandinavai teigia, kad medienos rinka atsigaus tik 2016 m., – kalba Šiaulių urėdas S. Pališkis. – Mūsų urėdijoje popiermedis, malkinė mediena ir kirtimo atliekos sudaro 58 proc. visos produkcijos. Šiemet urėdijoje nevyksta nei popiermedžių, nei malkinės medienos aukcionai. Sumažėjo ir kitos medienos pirkimas. Paklausą dar turi geriausia mediena, o prastesnės niekas neperka. Dėl eglės medienos net pardavimo sutarčių neturime.“

Popiermedžių, malkinės medienos paklausa - ką ir kalbėti apie kirtimo atliekas, - nesidžiaugia ir Prienų miškų urėdas R. Judickas. Per du šių metų mėnesius šio asortimento parduota 2980 kub. m. mažiau, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

Jaučiasi apgauti
S. Pališkis įsitikinęs, kad meškos paslaugą miškininkams daro ir krovinio svorio ribojimai. Vežant didesnį krovinį ir kuras, ir laikas taupomas. Kai krovinys didesnis, gauni ir didesnes pajamas. O kai tą patį kiekį medienos tenka vežti beveik per dukart daugiau reisų, padidėja transportavimo išlaidos. „Priėmė įstatymo pataisą, leidžiančią važiuoti iki 48 t. su kroviniu sveriančioms mašinoms. Tačiau kiekvienam reisui reikia išsiimti leidimą. Tarkime, per dieną, numatau, kad mes galime padaryti 5 ar 6 reisus. Tiek leidimų ir turime išsiimti. O jei staiga paaiškėja, kad reisų bus mažiau, nes gauname mažiau užsakymų, tos dienos leidimai dingsta. Mes priklausomi ir nuo kelių. Pasikeitė oro sąlygos, pabjuro keliai – ir mes privalome keisti savo planus, – kalba Šiaulių urėdas. – Įstatymo pataisa priimta, bet įstatyminiai įgyvendinamieji aktai mums neleidžia ja pasinaudoti. Realiai – tai neįgyvendinamas sprendimas.“

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2015 04 08
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai